WALLESS atlieka Kultūros ministerijos užsakytą teisinę skaitmeninių paslaugų mokesčio įgyvendinimo Latvijoje galimybių studiją

Kultūros ministerijos užsakymu WALLESS atliko teisinį tyrimą dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio įgyvendinimo galimybių Latvijoje.
Atsižvelgdama į tai, Ingūna Ābele sausio 15 d. Rygoje vykusioje Stokholmo ekonomikos mokyklos organizuotoje diskusijoje skaitė pranešimą “Skaitmeninių paslaugų mokesčio įgyvendinimo galimybės Latvijoje”.
Diskusija surengta siekiant paskatinti Latviją pasekti kitų Europos Sąjungos valstybių narių pavyzdžiu ir nacionaliniu lygmeniu parengti skaitmeninių paslaugų mokesčio reglamentavimą.
Sparčiai augant skaitmeninei ekonomikai, iškilo mokesčių reguliavimo problema. Didelė dalis skaitmeninių paslaugų gali būti teikiamos nuotoliniu būdu, t. y. fiziškai nedalyvaujant. Dėl to kyla mokesčių surinkimo problema šalyje, kurioje sukuriama vertė, bet įmonė neregistruota, nes toje šalyje nėra nuolatinės buveinės (norint turėti nuolatinę buveinę, reikia fizinio buvimo), todėl pajamų mokestis nemokamas.
Problema sprendžiama įvairiais lygmenimis:
(1) tarptautinių sprendimų įgyvendinimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Be to, poveikis ir rezultatai nėra aiškūs;
(2) ES lygmeniu parengtiems sprendimams (įskaitant ES lygmens DST) nebuvo vieningai pritarta;
(3) kelios ES valstybės narės įvedė savo DST.
DST įvedimas yra problemos sprendimas, kurį vienašališkai gali įgyvendinti valstybė. Iki šiol DST įvesta Prancūzijoje (atgaline data nuo 2019 m.) ir Italijoje (nuo 2020 m.). Tačiau Austrijoje DST įvestas tik reklamos paslaugoms (nuo 2020 m.). Kelios kitos šalys parengė įstatymų projektus ir vis dar planuoja DST įvedimą.
Teisiškai Latvijoje taip pat galima įvesti DST, o tarifas galėtų būti 3 proc. apyvartos, kaip ir pagal ES ir kitų šalių sukurtą apmokestinimo modelį. Tačiau įvedus DST taip pat kyla tam tikra dvigubo apmokestinimo, teisminių ginčų ir kt. rizika.
DST butų taikomas tik šioms skaitmeninėms paslaugoms:
(1) reklama internete, skirta skaitmeninės sąsajos (svetainių, mobiliųjų programėlių ir kt.) naudotojams (internetinė reklama);
– “Google”, “Youtube”, “Criteo”, “Facebook”, “Alibaba” ir kt.
(2) interneto “tarpininkavimo” paslaugos (platforma, leidžianti naudotojams bendrauti, sudaryti sandorius ir sąveikauti panašiu būdu);
– “Airbnb”, “Alibaba”, “Amazon”, “Booking”, “Rakuten”, “Zalando” ir kt.
(3) duomenų, surinktų iš naudotojo veiklos skaitmeninėje sąsajoje, pardavimas.
Tyrimo metu gauti duomenys rodo, kad nemažai ES registruotų skaitmeninių įmonių, teikiančių minėtas skaitmenines paslaugas, Latvijoje gauna dideles pajamas. Per 2019 m. 10 mėnesių septynios skaitmeninės bendrovės iš Latvijoje registruotų PVM mokėtojų uždirbo mažiausiai 113 791 896,05 EUR (proporcingai 140 mln. EUR per metus). Palyginti su 2018 m., minėtų įmonių pajamos padidėjo 50 proc. Remiantis kitų šalių skaičiavimais, tyrime daroma išvada, kad bendros apmokestinamosios pajamos DST tikslais galėtų siekti apie 17-30 mln. eurų per metus.
Apklausos duomenys apie didelių skaitmeninių bendrovių pajamas rodo, kad 2019 m. dvi skaitmeninės bendrovės (kurių pagrindinė veikla – reklama) gavo didesnį pelną nei visa Latvijos reklamos rinka 2018 m.
Todėl, autorių nuomone, DST taip pat yra būdas Latvijai sumažinti konkurencijos iškraipymus ir gauti mokestinių pajamų iš skaitmeninių bendrovių, gaunančių dideles pajamas Latvijoje.
Be to, pasak autorių, iš DST gautomis lėšomis būtų galima paremti ir Latvijos žiniasklaidą, kuri kuria Latvijos gyventojams svarbų turinį, bet kurios reklamos rinkai tiesioginę įtaką daro didelės skaitmeninės bendrovės.