Didžiausia DI rizika verslo ginčuose – ne technologija

WALLESS partnerė dr. Simona Drukteinienė

Dirbtinis intelektas jau keičia verslo ginčus: spartina informacijos analizę, leidžia efektyviau dirbti su didelės apimties duomenimis ir kelia naujus lūkesčius advokatams. Tačiau atsakomybė už strategiją ir galutinį sprendimą vis dar lieka žmogui.  

Prieš kelerius metus plačiai nuskambėjo atvejis JAV, kai advokatas procesiniame dokumente pacitavo neegzistuojančius teismo precedentus. Vėliau paaiškėjo, kad juos „sukūrė“ dirbtinis intelektas. Tuo metu tai atrodė kaip kuriozas, bet kartu tapo pirmu rimtu įspėjimu. 

Šiandien tokios istorijos jau nebėra pavienės. Panašių atvejų pasitaikė ir kitose jurisdikcijose, o praėjusiais metais nuskambėjo ir atvejis Lietuvoje, kai teismui buvo pateiktas skundas, grindžiamas dirbtinio intelekto sugalvota, realybėje neegzistuojančia teismų praktika. Tokios klaidos advokatams gali reikšti sankcijas, reputacinę žalą ir nemalonų viešumą. 

„Klausimas šiandien jau nebe, ar DI pakeis advokatą. Klausimas – kaip greitai jis keičia klientų lūkesčius ir patį ginčo procesą“, – sako advokatų kontoros WALLESS partnerė, advokatė dr. Simona Drukteinienė. 

Klientai DI jau naudoja patys 

Verslo klientai dirbtinį intelektą naudoja vis aktyviau. Dalis jų dėl paprasčiausių užduočių – pirminės informacijos paieškos, santraukų, dokumentų juodraščių ar bazinės analizės – į advokatus nebesikreipia. Tokius darbus jie vis dažniau atlieka patys, naudodami DI įrankius. 

Keičiasi ir konsultavimo aspektas: dar prieš metus klientai prašydavo dokumento projekto. Šiandien dalis jų į pokalbį ateina jau su DI sugeneruotu juodraščiu ir klausimu, ar toks argumentas realiai veiktų teisme. „Klientai šiandien ateina geriau pasirengę, su daugiau klausimų ir dažnai jau suformuotu pirminiu požiūriu. Advokatui nebeužtenka pateikti argumentą – reikia paaiškinti, kodėl vienas argumentas konkrečioje byloje turi teisinę reikšmę, o kitas yra tik gerai skambanti DI sugeneruota formuluotė“, – pastebi Simona Drukteinienė. 

DI nepakeičia advokato, bet keičia jo darbo pobūdį 

Didelės apimties verslo ginčuose daug laiko užima informacijos analizė. Būtent čia DI jau šiandien sukuria daugiausia vertės. 

Pavyzdžiui, sudėtingose bylose advokatai dažnai transkribuoja teismo posėdžių įrašus – perkelia žodinį turinį į rašytinį tekstą. Tai leidžia komandai greičiau analizuoti medžiagą, žymėti svarbias vietas, tikrinti oponentų pozicijos pokyčius. Dar neseniai tokiam darbui reikėjo kelių žmonių ir daug valandų, o dabar DI tai gali atlikti per kelias minutes. 

DI taip pat padeda identifikuoti prieštaravimus oponentų pozicijoje, pastebėti argumentų pasikeitimus, struktūruoti procesinius dokumentus ir pasiūlyti papildomas argumentavimo kryptis. 

„DI puikiai apdoroja informaciją. Tačiau jis vis dar neatskiria argumento, kuris tik gerai skamba, nuo argumento, kuris konkrečioje byloje turi realų svorį“, – pažymi S. Drukteinienė. 

Kodėl žmogaus vaidmuo ginčuose išlieka esminis? 

Teismo procese žmogaus vaidmenį saugo ir pamatiniai proceso principai – įskaitant Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Todėl DI gali padėti pasirengti ginčui, bet negali prisiimti atsakomybės už sprendimą, kokią poziciją verslui verta ginti. 

„Kaip teisėjas artimiausiu metu nebus pakeistas dirbtiniu intelektu, taip ir šalims vis dar reikės žmonių, kurie geba atstovauti, pasirinkti strategiją ir prisiimti atsakomybę už galutinį rezultatą“, – sako WALLESS partnerė. 

 

 

Didžiausia rizika – ne DI klaida, o nekritiškas pasitikėjimas 

Dirbtinio intelekto klaidos teisiniame darbe gali būti labai brangios. Jis gali pateikti netikrą teismų praktiką, neteisingai apibendrinti normą, praleisti svarbią išimtį arba pasiūlyti argumentą, kuris teoriškai skamba įtikinamai, bet konkrečios bylos kontekste yra silpnas. 

Didžiausia problema atsiranda ne tada, kai suklysta DI. Ji atsiranda tada, kai advokatas nustoja kritiškai vertinti rezultatą ir perkelia atsakomybę įrankiui. „Mano patirtis rodo, kad nepakanka tiesiog patikrinti DI sugeneruotą tekstą. Advokatas turi aktyviai dalyvauti jo kūrime, suprasti, kokia informacija naudojama, kritiškai vertinti kiekvieną išvadą ir prisiimti atsakomybę už galutinį rezultatą“, – sako Simona Drukteinienė. 

Kita jautri vieta – konfidencialumas. Verslo ginčuose naudojama itin jautri informacija, todėl ne kiekvienas DI įrankis gali būti naudojamas teisiniame darbe. Dėl to advokatų kontoros rengia vidines naudojimo politikas ir nustato, kokios informacijos į juos negalima kelti. 

Ar DI ginčus padarys pigesnius? 

Verslui svarbus praktinis klausimas – ar DI sumažins teisinių paslaugų kainą. Kai kurių techninių užduočių atveju atsakymas yra taip: jei darbas atliekamas greičiau, valandiniu principu atsiskaitančiam klientui tai gali reikšti mažesnes sąnaudas. 

Tačiau sudėtinguose ginčuose DI dažnai reiškia ne trumpesnį, o gilesnį darbą. „DI poveikis kainai nėra vien tik mažiau valandų. Dažnai jis reiškia geresnę analizę ir kokybiškesnį pasirengimą ginčui“, – sako S. Drukteinienė. 

Naujas iššūkis – skirtingas proceso dalyvių tempas 

Advokatams vis intensyviau naudojant DI, jų gebėjimas greitai apdoroti informaciją ir reaguoti į oponentų argumentus didėja. Tuo metu teismai veikia pagal griežtas procedūras, turi ribotus technologinius išteklius ir natūraliai juda lėčiau. 

Tai gali sukurti naują atotrūkį tarp proceso šalių ir teismo galimybių. Valstybės lygmeniu ši kryptis jau atpažinta – 2026–2035 m. nacionalinėse DI strateginėse gairėse numatoma, kad DI turėtų didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, įskaitant ir teismų darbą. Vis dėlto kol kas tai labiau kryptis nei konkretūs sprendimai. 

„Jei advokatai ir klientai dirbs vienu tempu, o teismai kitu, ilgainiui tai gali tapti ne tik efektyvumo, bet ir procesinio balanso klausimu“, – pastebi Simona Drukteinienė. 

Ką tai reiškia verslui?  

Dirbtinis intelektas nepanaikina advokato vaidmens verslo ginčuose. Tačiau jis keičia tai, ko verslas gali tikėtis iš teisininkų. 

Klientai pagrįstai tikėsis greitesnės analizės, aiškesnės strategijos, geresnio pasirengimo ir racionalesnių kaštų. Advokatams vien teisinės kvalifikacijos nebepakaks – reikės gebėti atsakingai naudoti technologijas, suprasti jų ribas ir paaiškinti klientui, kur DI padeda, o kur gali suklaidinti. 

„Verslo ginčuose DI greitai taps ne konkurenciniu pranašumu, o higiena. Klausimas bus ne kas jį naudoja, o kas geba juo naudotis neprarasdamas kritinio mąstymo“, – apibendrina Simona Drukteinienė.