LAT nutarčių apžvalga 2024 m. balandžio 8 d. – balandžio 12 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS asocijuotoji partnerė Simona Vosylienė.
Kasacinis teismas gilinosi į pinigų plovimo prevencijos reikalavimų apimtį ir pateikė išaiškinimus dėl finansų įstaigos galimos atsakomybės prieš klientą bei įtartinų operacijų kvalifikavimo.
Byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp uždarosios akcinės bendrovės (finansų įstaigos klientė) ir finansų įstaigos. Nustatyta, kad bendrovė tapo sukčiavimo auka ir dviem savarankiškais pavedimais atliko 60.491 Eur mokėjimus pervedant lėšas nesąžiningiems gavėjams. Supratusi, kad tapo sukčiavimo auka, bendrovė kreipėsi į savo finansų įstaigą prašydama stabdyti mokėjimus ir grąžinti lėšas. Bendrovės prašymas nebuvo tenkintas, kadangi mokėjimai jau buvo įvykdyti, o lėšų gavėjai buvo išsiėmę lėšas ir nesutiko jų grąžinti.
Tokioje faktinėje situacijoje bendrovė kėlė savo finansų įstaigos atsakomybės klausimą ir prašė priteisti 60.491 Eur. Bendrovė savo poziciją motyvavo tuo, kad finansų įstaiga netinkamai taikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos („PPTFP“) priemones, nes jei būtų tai dariusi tinkamai – būtų nustačiusi, kad mokėjimai buvo įtartini, būtų juos sustabdžiusi ir neįvykdžiusi, o bendrovė nebūtų patyrusi 60.491 Eur žalos.
Kasacinis teismas nepalaikė bendrovės pozicijos ir pateikė keletą svarbių išaiškinimų PPTFP kontekste.
Teismas išaiškino, kad PPTFP įstatymas nėra skirtas reglamentuoti finansų įstaigų pareigas savo klientams ar užtikrinti klientų turto apsaugą. Šio įstatymo ir jame įtvirtintų pareigų tikslas yra skirtas viešajam interesui užtikrinti. Dėl šių priežasčių net ir nepakankama finansų įstaigos vykdoma kliento operacijų ar sandorių kontrolė PPTFP įstatymo kontekste negali lemti finansų įstaigos atsakomybės klientui – nei pagal PPTFP įstatymą, nei bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Teismas taip pat išaiškino, kad vien operacijos vertė nesudaro pagrindo laikyti operaciją įtartina ir šiuo pagrindu ją stabdyti. Tai trukdytų įprastus verslo santykius ir nebūtų laikoma proporcinga priemone, nes verstų asmenis dėl kiekvienos naujos operacijos teikti finansų įstaigai papildomus paaiškinimus, pagrindžiančius dokumentus. Operacijos įtartinumui nustatyti reikia vertinti kriterijų visumą, o ne tik operacijos dydį, pvz., reikia išskirti, ar operacija atliekama su nuolatiniu finansų įstaigos klientu, apie kurį įstaiga turi daugiau informacijos, ar su nauju klientu ir/ar vienkartinės operacijos pagrindu, reikia vertinti, ar operacijos dydžiai viršijo klientui nustatytus limitus ar ne, ar ir kaip buvo patvirtinti kliento, ar operacijos galėjo „išsišokti“ iš kliento istorinių operacijų, kt.
Taigi, nutartis diktuoja dvi esmines žinutes:
– Finansų įstaigų klientams: būkite atsargūs atlikdami mokėjimus, nes sukčiavimo atveju didelė tikimybė, kad žalą teks prisiimti jums.
– Finansų įstaigoms: bent kol kas jauskitės ramiau, nes PPTFP įstatymas ir pareigų pagal jį vykdymas neturėtų būti naudojami kaip pagrindas prisiteisti žalą iš jūsų, o ir įtartinas pinigines operacijas galite vertinti sistemiškiau, ne vien vadovaujantis operacijos suma.
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės kredito įstaigos veiksmų teisėtumo ir jų įtakos ieškovės, kaip atsakovės klientės, patirtos žalos atsiradimo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatų kontekste. Ieškovė iš savo banko sąskaitos atliko mokėjimo pavedimus fiziniams asmenims į užsienyje esančią finansų įstaigą. Atlikusi pavedimus ieškovė suprato, kad lėšos buvo pervestos dėl ieškovės atžvilgiu atlikto sukčiavimo. Ieškovė prašė atsakovės nedelsiant sustabdyti atliktus mokėjimus ir sugrąžinti lėšas į sąskaitą. Atsakovė į ieškovės prašymą atsakė praėjus beveik dviem mėnesiams, nurodydama, kad Ieškovės lėšų sugrąžinti negali. Dėl šios priežasties, ieškovė teigė, kad dėl atsakovės itin didelio aplaidumo ir pareigos nedelsiant reaguoti neįvykdymo, ieškovė patyrė turtinę žalą.
Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės, kaip finansų įstaigos, atsakomybės nurodė, kad šioje byloje kilusiam šalių ginčų spręsti nėra taikomos PPTFPĮ nuostatos. Teismas nurodė, kad visos šiame įstatyme numatytos priemonės iš esmės yra skirtos viešajam interesui užtikrinti, tačiau visiškai nėra susijusios su finansų įstaigos ar kitų įpareigotųjų subjektų klientų interesų apsauga. Kasacinis teismas išaiškino, kad PPTFPĮ nustatytos priemonės yra skirtos įstatyme įtvirtintų kontrolės priemonių vykdymu, ir finansų įstaigos atsakomybė klientui negali kilti dėl finansų įstaigos nepakankamai vykdomos operacijų ar sandorių kontrolės PPTFPĮ kontekste. Šiuo atveju, ieškovės atlikti mokėjimo nurodymai neturėjo būti stabdomi kaip įtartinos operacijos. Vien įstatyme įtvirtinta finansų įstaigos pareiga nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, kai atliekamos operacijos suma yra tam tikros įstatyme nurodytos vertės, savaime nesudaro pagrindo tokią operaciją vertinti kaip įtartiną. Kadangi atlikti pavedimai neviršijo turimų operacijų limitų, buvo patvirtinti su vadovui asmeniškai suteikta atpažinimo priemone, nebuvo neįprasti ieškovės veikloje, lėšų gavėjai nebuvo įtraukti į viešai skelbiamus asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos sąrašus, nebuvo kitų objektyvių duomenų, kad šie asmenys būtų susiję su nusikalstamų veikų darymu, todėl kredito įstaiga neturėjo pagrindo stabdyti atliktų mokėjimo nurodymų.
2024 m. balandžio 11 d. Nr. e3K-3-104-611/2024
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 8 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Teismas sprendė dėl draudiko teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dalį draudimo išmokos, kai draudėjas sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos. Kasacinis teismas pakartojo savo praktiką, kad draudėjui nevykdžius ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Pasisakydamas dėl draudimo sutarties, kurioje įtvirtinta draudėjo pareiga sumokėti draudimo įmoką „iki 2021 m. birželio 18 d.“ aiškinimo, kai sutartyje nurodyta draudimo laikotarpio pradžia – 2021 m. birželio 18 d. 00.00 val., kasacinis teismas konstatavo, jog nebūtų protinga, teisinga ir sąžininga draudimo sutarties nuostatas aiškinti taip, kad draudikas, kaip verslininkas, teiktų draudimo apsaugą negavęs draudimo įmokos. Kasacinis teismas sprendė, kad draudimo sutarties nuostata, jog draudimo įmoka turi būti sumokėta iki 2021 m. birželio 18 d., aiškintina kaip reiškianti tai, kad, draudėjui sumokėjus draudimo įmoką, pradeda veikti draudiko teikiama draudimo apsauga; tai savo ruožtu reiškia, kad prievolė sumokėti draudimo įmoką turėjo būti įvykdyta iki 2021 m. birželio 18 d. 00.00 val.
2024 m. balandžio 10 d. Nr. e3K-3-91-403/2024
LAT sprendė klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo įtakos varžytynes laimėjusio dalyvio pareigai sumokėti už varžytynėse nupirktą turtą. LAT nurodė, kad tais atvejais, kai vykdomoji byla yra sustabdoma po varžytinių, varžytynes laimėjusio asmens atžvilgiu sustoja varžytynėse nupirkto turto apmokėjimo terminai. Net jeigu varžytinių laimėtojas tinkamu laiku sumokėjo už įsigytą turtą, antstolis negali surašyti varžytynių akto, paskirstyti išieškotas lėšas ir išmokėti jas išieškotojams. Taip užtikrinamas vykdomosios bylos sustabdymo tikslas išsaugoti nepakitusią padėtį bylos sustabdymo laikotarpiu.
2024 m. balandžio 10 d. Nr. 3K-3-81-1120/2024
Byloje dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ieškovas prašomą priteisti žalos atlyginimą siejo, be kita ko, su teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką baudžiamajame procese pažeidimu. Kasacinis teismas konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių dėl nepagrįsto ieškovo baudžiamojo proceso delsimo, o baudžiamojo proceso trukmę lėmė pakartotinis bylos nagrinėjimas aukštesnės instancijos teismuose. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo teisė į jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimo išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką nebuvo pažeista. Vis tik, kadangi teismas nustatė kitus pažeidimus, dėl kurių ieškovas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas nurodė, kad į bendrą vykusio baudžiamojo proceso trukmę turi būti atsižvelgiama nustatant tokios atlygintinos neturtinės žalos dydį.
2024 m. balandžio 11 d. Nr. e3K-3-94-421/2024
Kasacinis teismas išnagrinėjo bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Teismas pažymėjo, kad statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, procesinė pareiga įrodyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą tenka nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo siekiantiems asmenims. Pareiškėjai, siekę nuosavybės teisės pripažinimo, neįrodė, kad ginčo turtas buvo pastatytas gavus privalomą statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, LAT konstatavo, kad teismai pagrįstai nepripažino pareiškėjams nuosavybės teisės.
2024 m. balandžio 11 d. Nr. e3K-3-106-701/2024
Civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovui pasirinkti konkretaus savo teisių gynybos būdo – reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovo nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Konkrečiu atveju, ieškovė pasirinko įrodinėti, kad jos patirti nuostoliai atsirado ne dėl bankrutavusios bendrovės, su kuria ją siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai, veiksmų (netinkamo nuomos sutarčių vykdymo), o dėl atsakovės – nemokumo administratorės – neteisėtų veiksmų, administruojant šios bendrovės bankroto procesą. Nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ) taikomas konkrečioms nemokumo administratoriaus pareigoms išsiaiškinti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti. Nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl civilinė atsakomybė nemokumo administratoriui gali kilti ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai.
2024 m. balandžio 11 d. Nr. e3K-3-100-823/2024
LAT konstatavo, kad išieškojimo nukreipimas į skolininkui priteistas bylinėjimosi išlaidas, esančias pas kitus asmenis, yra galimas. LAT išaiškino, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos priskirtinos kitų skolininko pajamų, o ne darbo užmokesčio ar su juo susijusių pajamų kategorijai ir nėra įtrauktos į baigtinį pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašą. Įstatymas numato teisę antstoliui išieškoti ne tik pas skolininką, tačiau ir pas kitus asmenis esantį skolininko turtą ar pinigų sumas.
2024 m. balandžio 11 d. Nr. 3K-3-101-1120/2024
LAT pasisakė dėl nuosavybės teisės įgijimo į statinį. Vienas iš daikto pagaminimo būdų – tai statinio statyba, todėl asmuo, statybos būdu sukūręs nekilnojamojo turto objektą, kartu gali įgyti ir nuosavybės teisę į šį turtą. Ne bet kokia statyba suponuoja nuosavybės teisės į statinį atsiradimą. Tam, kad asmuo galėtų įgyti nuosavybės teisę sukurtą daiktą, statybos procesas turi būti vykdomas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šio statinio statybos metu. Todėl sprendžiant šį klausimą yra reikšminga nustatyti, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. koks buvo statinio statymo laikotarpis. Nustatęs šią aplinkybę, teismas turi nustatyti, koks teisinis reglamentavimas galiojo statybų vykdymo metu ir kokie reikalavimai buvo keliami asmenims, siekiantiems vykdyti šiuos darbus; savo ruožtu nustatęs, kada buvo vykdomos statybos ir koks teisinis reglamentavimas tuo metu galiojo, teismas turi įvertinti, ar pagal ginčui aktualias teisės aktų nuostatas asmuo vykdė statybas teisėtai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek gyvenamojo namo, tiek ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija veikia kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę. Ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais. Bendrija yra tik bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo būdas. Gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkai, įsteigę bendriją, neperduoda jai savo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, nuosavybės teisių, tačiau perduoda jai pareigą veikti jų vardu ir interesais administruojant ir prižiūrint šį turtą.
2024 m. balandžio 11 d. Nr. e3K-3-96-943/2024
Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos darbo drabužių nuomos ir skalbimo bei jiems skirtų spintelių nuomos sutarties pasibaigimo padarinių – pareigos išpirkti individualiai atsakovės darbuotojams pritaikytus darbo drabužius. Ginčo sutartis buvo mišri, turinti tiek nuomos, tiek atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių požymių. Mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Šioje byloje buvo nustatyta, kad paslaugų teikimas (išnuomotų drabužių valymas) nebuvo esminis ir vyraujantis sutarties elementas. Pagrindinis atsakovės interesas buvo turėti individualiai darbuotojams pritaikytus darbo drabužius, todėl šalių ginčas dėl drabužių išpirkimo pasibaigus sutarčiai kvalifikuotinas kaip kilęs ne iš atlygintinų paslaugų teikimo, o nuomos teisinių santykių. Kasacinis teismas išaiškino, kad įstatyme nesant nustatyto imperatyvo, draudžiančio į mišrią sutartį įtraukti sąlygą dėl nuomoto daikto išpirkimo, šalims sutartyje nustačius šalies pareigą išsipirkti nuomotus darbo drabužius, ši pareiga turi būti vykdoma.
2024 m. balandžio 11 d. Nr. e3K-3-97-469/2024