LAT nutarčių apžvalga 2024 m. balandžio 1 d. – balandžio 5 d.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties sąlygų keitimą, ir išskaitų iš darbo užmokesčio.
Byloje ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą, teigdamas, kad atsakovė be ieškovo rašytinio sutikimo sumažino jo darbo užmokestį ir iš jo atliko neteisėtas išskaitas.
Atsakovės vadovo įsakymais buvo nustatyti darbuotojo (ieškovo) darbo normos ribojimai. Šių ribojimų įvedimas nulėmė faktinį ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimą, todėl, ieškovo teigimu, nesilaikant DK 45 straipsnio nuostatų buvo pakeistos jo darbo apmokėjimo sąlygos. LAT konstatavo, kad tokiais įsakymais nebuvo vienašališkai pakeistos ieškovo darbo apmokėjimo sąlygos, nes darbo normų įvedimas buvo taikomas visiems atsakovės bendrovėje dirbantiems asmenims ir po nurodytų įsakymų priėmimo šalių darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos išliko nepakitusios.
Pasisakydamas dėl patalpų nuomos kainos kaip išskaitos iš ieškovo atlyginimo, LAT konstatavo, kad šalis siejo tiek darbo teisiniai santykiai, tiek ir civiliniai – bendrovės bei jos akcininko – teisiniai santykiai. Iš ieškovo atlyginimo atliktos išskaitos pateko į pastarųjų civilinių teisinių santykių sritį, nes buvo daromos iš ieškovo kaip atsakovės akcininko (už bendrovės patalpų nuomą), o ne darbuotojo. Uždarosios akcinės bendrovės ir jos akcininko teisiniai santykiai nepatenka į DK reguliavimo dalyką (DK 1 straipsnis), todėl, LAT teigimu, bylą nagrinėję teismai ginčui išspręsti pagrįstai netaikė DK 150, 156 straipsnių reglamentuojančių išskaitų iš darbuotojų atlikimą.
2024 m. balandžio 4 d. Nr. e3K-3-85-701/2024
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje kilo ginčas tarp statinių savininko (ieškovo) ir Nacionalinės žemės tarnybos (atsakovės) dėl valstybinės žemės, kurioje yra ieškovui priklausantys statiniai, nuomos sutarties sudarymo ne aukciono būdu. LAT pakartojo savo praktiką, kad sprendžiant dėl asmens teisės lengvatine tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, reikia įvertinti, ar (i) valstybinės žemės sklype yra išlikę ginčo statiniai, (ii) asmuo šiuos statinius naudoja pagal jų tiesioginę paskirtį. Jeigu statinių būklė pablogėjusi tiek, kad jų neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį, valstybinę žemę siekiantis išsinuomoti asmuo statinius turi rekonstruoti arba atlikti kapitalinį remontą. Valstybinė žemė negali būti nuomojama asmeniui, ketinančiam griauti esamus statinius ir statyti naujus arba vykdyti kitą veiklą, kuri yra nesusijusi su esamų statinių eksploatavimu.
2024 m. balandžio 4 d. Nr. e3K-3-83-701/2024
Byloje sprendžiamas ginčas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kai tai yra išvestinis reikalavimas iš kito – pagrindinio – ginčo, kuriame ieškovas nepaprašė teismo priteisti procesinių palūkanų nuo priteistos žalos atlyginimo sumos. Teismas pabrėžė, kad teisė į įstatymo nustatytas palūkanas atsiranda praleidus prievolės įvykdymo terminą. Iš delikto kilusios prievolės įvykdymo terminas paprastai baigiasi tuomet, kai kreditorius pareikalauja įvykdyti šią prievolę. Tačiau jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl iš delikto kilusios žalos, palūkanų skaičiavimas nuo kreditoriaus pareikalavimo momento neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.
LAT sprendė, kad ieškovas, teigiantis, jog valstybė padarė jam žalos neteisėtu procesinės prievartos priemonės pritaikymu, įgijo teisę į įstatymo nustatytas palūkanas ne nuo išteisinančio sprendimo ieškovo atžvilgiu priėmimo, bet nuo teismo sprendimo žalos byloje įsiteisėjimo, kuriuo buvo konstatuota valstybės civilinė atsakomybė ir priteista ieškovo patirta turtinė ir neturtinė žala. Bylos atveju valstybės padaryta žala ir jos dydis nebuvo akivaizdūs ir dėl to buvo inicijuotas ginčas teisme.
LAT reikšminga aplinkybe laikė tai, kad įstatymo nustatytos palūkanos yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius dėl negalėjimo naudotis pinigais. Šios palūkanos turi būti įskaitomos į bendrus kreditoriaus nuostolius, dėl kurių teismas ir sprendė pagrindinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad tiek procesinėmis, tiek kompensacinėmis palūkanomis yra siekiama tų pačių tikslų, o skiriasi tik jų skaičiavimo pradžios momentas, ieškovui nėra pagrindo priteisti papildomas kompensuojamąsias palūkanas. Tipiškai palūkanos nuo palūkanų nėra skaičiuojamos, o šioje byloje ieškovo prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos dubliuotų pagrindinėje byloje jam priteistus nuostolius.
2024 m. balandžio 4 d. Nr. e3K-3-89-611/2024
Ieškovai, pirkėjai pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovo, daikto pardavėjo, priteisti ieškovų (pirkėjų) išlaidas įsigyto daikto trūkumams ištaisyti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patikslino reikalavimą ir prašė pirkimo–pardavimo sutartį laikyti apsimestine dėl subjekto – turto pardavėju laikyti kitą asmenį nei nurodytas sutartyje. Šis reikalavimas buvo patenkintas, bet byloje kilo klausimas, ar ieškinio pareiškimas sutartyje pardavėju nurodytam asmeniui nutraukia ieškinio senaties terminą reikalavimui į tikrąjį pardavėją pareikšti. LAT nurodė, kad sprendžiant, ar pareikštas reikalavimas nutraukia ieškinio senaties terminą ir tikrajai sandorio šaliai, reikšminga aplinkybė yra ta, ar reikalavimus pareiškusi sandorio šalis pati dalyvavo simuliacijoje, t. y. ar žinojo apie sudaromo sandorio apsimestinį pobūdį. Simuliacijoje nedalyvavusi šalis pridengiamojo (slapto) susitarimo atžvilgiu laikytina sąžiningu trečiuoju asmeniu, galinčiu panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (tikrąją sandorio šalį ir jos statytinį). Todėl tokios sąžiningos šalies ieškinio pareiškimas statytiniui ieškinio senaties taikymo tikslais vertintinas kaip ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka ir jis nutraukia ieškinio senaties terminą ir tikrosios sandorio šalies atžvilgiu.
2024 m. balandžio 4 d. Nr. e3K-3-71-823/2024