LAT nutarčių apžvalga 2023 m. vasario 13 d. – vasario 17 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS partneris dr. Evaldas Klimas
Ar teisinis reguliavimas, kuris visuomet vejasi visuomeninių santykių pokyčius, spėjo draugėn su per kelias dienas pasikeitusiu pasauliu dėl COVID-19?
Šis laikotarpis buvo nelengvas ir privatiems asmenims, ir verslams. Visuomenė turėjo mobilizuotis – buvo ieškoma skubių sprendimų 180 laipsniu pasikeitusioje kasdienybėje. Visuomeninių santykių pokyčiai itin paveikė „gyvo“ vartojimo verslus.
Šiandien matome, kad laimėjo tie, kurie tarėsi, bendradarbiavo, darė nuolaidas, ieškojo kompromisų, pasiekė susitarimus. Susitarimus, kurie buvo visokie: ir skausmingi, ir naudingi, ir daugiau ar mažiau sėkmingi.
Vis dėlto, nepaisant pasiektų susitarimų, vis dar nutinka, jog bandoma peržengti sutartas ribas.
Yra manančių, kad teisinis reguliavimas tėra raidė ir savo nesėkmes galima bus permesti kontrahentui. Taip nėra. Teisinio reguliavimo tekstas yra gyvas ir kontekstui pavaldus taisyklių rinkinys. Teisinis tekstas ir jo interpretavimas turi būti aiškinamas kontekstualiai ir pasikeitusių aplinkybių šviesoje.
LAT dar kartą viename savo sprendimų pakartoja ir galutinai įtvirtina norminių taisyklių aiškinimo praktiką, kuria pabrėžiama, jog sudėtingose situacijose pasiektą susitarimą reikia gerbti, o papildomi reikalavimai po tokio susitarimo pasiekimo, ar bandymai vėlesnes nesėkmes pateisinti ankstesniais įvykiais – negalimi.
LAT nutarčių apžvalga:
Jeigu nuomos sutarties šalys pačios sumažino karantino laikotarpiu mokėtino nuomos mokesčio dydį bei nuomininkė gavo valstybės teikiamą dalinio nuomos mokesčio kompensaciją, nėra pagrindo taikyti nenugalimos jėgos institutą
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl force majeure kaip civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės ir reikalavimo pripažinti prievolės nebuvimą kaip teisių gynimo būdo teisme galimumą. Teismas nustatė, kad bylos šalys – nuomininkė ir nuomotoja – buvo sudariusios patalpų nuomos sutartį. Nuomotoja įsipareigojo pagal sutartį perduoti patalpas nuomininkei veiklai vykdyti, o nuomininkė įsipareigojo naudoti patalpas pagal jų paskirtį bei mokėti nuomos mokestį už patalpas. Karantino laikotarpiu buvo uždarytos mažmeninės prekybos patalpos, todėl nuomininkė negalėjo prekiauti išsinuomotose patalpose. Nepaisant to, nuomos sutartis buvo tęsiama karantino laikotarpiu, jo metu šalys susitarė sumažinti nuomos kainą. Be to, nuomininkė gavo dalinio nuomos mokesčio kompensaciją iš valstybės. Ieškovė (nuomotoja) kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo, o atsakovė (nuomininkė) pareiškė priešieškinį, prašydama pripažinti, kad ji neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio nuo 2021-02-01 dėl nenugalimos jėgos. LAT byloje pakartojo, kad nenugalimos jėgos aplinkybių taikymas komercinės nuomos teisinių santykių kontekste galimas, jei dėl tokių aplinkybių nustatymo visiškai sužlugdomas nuomos tikslas, ir tik tuo atveju, jeigu sutarties pakeitimas bandant atkurti sutarties šalių priešpriešinių prievolių vykdymo balansą nebūtų adekvatus pažeistos teisės gynimo būdas. Tais atvejais, kai šalys pačios pakeičia sutartį siekdamos atkurti sutartinių prievolių vykdymo balansą, nebelieka pagrindo taikyti nenugalimos jėgos instituto. Kadangi šalys bendru sutarimu sumažino nuomos kainą, šalių interesų pusiausvyra buvo atkurta. Be to, nuomininkei buvo išmokėta dalinio nuomos mokesčio valstybės pagalbos kompensacija. Dėl to nuomininkė privalo sumokėti nuomos mokestį už karantino laikotarpį. Spręsdamas dėl atsakovės galimybės pareikšti reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti, kad atsakovė neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio, teismas nurodė, kad tokie atsakovės argumentai galėtų būti vertinami sprendžiant reikalavimą dėl skolos priteisimo ir gali būti atsikirtimų į ieškovės ieškinį pagrindas. Teismo vertinimu, toks reikalavimas nesudaro savarankiško materialinio teisinio reikalavimo (ieškinio), nes neturi būtinų ieškinio elementų – ieškinio pagrindo ir dalyko. Todėl toks atsakovės priešieškinio reikalavimas negali būti savarankiškas nagrinėtino teisme ieškinio dalykas.
2023 m. vasario 15d. Nr. e3K-3-48-684/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 6 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir išsprendęs šį klausimą iš esmės, t. y. panaikinęs byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinęs bylos nagrinėjimą, neturi paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidų, susijusių su sprendimo už akių peržiūrėjimu. Tai yra tarpinis procesinis teismo sprendimas. Bylinėjimosi išlaidos turi būti skirstomos išnagrinėjus bylą.
2023 m. vasario 15 d. Nr. e3K-3-21-823/2023
Pastato administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš bendrovės, kuriai priklauso daugiau nei pusė kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastato, skolą už suteiktas pastato bendro naudojimo patalpų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Kasacinis teismas nurodė, kad ginčo pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas ir tokių pastatų bendraturčiams nėra nustatyta pareiga pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų, taip pat nenustatyta prievolė reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Sprendžiant dėl teisės normų, reglamentuojančių pastatų, kuriuose yra butų ir kitų patalpų, bendraturčių santykius, pirmiausia reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu jie priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas bendrųjų normų (CK 4.75–4.81 straipsniai) įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, taikomas specialusis teisinis reguliavimas (CK 4.82–4.85 straipsniai). Ar specialusis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, specialusis reguliavimas taikomas visa apimtimi. Ginčo atveju nustatyta, kad pastatas yra administracinis, ginčo patalpų savininkas nebuvo jungtinės veiklos sutarties šalimi, todėl jo atžvilgiu ieškinys buvo atmestas.
2023 m. vasario 15 d. Nr. e3K-3-23-403/2023
Byloje buvo nagrinėjama sutuoktinės, besikreipusios į teismą dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių bendro turto padalijimo, teisė ginčyti (i) sutuoktinio – buvusio bendrovės vienintelio akcininko – sprendimą „atskiesti“ savo turimų akcijų dalį padidinant bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas, vieninteliam akcininkui atsisakius pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas ir (ii) su trečiaisiais asmenimis bendrovės sudarytas naujai išleistų akcijų pasirašymo sutartis.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sutuoktinės ieškinį atmetė, be kita ko, konstatavę, kad buvo praleistas sutrumpintas 30 dienų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo pareikšti.
LAT priminė savo praktiką, kad akcininko balsavimas visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra valinis akcininko veiksmas, tačiau tai nėra sandoris. Visuotinio akcininkų susirinkimo / vienintelio akcininko sprendimas taip pat nėra sandoris. Tokiam sprendimui nuginčyti taikytinos atitinkamos Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) ir kitų įstatymų normos.
LAT konstatavo, kad skundžiamo vienintelio akcininko sprendimo priėmimo metu bendrovės akcijos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau ieškovė neturėjo akcininko teisių, o tik teisę į akcijas, kaip į santuokos metu įgytą turtą. Atitinkamai ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti sutuoktinio – vienintelio bendrovės akcininko – sprendimą. Todėl ieškinio senaties termino (ne)praleidimo klausimas neturi teisinės reikšmės.
LAT taip pat konstatavo, kad ieškovės reikalavimams dėl akcijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis netaikytinas ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nustatytas ieškiniams dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo pareikšti. Todėl teismai šiam reikalavimui nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Kita vertus, šis ieškovės reikalavimas nebuvo pagrįstas, todėl nėra pakankamo pagrindo kasacine tvarka naikinti iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis šie ieškinio reikalavimai buvo atmesti.
Taigi, LAT sprendė, kad ieškovė pasirinko netinkamus savo teisių gynybos būdus, todėl teismai ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai.
2023 m. vasario 15 d. Nr. e3K-3-28-969/2023
Teismas turi spręsti dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo teisėtumo pagal pareigas, kai asmenys, turintys teisę skųsti tokį sprendimą, skundo dėl jo panaikinimo nereiškia, tuo atveju, jei nustato, kad priimtas sprendimas gali pažeisti viešąjį interesą. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas iš anksto šalių neinformavo apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat tokio sprendimo nemotyvavo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo atveju neegzistavo aplinkybės, leidžiančios teismui spręsti dėl kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo niekiniu. Kasacinis teismas taip pat nusprendė, kad Ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas šioje byloje ginčijant nemokumo administratoriaus veiksmus iš esmės yra galimas. Tačiau tokia gynybos priemonė turėtų būti siejama su konkrečių nemokumo administratoriaus funkcijų atlikimo pažeidimu. Ginčo atveju nustatyta, kad nemokumo administratorius įgyvendino kreditorių komiteto sprendimą parduoti įmonės turtą ne varžytynių būdu pagal jo pateiktą pardavimo tvarką. Todėl nėra pagrindo abejoti nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumu.
2023 m. vasario 15 d. Nr. e3K-3-26-313/2023
Byloje buvo sprendžiama, ar įpėdinis turi teisę reikalauti pakeisti jo turimas bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kai bendrąjį daiktą padidino jo palikėjas. LAT išaiškino, kad teisė reikalauti pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra turtinė teisė ir ji, mirus palikėjui, ne pasibaigia, bet pereina įpėdiniui. Esant nesutarimams, bendraturčiai su reikalavimais atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti naudojimosi tvarką, pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis į teismą gali kreiptis per visą bendrosios nuosavybės turėjimo laiką. Šiems reikalavimams netaikytinas ieškinio senaties terminas.
2023 m. vasario 15 d. Nr. e3K-3-25-611/2023
Byloje ieškovės prašė įpareigoti atsakovus pašalinti tvoros dalį, esančią vienai iš ieškovių priklausančiuose žemės sklypuose, bei statinį esantį kitai ieškovei priklausančiame žemės sklype. LAT nurodė, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: (1) kad jis yra turto savininkas; (2) kad jo teisės yra pažeistos. Ieškovės reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros atmestas kaip nepagrįstas, nustačius faktinę aplinkybę, jog jos įrodinėtas nuosavybės teisės pažeidimas yra jos pačios pašalintas. Ieškovės reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti jai priklausančiame žemės sklype įrengtą inžinerinį statinį (dujų talpyklą) taip pat atmestas kaip nepagrįstas, konstatavus, kad ieškovė neįrodė savo, kaip žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimo.
2023 m. vasario 15 d. Nr. e3K-3-22-701/2023