LAT nutarčių apžvalga 2023 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.
Esant bendriems suderintiems tiekėjų veiksmams – kryptingai prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turint bendrą tikslą stabdyti pirkimo procedūras ir taip sukėlus žalą pirkimus vykdančiam subjektui, tokiems tiekėjams gali būti taikoma solidarioji atsakomybė.
LAT pakartojo savo praktiką, kad tais atvejais, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys viešųjų pirkimų byloje, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, patirtus dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiu atveju, taikant deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), reikia nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o kaltė šiuo atveju yra nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis.
Šioje byloje buvo nustatyta, kad atsakovai (maisto tiekėjai) bendradarbiavo viešuosiuose pirkimuose, kuriuose prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti pirkimo procedūras, koordinavo veiksmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir gavo iš to realią naudą – toliau vykdė sudarytas viešojo pirkimo sutartis su perkančiąja organizacija. Teismas konstatavo, jog toks atsakovų veikimas laikytinas subjektyviuoju bendrininkavimu, nes buvo kryptingas ir sąmoningas, suplanuotas, bendrai nulėmęs žalos padarymą perkančiajai organizacijai, t. y. atsakovus siejo bendri veiksmai dėl padarinių perkančiajai organizacijai, o nustatyti, kiek kuris atsakovas konkrečiai prisidėjo prie žalos perkančiajai organizacijai atsiradimo, negalima, nes siekta bendro tikslo – kad kuo ilgiau užsitęstų viešųjų pirkimų procesai ir nebūtų sudarytos pirkimų sutartys su centralizuotus pirkimus laimėjusiais tiekėjais, taip atsakovams gaunant naudą jiems vykdant maisto produktų tiekimą didesnėmis kainomis pagal atskiras sutartis, o perkančiajai organizacijai patiriant papildomų išlaidų perkant tuos pačius produktus už didesnę kainą.
LAT taip pat pripažino, kad perkančiosios organizacijos patirtus nuostolius pagrįstai sudaro maisto produktų kainų skirtumas, t. y. perkančiosios organizacijos turėtos didesnės (papildomos) išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurių ji nebūtų patyrusi, jeigu ne atsakovų neteisėti veiksmai.
2023 m. spalio 31 d. Nr. e3K-3-262-684/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 4 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Nagrinėjamoje byloje susiklostė procesinė situacija, kai kasatorių apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, neatsiejamai susijusio su pagrindiniu sprendimu, buvo išnagrinėti anksčiau nei kasatorių apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo pagrindinio sprendimo. LAT pripažino, kad apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo išnagrinėjimas anksčiau nei išnagrinėjamas apeliacinis skundas dėl sprendimo dėl bylos esmės neatitinka proceso teisės normų reikalavimų.
2023 m. spalio 30 d. Nr. e3K-3-274-823/2023
Byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar užsienyje gyvenančio asmens nežinojimas apie giminaičio mirtį yra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą priimti palikimą. LAT konstatavo, kad gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą. Nustatęs, kad byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjui sužinoti apie palikėjo mirtį ar kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių terminas priimti palikimą buvo praleistas, LAT sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti.
2023 m. spalio 30 d. Nr. e3K-3-275-378/2023
LAT pasisakė dėl non bis in idem principo taikymo bei baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Kasacinis teismas priminė savo praktiką, jog asmens išteisinimas, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, nepanaikina asmens civilinės atsakomybės, jei yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Veiksmų teisėtumas baudžiamojo įstatymo prasme savaime nereiškia veiksmų teisėtumo civilinės atsakomybės taikymo kontekste. Kasacinis teismas sprendė, jog VšĮ vadovo išteisinimas dėl įstaigų paramos lėšų pasisavinimo nepanaikina galimybės taikyti jam tiesioginę civilinę atsakomybę dėl lėšų netinkamo įtraukimo į apskaitą ir panaudojimo ne pagal paskirtį.
2023 m. spalio 30 d. Nr. 3K-3-269-1075/2023
Byloje dėl sutartinių santykių kvalifikavimo kaip jungtinės veiklos sutarties, remdamasis teismų praktikos ir teisės doktrinos nuostatomis, kasacinis teismas ginčo šalių santykius įvertino kaip atitinkančius esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: susitarimą kooperuoti savo intelektinius ar darbinius įgūdžius; šalių įsipareigojimą naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendrą ieškovės ir atsakovės tikslą – įgyvendinti bendrą projektą ir gauti jam įgyvendinti reikalingą valstybės paramą. Kitų sutarčių, su kuriomis lyginama jungtinės veiklos sutartis, šalių tikslai yra priešingi, tuo tarpu jungtinės veiklos sutarties dalyvių siekis bendras – gauti pelną ar pasiekti nekomercinį tikslą.
2023 m. spalio 31 d. Nr. e3K-3-268-469/2023