LAT nutarčių apžvalga 2023 m. sausio 23 d. – sausio 27 d.
Sutarties šalys gali savo susitarimu paskirstyti Covid-19 pandemijai suvaldyti skirtų priemonių naštą. Tai padarius, teismo intervencija į sutartinius santykius nebeturi pagrindo.
Atsiradus rizikoms, apie kurias šalys nepagalvojo sudarydamos sutartį, pirmenybė teikiama pačių šalių teisei rasti kompromisą ir susitarimą dėl tolimesnio sutarties vykdymo tokių naujų aplinkybių akivaizdoje. Teismas akcentavo, kad tikslas yra kuo mažesnė teismo intervencija į sutartinius santykius.
Pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Šiuo atveju, kadangi šalys jau po tokių aplinkybių atsiradimo susitarė, kaip bus tęsiamas sutarties vykdymas, nebeliko pagrindo teismo intervencijai į sutartinius santykius. Iš to galima spręsti, kad šalims radus kompromisą, kaip šalys pasiskirstys pandemijos pasekmių naštą, tokios pasekmės nebegali būti laikomos kaip nenumatytos, nes šių rizikų paskirstymas tapo numatytas sutartyje.
Kasacinis teismas pakankamai aiškiai parodė, kad priėmus nuolaidą karantino laikotarpiu, nuomininkai netenka galimybės remtis nenugalimos jėgos institutu. Tai gali tapti paskata nuomininkams nepriimti nuomotojų siūlomų nuolaidų, ir verčiau kreiptis į teismą, prašant visiškai atleisti nuo nuomos mokesčio dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Nuomininką atbaidyti nuo tokio elgesio galėtų tik didelis neužtikrintumas, ar pavyktų laimėti tokią bylą teisme. Galimai numatęs šią problemą, kasacinis teismas akcentavo, kad:
- pandemijos įtaka kiekvienai sutarčiai turi būti vertinama individualiai;
- nenugalimos jėgos aplinkybių taikymas komercinės nuomos teisinių santykių kontekste galimas išimtiniais atvejais, t. y. jeigu dėl tokių aplinkybių nustatymo iš esmės visiškai sužlugdomas nuomos tikslas. Taigi, nors dar 2022 m. kovą kasacinis teismas nurodė, jog nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti nustatomos, kai nustatomas sutarties tikslo žlugimas (byla Nr. e3K-3-5-381/2023), dabar teismas papildomai akcentavo, kad sutarties tikslas turi būti sužlugdomas visiškai.
Taigi, iš anksto nė vienas nuomininkas neturėtų būti tikras, kad teisme jam pavyktų pasiekti visišką atleidimą nuo nuomos mokesčio vien dėl to, kad nuomos laikotarpiu buvo įvestas karantinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sukūrė pakankamai paskatų šalims dėti pastangas susidariusią situaciją išspręsti ne teisme, o bendru sutarimu.
2023 m. sausio 26 d. Nr. e3K-3-5-381/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška. Ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik išimtiniais atvejais, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
2023 m. sausio 25 d. Nr. e3K-3-38-421/2023
Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl tinkamo atsakovo byloje dėl garbės ir orumo gynimo, kai informaciją išplatina pagal pavedimą kliento vardu veikiantis advokatas, taip pat dėl paskleistos informacijos vertinimo kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios ieškovo garbę ir orumą.
Vertinamą informaciją, kurią ieškovas tinklaraštininkas S. M. laikė pažeidžiančią jo garbę ir orumą, parengė ir visuomenės informavimo priemonėms (jų redaktoriams) išplatino kliento (atsakovo A. P.) vardu veikiantis advokatas. Kasaciniu skundu buvo keliamas klausimas, ar tokiu atveju klientas, o ne pats advokatas, yra tinkamas atsakovas.
Pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad jis parengtas kliento (atsakovo) pavedimu ir atstovaujant jo interesams, prie pranešimo pridėtas teisinių paslaugų sutarties išrašas. Todėl LAT padarė išvadą, jog pats atstovaujamasis yra tinkamas atsakovas byloje. Tokia išvada nepaneigia atstovo ir atstovaujamojo fiduciarinio vidinių atstovavimo santykių pobūdžio, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ginčijamo pranešimo turinys atitiko jo valią.
Dėl savo ankstesnės politinės veiklos bei dabartinės populiaraus tinklaraštininko veiklos, ieškovas yra žinomas viešas asmuo Lietuvoje. Todėl jis turėtų būti tolerantiškesnis kritikai. Tačiau ginčo teiginyje (ir apskritai visame pranešime) vartojami kategoriško pobūdžio apibūdinimai „sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją“, kasacinio teismo vertinimu, yra savaime žeminantys, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo veikla yra susijusi su įvairios tiriamojo pobūdžio informacijos viešinimu. Teismas ginčo teiginį įvertino viso pranešimo, kuriame išsakoma nuomonė, jog ieškovas savo elgesiu siekia daryti spaudimą šalių bylas nagrinėjančiam teismui, kontekste, atkreipė dėmesį į bendrą itin radikalų kreipimosi toną, kategoriškus pareiškimus ir pripažino, jog ginčo teiginys žemina ieškovo garbę ir orumą.
2023 m. sausio 26 d. Nr.e3K-3-72-781/2023
LAT išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos prašymą panaikinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės į dalį akcijų liudijimą. Pareiškėjos teigimu, nuosavybės teisės priklausė palikėjui. Notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, nurodė, kad ginčo objektu tapusios bendrovės akcijos buvo įgytos esant santuokoje, o nutraukus santuoką ir šio turto neįtraukus į dalytino turto balansą, jo teisinis režimas pasikeitė.
Kadangi notarei buvo pateikti nevienareikšmiai duomenys apie palikėjui priklausiusį akcijų skaičių, susiklosčiusioje situacijoje nebuvo aišku, kam nuosavybės teise priklauso paveldėjimo objektas. Todėl notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą buvo teisėtas.
2023 m. sausio 26 d. Nr. e3K-3-73-378/2023
Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, bet ne savininkas. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: (1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; (2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; (3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; (4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; (5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; (6) daiktas valdomas nepertraukiamai; (7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); (8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų.
Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė dvi prieštaringas išvadas. Viena vertus, nurodė, kad ginčo turtas buvo valstybei priklausiusio turto priklausinys. Kita vertus, padarė išvadą, jog ginčo turtas nebuvo privatizuotas privatizuojant valstybei priklausiusį turtą. Todėl LAT grąžino bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pakartotinai.
2023 m. sausio 26 d. Nr. e3K-3-71-916/2023
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo procesiniu sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytų nepilnamečio vaiko išlaikymo sąlygų pakeitimo. Kol nėra priimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas buvo priteistas. Nauju teismo sprendimu pakeitus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendra taisykle. Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos.
LAT pakeitė apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad atsakovui pareiga teikti didesnį išlaikymą kilo nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
2023 m. sausio 26 d. Nr. e3K-3-53-943/2023
Kasacinėje byloje buvo sprendžiamas dėl darbdavio ir darbuotojo sudaryto papildomo susitarimo prie darbo sutarties galiojimo klausimas. Ginčijamu susitarimu buvo nustatytas 8 mėnesių išeitinės kompensacijos išmokėjimas darbuotojui nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo priežasčių. Darbdavys ginčijo papildomą susitarimą tuo pagrindu, kad juridinio asmens veiklos tikslams prieštaraujančio susitarimo sudarymas buvo nulemtas nesąžiningos konkurencijos veiksmų – darbuotojas ir buvęs darbdavio vadovas, sudarydami papildomą susitarimą, jau planavo nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kadangi kartu su kitais darbuotojais ketino įsteigti konkuruojančią bendrovę.
Kasacinis teismas pakartojo, kad asmuo, ginčydamas sandorį CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu, turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. Todėl reikia įrodyti, jog kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Ginčijant sandorį CK 1.91 straipsnio pagrindu, piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma.
LAT pritarė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadoms, kad papildomame susitarime įtvirtinta 8 mėnesių išeitinė kompensacija darbo sutarties nutraukimo atveju buvo priemonė, kuria buvo siekiama išlaikyti darbuotoją darbo vietoje. Papildomas susitarimas įvertintas kaip papildomą socialinė garantija, paskatinimo priemonė darbuotojui, juo labiau, kad tokių susitarimų darbdavys buvo sudaręs ir su kitais darbuotojais, tačiau jų neginčijo.
LAT taip pat pripažino, kad darbuotojui turi būti priteista visa jo prašoma netesybų suma už vėlavimą su juo atsiskaityti. DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas mokėti netesybas yra imperatyvi teisės norma ir negali būti aiškinama plačiai. Netesybų dydis gali būti mažinamas tik pačioje teisės normoje įtvirtintais pagrindais, kitos netesybų mažinimo prielaidos negali būti taikomos.
2023 m. sausio 26 d. Nr. e3K-3-1-684/2023
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Kasacinis teismas priminė ankstesnę savo praktiką, jog teisinių konsultacijų teikimas taip pat prilyginamas atstovavimui, o įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme. Todėl nors kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju advokato padėjėjas tik teikė teisines konsultacijas dėl ieškovės apeliacinio skundo surašymo, tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad nesvarbu, ar advokato padėjėjas parengė dokumentą, ar suteikė pagalbą teisinių konsultacijų būdu, visgi advokato padėjėjas neturėjo teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų. Todėl kasacinis teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovei buvo priteistas atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, ir šių išlaidų nepriteisė.
2023 m. sausio 26 d. Nr. e3K-3-6-611/2023