LAT nutarčių apžvalga 2023 m. sausio 16 d. – sausio 20 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 6 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas sprendė dėl CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, aiškinimo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose. LAT konstatavo, kad nėra nustatyta šio instituto taikymo išimčių būtent viešųjų pirkimų teisiniams santykiams ir dėl to yra taikomos bendrosios taisyklės. Perkančioji organizacija turi pareigą įrodyti, jog vėlesnis sutarties pasirašymas lėmė jos reikalaujamus atlyginti nuostolius, pvz., kaip šioje byloje valstybės dotacijos dalies nepanaudojimą. Byla grąžinta nagrinėti iš naujo dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimų.
2023 m. sausio 19 d. Nr. e3K-3-68-378/2023
Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl normatyvinių atstumų tarp gretimų (kaimyninių) sklypų ribų ir juose esančių statinių. Statybos inspekcija kreipėsi į teismą reikalaudama panaikinti išduotą statybos leidimą buto rekonstrukcijai ir įpareigoti buto savininkę pašalinti rekonstrukcijos padarinius, kadangi buto savininkė negavo besiribojančių sklypų savininkų raštiško sutikimo neišlaikyti normatyvinio atstumo iki sklypo ribų. Rekonstruota buvo statinio dalis, įregistruota kaip butas, esantis daugiabučiame name, kurio butai išsidėstę perimetru: sublokuojant butus ant sklypo ribų palei gatvę, taip, kad butai yra išsidėstę viena eile, o juos jungiančios sienos yra ant suformuotų atskirų sklypų ribų, t. y. kiekvienam butui skirtų atskirų sklypų šoninės ribos sutampa su butus jungiančiomis bendromis sienomis. Teismai nustatė, jog toks namo ir sklypo registravimo atvejis yra išimtinis, nes vėlesniais metais tokio tipo daugiabučiame name esantiems butams nebuvo formuojami ir atskirai registruojami butams priklausantys sklypai po tuo namu.
Kasacinis teismas konstatavo, kad nors nagrinėjamu atveju sklypai ir suformuoti kaip savarankiški, jų pagrindinė paskirtis šiuo atveju yra užtikrinti viso daugiabučio gyvenamojo namo tinkamą naudojimą, todėl daugiabučio gyvenamojo namo atžvilgiu tokie sklypai nelaikytini gretimais (kaimyniniais) žemės sklypais. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti normatyvinių atstumų nuo statinio iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos taisyklės. Todėl nėra ir pagrindo spręsti, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.
2023 m. sausio 19 d. Nr.e3K-3-69-1075/2023
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl dvipusio jurisdikcinio susitarimo, nukreipiančio ne į tiksliai nurodytą konkretų teismą, bet į vienos iš šalių (ieškovo, atsakovo) buveinės vietos teismą, kai konkretus bylą nagrinėsiantis teismas iš anksto nėra žinomas ir jo nustatymas priklauso nuo to, kuri iš šalių pareikš ieškinį, taikymo. Ukrainos bendrovė pareiškė ieškinį Lietuvos bendrovei Lietuvos teisme. Lietuvos bendrovė toje pačioje byloje Ukrainos bendrovei pareiškė priešieškinį. Ukrainos bendrovė, remdamasi jurisdikciniu susitarimu, pareiškė, kad priešieškinis yra teismingas ne Lietuvos, o Ukrainos teismams.
Kasacinis teismas išaiškino, kad atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą reiškia ir galimybę pareikšti priešieškinį – todėl susitarimo dėl jurisdikcijos negalima aiškinti apribojant šalies galimybes gintis nuo ieškinio visomis numatytomis procesinėmis priemonėmis. Susitarimas dėl ieškinio ir priešieškinio nagrinėjimo skirtinguose teismuose galimas, tačiau turi būti aiškiai išreikštas, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Todėl atsakovės priešieškinis yra teismingas Lietuvos teismams ir turi būti nagrinėjamas.
2023 m. sausio 19 d. Nr.e3K-3-66-381/2023
Byloje buvo spręstas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo, darbuotojui praradus specialias teises dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas, tačiau vėliau sprendimas, kuriuo teisės buvo atimtos, LVAT buvo panaikintas. Kasacinis teismas konstatavo, kad administracinėje byloje priimto LVAT sprendimo sukurti teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai ir sukelia teisines pasekmes nuo pat LVAT sprendimu neteisėtu pripažinto įsakymo priėmimo momento. Tai yra, teismo sprendimu panaikinus neteisėtą įsakymą, atėmusį specialiąją darbuotojo teisę dirbti tam tikrą darbą, yra atkuriama iki neteisėto įsakymo priėmimo buvusi padėtis ir darbuotojo turėta speciali teisė atlikti pareigas. Teismas pripažino, kad darbo sutarties nutraukimo metu buvusios situacijos pasikeitimą lėmė ne darbdavio kaltė ar neteisėti veiksmai, tačiau konstatavo, kad darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo metu teisėto pagrindo ją nutraukti pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą nebuvo, nepaisant to, kad ši aplinkybė paaiškėjo daug vėliau. Atsižvelgiant į tai, darbo sutarties nutraukimą teismas vertino nepagrįstu ir neteisėtu.
2023 m. sausio 19 d. Nr. e3K-3-70-701/2023
Byloje buvo spręstas ginčas, kilęs tarp viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos ir geležinkelio įmonės (vežėjos) dėl to, kaip turi būti aiškinama ir taikoma sutarties sąlyga, kuria mokėjimai už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą (MPP) yra susieti su poįstatyminio teisės akto nuostatomis. Kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad šalims nustačius, jog užmokestis už MPP mokamas vadovaujantis poįstatyminiu teisės aktu su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, atitinkami tokio teisės akto pakeitimai šalims yra privalomi be papildomo sutarties pakeitimo.
2023 m. sausio 19 d. Nr.e3K-3-65-421/2023
Kasacinėje byloje teismas sprendė dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimo pagrindą – jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį, aiškinimo ir taikymo. Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys nebegali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį arba nutraukia bylą. Tarp tų pačių šalių vėl pradėjus ginčą, būtina nustatyti, ar pareikštas ieškinys nėra tapatus ieškiniui, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Ar ieškinys yra tapatus, sprendžiama net ik pagal bylos šalių sutapimą, bet ir bylose pareikštų ieškinių dalyką bei pagrindus. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinis teismas dar kartą akcentavo, kad naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje (išnagrinėtoje) byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau jau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
2023 m. sausio 19 d. e3K-3-67-403/2023