LAT nutarčių apžvalga 2022 m. spalio 17 d. – spalio 21 d.

2022 10 31

Nuomininkas, sudarydamas negyvenamųjų patalpų nuomos komerciniais tikslais sutartį, gali iš anksto atsisakyti Civiliniame kodekse įtvirtintos teisės reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo, perėjus išnuomoto daikto nuosavybei kitam asmeniui.

Byloje nagrinėti du esminiai klausimai:

  • ar Civilinio kodekso (CK) 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė reikalauti nuomos sutarties pabaigos išnuomoto daikto nuosavybei perėjus kitam asmeniui taikytina nuomotojo reorganizavimo atveju;
  • ar nuomininkas, sudarydamas negyvenamųjų patalpų nuomos komerciniais tikslais sutartį, gali iš anksto atsisakyti šios teisės?

Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą, nuoma, kaip prievolių teisės institutas, turi ir daiktinei teisei būdingą apsaugą. Ją atspindi emptio non tollit locatum taisyklė, reiškianti, kad išnuomoto daikto nuosavybės teisės perėjimas kitam asmeniui savaime nepabaigia nuomos teisinių santykių. Nuomininko teisė reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomoto daikto savininkui (nuomotojui) atspindi bendruosius sutarčių teisės principus, tarp jų sutarties uždarumo principą ir sutarties laisvės principą, draudžiantį versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymas ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Ši apsauga skirta nuomininko interesams ginti.

Civilinis kodeksas nesieja nuomininko teisės reikalauti nuomos sutarties pabaigos su konkrečiu teisiniu pagrindu, kuriuo išnuomoto daikto nuosavybė pereina kitam asmeniui. Todėl ši nuomininko teisė gali būti įgyvendinama išnuomoto daikto nuosavybei perėjus kitam asmeniui sandorio (pirkimo–pardavimo, dovanojimo, ar kt.) ar kitu įstatyme nustatytu pagrindu (pvz., nuomotoją po reorganizavimo prijungus prie kito juridinio asmens).

Šalis siejant komerciniams nuomos santykiams, CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma nesaugo jokio viešojo intereso, gintino imperatyvia forma. Todėl ši norma nedraudžia šalims, sudarančioms negyvenamųjų patalpų komerciniais tikslais nuomos sutartį, iš anksto susitarti dėl nuomininko atsisakymo naudotis teise reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomoto daikto savininkui.

2022 m. spalio 19 d. Nr. e3K-3-236-823/2022

Skaityti daugiau

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 4 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:

Byloje tarp banko teisių perėmėjo ir laiduotojo dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo kasacinis teismas konstatavo, kad laiduotojas prievolės dydį ginčijo vien deklaratyviais teiginiais. Todėl žemesnės instancijos teismų sprendimai, kuriais visiškai tenkintas ieškinys, yra teisėti. Laiduotojo argumentas, kad neįvyko teisių perleidimas, todėl bankas be pagrindo pakeistas kitu ieškovu, nepagrįsti. Laiduotojo teigimu, reikalavimo perleidimas įvyko anksčiau kitam asmeniui, nes bankas buvo pranešęs viešu pranešimu apie paskolų portfelio perleidimą. Kasacinis teismas su šiuo teiginiu nesutiko, nes individualus pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą tuomet laiduotojui nebuvo pateiktas. Todėl teismai pagrįstai banką laikė pradiniu ieškovu, kuris turėjo teisę perleisti reikalavimą asmeniui, kuris įstojo į šią bylą ieškovui.

2022 m. spalio 19 d. Nr. e3K-3-238-313/2022

Skaityti daugiau

Byloje dėl draudiko prievolės sumokėti laidavimo draudimo išmoką kasacinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais užsakovo (naudos gavėjo) ieškinys prieš draudiką dėl išmokos išmokėjimo buvo tenkintas. Reikalavimą rangovo draudikui užsakovas pareiškė, kai dėl esminio pažeidimo nutraukė su nacionaliniu saugumu ir gynyba susijusio specialios paskirties pastato statybos rangos darbų sutartį ir pareikalavo joje numatytų minimalių nuostolių, sudarančių 10 proc. sutarties kainos, atlyginimo. Draudiko argumentas, kad neįvyko draudimo sutartyje aptartas draudžiamasis įvykis, kadangi užsakovas nepatyrė realių nuostolių ir reikalauja netesybų, atmestas. Kasacinis teismas laikė, kad nustatyti nuostolių, kuriuos patiria užsakovas dėl rangovo prievolių, susijusių su statybos terminais, nevykdymo, dydį statant specialios paskirties pastatus yra labai sudėtinga. Lengviau būtų nustatyti nuostolių dydį, kai rangovas pažeidžia terminus statydamas komercinės, gyvenamosios ar kitos paskirties civilių asmenų poreikiams tenkinti skirtus pastatus. Todėl suprantama, kad užsakovas, sudarydamas su viešąjį pirkimą laimėjusiu rangovu statybos rangos sutartį, susitarė dėl minimalių nuostolių, susietų su sutarties kaina. Nei ikisutartiniai santykiai, nei šalių elgesys sudarant ir vykdant rangos sutartį nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl baudos.

2022 m. spalio 19 d.  Nr. e3K-3-237-403/2022

Skaityti daugiau

Spręsdamas klausimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo juridinio asmens bankroto byloje, kasacinis teismas pritarė žemesnės instancijos teismų sprendimams, kuriais atsisakyta tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą. Teismai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas į bylą pateikta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi neįgijo reikalavimo teisės į skolininką, kadangi pradiniu kreditoriumi prisistatęs asmuo pats šios reikalavimo teisės neturėjo. Kasacinis teismas atmetė pareiškėjo pateiktus tris skirtingus susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo modelius, turėjusius pagrįsti reikalavimo teisės į skolininką įgijimą. Kasacinis teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad dėl reikalavimo perleidimo sutarties dalyko įmanomumo teismai turėjo spręsti ne reikalavimo tvirtinimo, o jo tenkinimo stadijoje. Jau kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje turi būti atsakyta į klausimą, ar konkretus asmuo yra bankrutuojančios įmonės kreditorius.

2022 m. spalio 19 d. Nr. e3K-3-229-823/2022

Skaityti daugiau

Atliekant keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Iniciatyvą atlikti tokius kadastrinius matavimus gali išreikšti ir vienas iš bendraturčių, tačiau įregistruoti juos viešame registre vienas negali. Teismas negali leisti vienam iš bendraturčių rengti atidalijimo projektą be kitų bendraturčių sutikimo. Neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus be teisinio pagrindo gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas. Todėl matavimus siekiantis atlikti bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti matavimus be kitų bendraturčių sutikimo. Vertindamas bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, teismas įvertina, ar atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar nepažeidžiamos kitų bendraturčių nuosavybės teisės.

2022 m. spalio 19 d. Nr. e3K-3-233-611/2022

Skaityti daugiau

Visą apžvalgų archyvą galite rasti čia: https://walless.com/apzvalgos

 

WALLESS savaitės apžvalga

Prenumeruokite ir kiekvieną savaitę gaukite apibendrintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis į savo elektroninio pašto dėžutę. Informaciją rengia „WALLESS“ arbitražo ir ginčų sprendimo komanda.

Apžvalga rengiama lietuvių kalba.