Viešųjų pirkimų reforma: Europa perrašo konkurencijos dėl viešųjų pinigų taisykles

Europos Sąjunga ruošiasi perbraižyti viešųjų pirkimų taisykles. Tai ne vien techninis procedūrų atnaujinimas. Briuselis viešuosius pirkimus vis aiškiau mato kaip priemonę stiprinti Europos pramonę, apsaugoti tiekimo grandines ir mažinti strategines priklausomybes. Pasak advokatų kontoros WALLESS partnerės Lauros Ziferman, Lietuvos verslui, konkuruojančiam beveik 10 mlrd. eurų vertės viešųjų pirkimų rinkoje, tai gali reikšti naują žaidimo logiką. 

Rugsėjo 9 d. Europos Komisija pristatė naujojo Viešųjų pirkimų reglamento (angl. Public Procurement Act) pasiūlymą. Juo tris dabar galiojančias viešųjų pirkimų direktyvas siūloma pakeisti vienu reglamentu, kuris būtų tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. 

Iki šiol viešieji pirkimai dažniausiai buvo vertinami kaip skaidrumo ir konkurencijos mechanizmas: taisyklės turėjo užtikrinti vienodas galimybes tiekėjams ir racionalų viešųjų lėšų naudojimą. 

Tačiau greta šių tikslų atsiranda kita, politiniu požiūriu gerokai ambicingesnė kryptis. Komisija nori, kad viešieji pirkimai prisidėtų prie Europos konkurencingumo, inovacijų, tvarumo, ekonominio saugumo ir tiekimo grandinių atsparumo. 

„Įmonėms klausimas tampa platesnis nei vien procedūrų pokyčiai. Svarbu bus suprasti, ar naujos taisyklės keis ir pačias galimybes laimėti viešuosius kontraktus“, – sako L. Ziferman. 

Ryškiausias reformos signalas – kilmė ir tiekimo grandinės 

Pagal siūlomą modelį perkančiosios organizacijos turėtų daugiau erdvės vertinti prekių, paslaugų ar paties tiekėjo kilmę. Tam tikrais atvejais būtų galima riboti trečiųjų šalių tiekėjų arba jų siūlomų produktų dalyvavimą. Daugiau dėmesio būtų skiriama ir rizikoms, susijusioms su kritine infrastruktūra, jautria informacija, kibernetiniu saugumu bei strateginėmis priklausomybėmis. 

Technologijų bendrovei tai gali reikšti klausimus ne tik apie sprendimo funkcionalumą ar kainą. Ne mažiau svarbu gali būti tai, kur saugomi duomenys, kas kontroliuoja technologijos tiekėją ir ar paslauga veiktų sutrikimų atveju. Energetikos ar infrastruktūros sektoriuose panašūs klausimai gali kilti dėl įrangos, žaliavų ir kritinių komponentų kilmės. „Kitaip tariant, tiekimo grandinės rizika iš vidinio operacinio klausimo gali persikelti į viešųjų pirkimų konkurencijos lauką“, – sako L. Ziferman. 

Reformos akcentas – vien mažiausios kainos gali nebepakakti 

Komisija siūlo, kad sutartys paprastai būtų sudaromos pagal geriausią kainos ir kokybės santykį. Be to, kokybės kriterijams numatomas aiškesnis svoris. 

Verslui, kuris viešajame sektoriuje iki šiol daugiausia konkuravo mažiausia kaina, tai gali tapti iššūkiu. Tačiau įmonėms, investuojančioms į kokybę, inovacijas, tvaresnius produktus, didesnį saugumą ar patikimesnes tiekimo grandines, reforma gali suteikti daugiau galimybių šiuos pranašumus išnaudoti konkurencinėje kovoje. 

„Tai reiškia ir platesnį pokytį: įmonėms gali tekti iš naujo įsivertinti, kokios investicijos padeda laimėti viešojo sektoriaus klientą“, – pažymi WALLESS partnerė.   

Europa žada atverti rinką platesnei konkurencijai 

Viena vertus, viešuosiuose pirkimuose daugėja strateginių tikslų. Kita vertus, Komisija kartu žada procedūras paprastinti, mažinti administracinę naštą ir atverti rinką platesniam tiekėjų ratui. 

Tarp numatomų priemonių – mažesni kvalifikaciniai barjerai, griežtesnis požiūris į perteklinius apyvartos ir ankstesnės viešojo sektoriaus patirties reikalavimus, daugiau skaitmenizacijos ir procedūrinio lankstumo. 

Jeigu šios nuostatos išliks, jos gali būti svarbios naujiems rinkos dalyviams, technologijų įmonėms ir verslams, kuriems šiandien dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose atrodo per sudėtingas arba per brangus, palyginti su galimo kontrakto verte. 

Tačiau tikrasis reformos testas bus praktinis: ar tiekėjams realiai taps lengviau konkuruoti? Ar vietoje vienų kliūčių neatsiras kitos? Atsakymas priklausys nuo to, kaip teisėkūros procese bus suderinti du tikslai – platesnė konkurencija ir Europos strateginių interesų apsauga. „Būtent ši pusiausvyra greičiausiai taps vienu svarbiausių būsimos diskusijos klausimų“, – pastebi L. Ziferman. 

Ką jau dabar verta įsidėmėti verslui? 

Kol kas tai tik Komisijos pasiūlymas, todėl teisėkūros procese jo turinys dar gali keistis. Verslui dar nereikia  skubėti perrašyti viešųjų pirkimų strategijų, tačiau verta jau dabar įvertinti, kaip galimi pokyčiai galėtų paveikti konkurenciją ir pradėti jiems ruoštis. 

Pradėti galima nuo kelių paprastų klausimų: 

1. Kiek mūsų konkurencinis pranašumas viešuosiuose pirkimuose šiandien priklauso nuo kainos?
2. Kokia yra mūsų siūlomų produktų, technologijų ir kritinių komponentų kilmė?
3. Kiek atspari mūsų tiekimo grandinė ir kokių strateginių priklausomybių joje turime?
4. Ar galime pagrįsti savo produkto ar paslaugos kokybę, tvarumą, saugumą, inovatyvumą ir kitą kuriamą vertę?

„Šie pokyčiai ypač aktualūs energetikos, infrastruktūros, transporto, IT, debesijos technologijų ir kitose strategiškai jautriose rinkose. Gynybos sektorius čia lieka atskira tema – siūloma, kad specialusis gynybos ir saugumo pirkimų režimas nepatektų į šio reglamento taikymo sritį“, – sako L. Ziferman.

Ar Lietuvos verslas bus pasirengęs? 

Lietuvos viešųjų pirkimų rinkoje, kurios vertė siekia beveik 10 mlrd. eurų, tokie pokyčiai gali turėti tiesioginį poveikį konkurencijai. Keisis ne tik tai, kaip valstybė perka, bet ir tai, kokius tiekėjus ji laikys patikimais, konkurencingais ir strategiškai tinkamais. 

„Pagrindinis klausimas verslui šiandien – ne tik kada įsigalios naujos taisyklės, bet ir ar įmonės bus pasirengusios konkuruoti pagal jų logiką“, – apibendrina WALLESS partnerė Laura Ziferman.