Tendencija Lietuvos fintech rinkoje: licencija nebėra vienintelis kelias

Kai „Ebury” ir „Checkout.com” perka lietuviškas fintech įmones, tai nėra tik dar vienas verslo sandoris. Tai signalas, kad Lietuva tapo rinka, į kurią investuotojai ateina su ilgalaikiais planais.

Advokatų kontoros WALLESS partnerė, advokatė Joana Baublytė-Kulvietė šį pokytį vadina rinkos brandos ženklu: „Stebime aiškų poslinkį nuo verslų kūrimo nuo nulio prie įėjimo į rinką įsigyjant jau veikiančius finansų rinkos dalyvius – tai vertės kūrimo signalas, atspindintis investuotojų pasitikėjimą.“

Sandoris sudarytas. Kas toliau?

Įmonių įsigijimai sprendžia ir mažiau matomą problemą – rinkoje vis dar yra licencijuotų bendrovių, kurios nėra pilnai išvysčiusios veiklos. Jas įsigiję investuotojai gali greičiau įeiti į rinką, kartu įveiklindami jau egzistuojančią licenciją.

Tačiau tai nereiškia, kad kelias trumpesnis. „Tipinė trajektorija tokia – įsigijimui reikalingi institucijų leidimai, o tai neretai sąlygoja visapusišką investuotojo ir naujo verslo modelio peržiūrą ir įvertinimą“, – aiškina J. Baublytė-Kulvietė.

Pasak jos, ypač džiugina sandoriai, kuomet Lietuvoje licencijuotomis įstaigomis domisi rimti tarptautiniai vardai, kurie turi planų vystyti veiklą iš Lietuvos. „Ebury” ir „Checkout.com” yra geri pavyzdžiai, kur investuotojai įžvelgė pridėtinę vertę įsigyti Lietuvoje licencijuotas ir jau veikiančias įstaigas.

Atitikimas – dar ne rizikos valdymas

Rinkos branda matoma ne tik per sandorius, bet ir per tai, kaip įmonės kasdien vykdo reikalavimus.

„Turint omenyje naujų žaidėjų atėjimą, ypač svarbu, kad tiek licencijavimo, tiek įsigijimo procesai būtų efektyvūs. Praktikoje vis dar turime priežasčių, kodėl tai užtrunka ilgiau nei galėtų, taip pat vertės nekuriančių formalumų“, – sako Joana Baublytė-Kulvietė.

Jos teigimu, proporcingumo principas kartais pamirštamas net smulkiose detalėse – seni eismo pažeidimai ar seniai gautos nuobaudos atsiduria svarbių dokumentų dalyje.

Yra ir struktūrinis klausimas, apie kurį kalbama retai. Pasak WALLESS partnerės, Lietuvoje licencijuoti mokėjimo paslaugų teikėjai dažnai veikia tarptautinių grupių struktūrose, todėl praktikoje kyla klausimas, kaip realiai užtikrinamas jų savarankiškumas.

Formaliai atsakingas asmuo paskirtas, tačiau ar jis iš tikrųjų gali daryti įtaką grupės sprendimams? „Bandymas nustatyti papildomus nacionalinius reikalavimus atveria kitą labai svarbų klausimą – ar visi rinkos dalyviai žaidžia pagal tas pačias taisykles ir ar taip nėra sukuriamos nepalankesnės sąlygos Lietuvoje įsisteigusioms įstaigoms”, – sako advokatė.

Sudėtingos taisyklės – ne kliūtis, o kontekstas

„Reguliacinė aplinka šiandien sudėtingesnė nei kada nors anksčiau – rinkai kartais tikrai reikia pagalbos joje orientuotis”, – sako J. Baublytė-Kulvietė.

Kai įmonės ieško platesnio taisyklių aiškinimo, tai nebūtinai yra bandymas jų išvengti – tai dažnai gali būti siekis sukurti naują produktą ar paslaugą, kuri dar netelpa į esamas kategorijas.

J. Baublytė-Kulvietė pabrėžia, kad Lietuva šiuo požiūriu turi stiprų pagrindą: „Matau didžiules pastangas ir tikrą norą tobulėti. Tai, ką Lietuva sukūrė, yra kokybės ženklas, ir ši reputacija kuria ilgalaikę licencijos vertę.“

Pasak jos, santykis tarp verslo ir reguliatoriaus visada turės dvi dimensijas, tačiau svarbiausia, kad vyktų realus dialogas.