Pensijų pinigus – į Lietuvos ekonomiką ir saugumą

Andrius Ivanauskas, WALLESS partneris

4 milijardai eurų. Tiek šiandien sudaro Sodros rezervas. Klausimas – kur šie pinigai dirbs ateityje. Investicijos į inovacijas yra ir tolesnio spartaus Lietuvos ekonomikos augimo raktas, ir galimybė stiprinti saugumą. Todėl dalį kaupiamų pensijų būtina nukreipti į sparčiai augančių įmonių ir gynybos startuolių finansavimą. Net ir po pensijų reformos tą padaryti yra įmanoma.

Pastaruoju metu džiaugėmės Lietuvos ekonomikos augimu. Kaimynai estai stebėjosi ir aiškinosi, kodėl jų ekonomika sustojusi ar net krenta. Ieškant priežasčių, dažniausiai teigta, kad Lietuvos ekonomika buvo labiau diversifikuota nei Estijos, todėl pavyko išlaikyti augimą. Iš tikrųjų, imant tik eksportą (sudarantį apie tris ketvirčius mūsų BVP), jame po daugiau nei 10% sudaro ir mineraliniai produktai (daugiausia Orlen nafta), ir transporto paslaugos, ir mašinos/įrengimai, ir chemija/plastikai, ir baldai, ir žemės ūkio/maisto produktai.

Diversifikacijos mitas

Tačiau giliau pažvelgus į ekonomikos duomenis, teisingesnis teiginys būtų toks, kad didžioji dalis pagrindinių mūsų eksporto sektorių išsilaikė, arba net šiek tiek krito, o pagrindinis augimo variklis buvo IT ir finansų paslaugų eksportas. Kalbant supaprastintai, mūsų vienaragiai ir startuoliai, taip pat fintech sektorius tempė ekonomiką aukštyn. Juk vidaus vartojimas, kuriam irgi priskiriami nuopelnai už BVP augimą, neatsiranda iš niekur. Tam reikia eksportuoti, o norint aplenkti pasaulinį augimą, reikia eksportuoti aukštesnę pridėtinę vertę. Tą darėme, todėl Lietuvoje atlyginimai augo, kas didino vidaus vartojimą.

Darbuotojų ar įmonių produktyvumas?

Tačiau įdomu, kad Estijos darbuotojų sukuriama vertė vis dar didesnė negu lietuvių. Tai nereiškia, kad estai yra darbštesni ar ilgiau dirba. Ekonomikos terminas „darbo produktyvumas“ klaidina, nes esą kažkurios šalies ar sektoriaus darbuotojai mažiau dirba. Tačiau darbo produktyvumas priklauso ne nuo darbuotojo, bet nuo įmonės kuriamos pridėtinės vertės. O tai tiesiogiai priklauso nuo to, ar įmonė veikia aukštos pridėtinės vertės sektoriuje arba kiek įmonė yra investavusi į modernius įrengimus. Kitaip sakant, „darbo produktyvumas“ yra ne apie darbuotojus, bet apie įmonės ar visos pramonės šakos, valstybės technologinį potencialą.

Iš to turime faktą, kad Estijos pramonė yra technologiškai pažangesnė, ką parodo estų „darbo produktyvumas“. Taip, estams pastaruosius kelerius metus sekėsi sunkiau, bet negalime manyti, kad toliau turime skatinti senuosius verslus, nes štai esą jie mums leido pavyti estus. Taip teigti neteisinga, nes estus pavijome, nepaisant senųjų verslų stabilumo, o kartais net stagnacijos.

Atsilieka ir inovacijų finansavimas

Estų technologinį pranašumą rodo ir jų startuolių finansavimo tempai. Įvairios 2025 metų apžvalgos patvirtina vis dar mažesnes investicijas Lietuvoje į moderniausius verslus. Štai jau pažengusių įmonių finansavime (Series A+), 2025 metais estai turėjo 11 sandorių, kai Lietuva tik 5, ir jei eliminuotume Cast AI finansavimo raundą (kurio nuopelnai tik tam tikra dalimi priskirtini Lietuvai), tai pagal pritrauktų pinigų kiekį atsiliktume bent 3 kartus (žr. FirstPick ir Practica Baltic Startup Funding Report). Apskritai, iš 662 mEUR investicijų į Baltijos šalių startuolius 2025 metais, daugiau kaip pusė (53%) buvo skirti Estijos startuoliams. Kaip nurodo netrukus viešai pasirodysiantis Dealroom ir Irol Wolf Capital tyrimas, patys estai į savo startuolius investavo du kartus daugiau negu lietuviai. Reikia pasakyti, kad latviai nuo estų šiuo kriterijumi atsiliko 42 kartus.

Visgi tendencijos gerėja ir Lietuvoje. Susitinkant su užsienio šalių teisininkais, jie dažniausiai atkreipia dėmesį į Baltijos šalių polinkį į technologijas, atsimena Lietuvą kaip fintech, NordVPN ir Vinted steigėjų šalį. Reguliacinė aplinka startuoliams pritraukti investicijas pagerėjo 2023 metais priėmus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus ir bus dar geresnė, kai netrukus įsigalios papildomos įstatymo korekcijos, priimtos pernai.

Privataus sverto trūkumas

Lietuvos rizikos kapitalo ekosistema stipri ankstyvoje stadijoje, daugiausia dėl ILTE vaidmens. Tačiau pažengusiose stadijose vis daugiau lemia privatus kapitalas. ILTE siūloma inkarinė dalis tokiems fondų valdytojams per keliolika metų mažėjo nuo 70% iki 40%, nes buvo tikimasi, kad vis didesnę dalį užims privatūs investuotojai, ypač pensijų fondai, kurių turtas nuosekliai augo. Buvo atpalaiduoti investavimo apribojimai, kad pensijų fondai galėtų rizikos kapitalui alokuoti daugiau savo turto.

Žinome, kas su pensijų fondais įvyko praeitais metais, o dabar pamatėme to rezultatą – 4 milijardai eurų atsiimtų pensijų pinigų sumažino pensijų fondų turtą apie 40%. Jau laukdami šios reformos pensijų fondai dvejus metus buvo iš esmės sustabdę investicijas į rizikos kapitalo fondus. Dabar ši tendencija greičiausiai nepasikeis. Pritraukti privačias lėšas fondų valdytojams taps žymiai sudėtingiau, todėl valstybės finansų dalis tokiuose fonduose turės vėl didėti, kad ekosistema neuždustų.

Kuo didžiuotųsi Lietuvos pensininkas?

Būsimi Lietuvos pensininkai didžiuotųsi, jei savo ateities lėšas per pensijų fondus investuotų į Lietuvos vienaragius, gynybos inovacijų įmones, dirbtinio intelekto lyderius. Dabar tą padaryti bus sudėtingiau, nes smulkiems ir neįgudusiems investuotojams prieigos prie rizikos kapitalo fondų iš esmės nėra, net ir siekiant nepravalgyti atsiimtų pensijų.

Visgi ir dabar yra galimybė, tačiau tam reikia tinkamos Sodros rezervo valdymo. Jau dabar Sodros rezervas viršija 4 milijardus eurų, ir dar ženkliai paaugs būtent dėl to, kad gyventojai lėšas atsiims iš privačių fondų (dalis lėšų grįš į Sodros biudžetą). Taigi būtina pasinaudoti šia proga ir bent dalį Sodros rezervo lėšų investuoti ne į užsienio įmonių akcijų, bet į Lietuvos startuolius, t.y. alokuoti lėšas privataus ir rizikos kapitalo fondams. Net 10% alokacija turėtų apčiuopiamą poveikį visai ekosistemai.

Kita galimybė paspartinti Lietuvos inovacijas – tai kuo greitesni įsigijimai iš Lietuvos gynybos pramonės startuolių. Numačius tokį didelį biudžetą gynybai, būtų didelė klaida bent kelių procentų nenumatyti greitiems, drąsiems įsigijimams, kad būtų auginama nacionalinė gynybos pramonė.

Estijos atsilikimas augime yra laikinas. Jei Lietuvoje neskatinsime inovatyviausių verslų kūrimo ir augimo, šis skirtumas gali greitai apsiversti. Išaugus rezervams, klausimas nėra, ar turime pinigų. Klausimas – ar investuojame juos į savo talentą ir ateitį.