Gera verslo intuicija ne visada apsaugo nuo brangių klaidų

Trijų punktų susitarimas viename lape. Tiek kartais pakanka startuolio kūrėjui, priimančiam pirmąją investiciją. Bent jau iki tol, kol pasikeitus aplinkybėms tie trys punktai nebeatsako į svarbiausius klausimus: kas už ką atsakingas, kas turi sprendimo teisę ir kas prisiima riziką.

Teisinė intuicija versle – tai gebėjimas laiku atpažinti, kada sprendimas turi teisinių pasekmių: investicijų pritraukime, akcininkų susitarimuose, darbuotojų opcionuose, atsakomybės pasidalijime ar rizikos valdyme. Verslo sprendimai retai būna tik finansiniai ar tik strateginiai. Dažnai jie kartu yra ir teisiniai – net tada, kai sprendimą priima ne teisininkas.

Apie tai – jau ketvirtus metus vykstantis bendras advokatų kontoros WALLESS ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kursas, kuriame teisė studentams pristatoma ne kaip atskira teorinė disciplina, o kaip verslo pulsas. Čia kalbama apie situacijas, kuriose susiduria skirtingi interesai, rizikos, atsakomybė ir pasekmės – tam, kad ateities lyderiai jas pamatytų anksčiau, dar prieš priimdami sprendimus, kurie turės realią kainą.

Lyderystei neužtenka vien įgūdžių

Kalbant apie aukštąjį mokslą, dažnai pabrėžiamas pasirengimas darbo rinkai. Tačiau ISM rektorius Dalius Misiūnas sako, kad universiteto atsakomybė yra platesnė.

„Universiteto atsakomybė yra ne tik parengti specialistą darbo rinkai, bet ir ugdyti kritiškai mąstantį, nuolat besimokantį, atsakingą ir visuomenėje veikti gebantį žmogų“, – sako jis.

Šiandien sunku tiksliai žinoti, kokių konkrečių įgūdžių darbo rinkai reikės po trejų ar ketverių metų. Todėl universitetui svarbu remtis ne vien greitai kintančiais įgūdžiais, bet ir fundamentalesniais gebėjimais: mokėjimu mąstyti, vertinti situaciją, prisitaikyti, suprasti pasekmes ir prisiimti atsakomybę.

Teorija čia nėra priešprieša praktikai. Ji suteikia sistemą, padeda suprasti ryšius ir matyti platesnį vaizdą. Tačiau realus gyvenimas turi elementą, kurio neįmanoma iki galo perteikti vien modeliais – neapibrėžtumą.

„Teorija suteikia žemėlapį, tačiau gebėjimas priimti sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis formuojasi tik susidūrus su realiomis situacijomis ir jų pasekmėmis“, – teigia D. Misiūnas.

Kai kelios rizikos ištinka vienu metu, nepatogiu momentu ir ne pagal planą, nebeužtenka vien žinoti taisyklę. Reikia gebėti veikti situacijoje.

Teisinė intuicija ne teisininkams

WALLESS partneris Andrius Ivanauskas, dirbdamas su investicijomis į startuolius, dažnai mato, kaip gera intencija ar žodinis „susitarsime“ vėliau tampa rizika. Pasak jo, steigėjai, priimdami pirmąją investiciją, kartais per mažai dėmesio skiria tam, ką iš tikrųjų pasirašo.

„Tas „susitarsime“ dažnai būna kelių punktų susitarimas, kuriame vėliau atsiranda labai daug vietos interpretacijoms“, – pabrėžia WALLESS partneris.

Todėl teisės supratimas šiame kurse nėra pateikiamas kaip teisininkams skirta profesinė žinia. Jis veikia kaip praktinis sprendimų filtras: kada galima judėti greitai, kada reikia sustoti, o kada būtina pasitikrinti prielaidas. Pasak Andriaus Ivanausko, teisinė intuicija nėra universali: skirtingi žmonės skirtingai vertina, kada susitarimo reikia laikytis griežtai, o kada pasikeitus aplinkybėms galima ieškoti lankstesnio sprendimo. Todėl svarbu studentams parodyti ne vien taisykles, bet ir situacijas, kuriose jų pačių pirmas impulsas gali būti nepakankamas.

Dalius tai lygina su finansiniu ar technologiniu raštingumu. Vadovui nebūtina būti finansininku, technologijų ekspertu ar teisininku, tačiau bazinis šių sričių supratimas leidžia ne vengti sudėtingų temų, o naudoti jas kaip įrankį.

„Jeigu kažko nesupranti, pasąmoningai to vengsi. Jeigu supranti, gali su tuo dirbti drąsiau. Teisė čia yra tas pats“, – sako D. Misiūnas.

Universiteto auditorija – vieta klaidoms, kurios dar nekainuoja

Universitetas tokioms patirtims suteikia saugią erdvę. Tai nereiškia, kad mokymasis visada yra patogus. Priešingai – sudėtingų sprendimų analizė dažnai verčia išeiti iš komforto zonos. Tačiau universiteto auditorijoje klaidos dar neturi finansinių, reputacinių ar organizacinių pasekmių.

„Būtų idealu visas klaidas padaryti universiteto auditorijoje ir paskui jau neklysti. Tai neįmanoma, bet auditorija yra vieta, kur galima simuliuoti situaciją, suklysti ir iš tos klaidos išmokti“, – sako ISM rektorius.

Čia praktikai tampa ne tik žmonėmis, kurie paįvairina paskaitą realiais pavyzdžiais. Jie į universiteto auditoriją atsineša sprendimų pasaulio logiką: kaip atrodo susitarimai, kai dėl jų deramasi; kaip rizikos pasimato tik pasikeitus aplinkybėms; kodėl kai kurie klausimai tampa svarbūs tik tada, kai jau per vėlu jų neužduoti.

Andrius Ivanauskas pastebi, kad kai kurios temos studentams tampa realios labai greitai. Pavyzdžiui, startuolių finansavimo seminaruose, kai nagrinėjamos kapitalizacijos lentelės: kiek įmonės reikia atiduoti už investiciją, kaip skaičiuoti darbuotojų opcionus, kaip vienas sprendimas keičia steigėjų, investuotojų ir darbuotojų santykį. „Tada matai, kaip studentams sužimba akys. Tai jau nebėra abstrakti teisė – tai jų būsimi sprendimai“, – sako jis. Tokie momentai ir parodo, kad teisė versle prasideda ne teismo salėje, o prie pirmo investicinio sprendimo, akcijų struktūros ar darbuotojų motyvavimo plano.

Sprendimų kultūra prasideda anksčiau

Dalius Misiūnas pastebi ir dar vieną šio kurso vertę: studentai pamato, kad teisininkas nėra žmogus, kurio reikia bijoti ar vengti. Tai verslo partneris, padedantis judėti į priekį aiškiau, saugiau ir atsakingiau.

Būtent todėl toks kursas kalba ne tik apie teisę. Jis kalba apie sprendimų kultūrą. Apie gebėjimą matyti ne tik galimybę, bet ir riziką; ne tik greitį, bet ir susitarimo aiškumą; ne tik savo interesą, bet ir atsakomybę kitiems.

„Kiekvienas sprendimas turi platesnes pasekmes – ne viename taške ir ne vienoje dimensijoje. Jų suvokimas augina žmogaus atsakomybę“, – sako D. Misiūnas.

Andrius Ivanauskas šią mintį papildo paprasta taisykle, kurią yra išgirdęs iš kliento: „Padorumas ilguoju laikotarpiu atsiperka. Vis dėlto savo gyvenimą dėliojame ne tik penkeriems metams.“

Galbūt tai ir yra viena svarbiausių pamokų būsimiems sprendimų priėmėjams. Ne visi sprendimai bus lengvi. Ne visos situacijos bus aiškios. Ne viską bus galima numatyti iš anksto.

Todėl būsimiems lyderiams svarbu kuo anksčiau išmokti matyti pasekmes, užduoti teisingus klausimus ir suprasti susitarimų reikšmę. Būtent iš to formuojasi sprendimų kultūra, kurią jie vėliau atsineša į verslą, komandą ir visuomenę.