LAT nutarčių apžvalga 2026 m. spalio 5 d. – spalio 9 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas. Trumpai:
- Prekių ženklų bendraturčių teisių įgyvendinimas | Kai bendraturčių sutartis nereglamentuoja prekių ženklo naudojimo klausimų, taikomos bendrosios nuosavybės taisyklės (CK 4.75 straipsnis), o bendraturčio nesutikimas naudoti prekių ženklą savaime nelaikomas piktnaudžiavimu teise
- Statybos rangos sutartis / Mokėjimo sulaikymas / Netesybų mažinimas | Rangos sutarties nutraukimas savaime nepanaikina teisės sulaikyti dalį darbų kainos garantiniams įsipareigojimams užtikrinti, o sprendžiant dėl netesybų mažinimo būtina įvertinti jų santykį su bent tikėtinais kreditoriaus nuostoliais
- Sutuoktinių prievolės kreditoriams / Teisė į teisminę gynybą | Kreditorius gali reikšti atskirą ieškinį dėl skolos priteisimo, jeigu santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas jo reikalavimas
- Prekių ženklų bendraturčių teisių įgyvendinimas | Kai bendraturčių sutartis nereglamentuoja prekių ženklo naudojimo klausimų, taikomos bendrosios nuosavybės taisyklės (CK 4.75 straipsnis), o bendraturčio nesutikimas naudoti prekių ženklą savaime nelaikomas piktnaudžiavimu teise
LAT nagrinėjo vieno iš trijų prekių ženklų „HIPERBOLĖ“ bendraturčių ieškinį dėl baudos ir žalos priteisimo iš kitų bendraturčių bei koncertų organizatorės. Ieškovo teigimu, be jo sutikimo buvo organizuoti koncertai, kuriuose buvo naudojami bendrai priklausantys prekių ženklai.
Prekių ženklų įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja prekių ženklų bendraturčių tarpusavio santykių, todėl tais atvejais, kai bendraturčiai nėra sudarę sutarties dėl teisių į prekių ženklus įgyvendinimo arba sutartis konkrečių klausimų nereglamentuoja, taikytinos bendrosios nuosavybės santykius reglamentuojančios CK 4.75 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant į prekių ženklų teisinės apsaugos ypatumus.
Bendraturčio sutikimas dėl bendro turto naudojimo gali būti išreikštas ne tik raštu ar žodžiu, bet ir nepareiškiant prieštaravimų per protingą terminą, jeigu jam buvo suteikta pakankamai informacijos, reikalingos apsispręsti dėl konkretaus bendro turto naudojimo būdo.
Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), nes neįvertino tikrųjų šalių ketinimų dėl sutartyje nustatyto reikalavimo sprendimus dėl prekių ženklų naudojimo priimti visų bendraturčių bendru sutarimu, šalių elgesio po sutarties sudarymo ir nenustatė, ar toks bendras sutarimas dėl ginčo koncertų apskritai buvo pasiektas.
Vien bendraturčio atsisakymas dalyvauti bendroje veikloje, atsisakymas duoti sutikimą naudoti prekių ženklą ar draudimas jį naudoti savaime nereiškia piktnaudžiavimo teise. Tokiai išvadai būtina nustatyti ir įvertinti konkrečias aplinkybes.
Dėl šių pažeidimų LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl ieškinio pagrindo, ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
2026 m. spalio 5 d. Nr. e3K-3-118-933/2026
- Statybos rangos sutartis / Mokėjimo sulaikymas / Netesybų mažinimas | Rangos sutarties nutraukimas savaime nepanaikina teisės sulaikyti dalį darbų kainos garantiniams įsipareigojimams užtikrinti, o sprendžiant dėl netesybų mažinimo būtina įvertinti jų santykį su bent tikėtinais kreditoriaus nuostoliais
LAT nagrinėjo ginčą tarp statybos rangovės (atsakovės) ir jos subrangovės (bankrutuojančios ieškovės) dėl atsiskaitymo už atliktus fasado šiltinimo darbus, teisės sulaikyti dalį darbų kainos ir vienašalių įskaitymų teisėtumo.
Sutartinė teisė sulaikyti dalį darbų kainos yra savarankiškas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris savaime nepasibaigia nutraukus rangos sutartį ar perdavus atliktus darbus. Ši teisė skirta garantiniams įsipareigojimams užtikrinti, todėl jos galiojimas siejamas su garantiniu terminu, skaičiuojamu nuo darbų perdavimo. Nagrinėjamu atveju trejų metų garantinis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl žemesniųjų instancijų teismų klaida neturėjo įtakos bylos baigčiai.
Sprendžiant dėl netesybų mažinimo, kreditorius turi pagrįsti jų dydžio protingumą, pateikdamas duomenis bent apie tikėtinus nuostolius. Esminis kriterijus yra netesybų santykis su kreditoriaus nuostoliais. Be to, kai ginčijama pagrindinė prievolė, pirmiausia turi būti nustatytas jos galiojimas ir dydis, o tik tada apskaičiuojami delspinigiai.
Kasacinis skundas byloje buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
2026 m. spalio 7 d. Nr. e3K-3-120-1075/2026
Sutuoktinių prievolės kreditoriams / Teisė į teisminę gynybą | Kreditorius gali reikšti atskirą ieškinį dėl skolos priteisimo, jeigu santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas jo reikalavimas
LAT nagrinėjo kreditoriaus ieškinį dėl skolos priteisimo iš buvusių sutuoktinių (vienam iš jų mirus – jo teisių perėmėjos). Žemesniųjų instancijų teismai bylą nutraukė, nusprendę, kad kreditorius, žinojęs apie santuokos nutraukimo bylą, turėjo joje ginti savo teises, o ne reikšti atskirą ieškinį. Teismų vertinimu, kreditorius galėjo siekti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje.
Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriai, kurių teisės buvo pažeistos santuokos nutraukimo byloje išsprendus sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo klausimus, pirmiausia turi siekti proceso atnaujinimo toje byloje ir tik nesant tokios galimybės gali ginti savo teises kitais būdais. Tačiau jeigu santuokos nutraukimo byloje nebuvo nuspręsta dėl kreditoriaus teisių ar pareigų, nėra pagrindo reikalauti, kad jis siektų proceso atnaujinimo, ar riboti jo teisę reikšti atskirą ieškinį.
Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo byloje buvo žinoma apie galimas sutuoktinių skolas, tačiau prievolių kreditoriams klausimas nebuvo išspręstas. Vienai iš sutuoktinių nepateikus patikslinto priešieškinio, teismas pašalino kreditorius iš bylos kaip trečiuosius asmenis, todėl dėl jų reikalavimo teisių ir sutuoktinių prievolių pobūdžio nebuvo sprendžiama. Be to, kreditorius vėliau bandė atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, tačiau jo prašymą atsisakyta priimti būtent dėl to, kad toje byloje nebuvo nuspręsta dėl jo teisių.
Teismai nepagrįstai sutapatino procesines ir materialines teisės į ieškinį prielaidas. Vien aplinkybė, kad kreditorius žinojo apie santuokos nutraukimo bylą, tačiau joje nereiškė savarankiškų reikalavimų, savaime neužkerta jam kelio pareikšti atskirą ieškinį dėl skolos priteisimo, jeigu šis reikalavimas nebuvo išnagrinėtas santuokos nutraukimo byloje. Kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir sutuoktinių prievolės pobūdis (solidarioji ar asmeninė) turi būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant dėl jos nutraukimo.
Dėl šių pažeidimų LAT panaikino abiejų instancijų teismų nutartis ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
2026 m. spalio 7 d. Nr. e3K-3-121-943/2026