LAT nutarčių apžvalga 2026 m. spalio 19 d. – spalio 23 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 2 bylas. Trumpai:
- Akcininko teisė į informaciją / Konfidencialios informacijos apsauga | Akcininko ryšiai su konkuruojančia bendrove gali būti pagrindas riboti jo teisę gauti konfidencialią informaciją
- Bylinėjimosi išlaidos / Žyminis mokestis | Kai atsakovė yra valstybė, iš jos nepriteisiamas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas
- Akcininko teisė į informaciją / Konfidencialios informacijos apsauga | Akcininko ryšiai su konkuruojančia bendrove gali būti pagrindas riboti jo teisę gauti konfidencialią informaciją
Akcininko teisė gauti bendrovės konfidencialią informaciją gali būti ribojama, jeigu dėl jo ryšių su konkuruojančiu ūkio subjektu kyla pagrįsta grėsmė bendrovės teisėtiems komerciniams interesams. Tam nebūtina įrodyti jau įvykusio informacijos panaudojimo ar padarytos žalos, o vien akcininko įsipareigojimas neatskleisti informacijos ne visada užtikrina pakankamą jos apsaugą.
LAT nagrinėjo ginčą dėl akcininko teisės gauti bendrovės konfidencialią informaciją. Bendrovė atsisakė pateikti prašomus dokumentus, nes akcininkas kontroliavo su ja per patronuojamąją bendrovę konkuruojantį ūkio subjektą ir dirbo jame konsultantu. Bendrovės vertinimu, informacija apie jos partnerius, sudaromus sandorius, jų sąlygas ir veiklos plėtros planus galėjo būti panaudota konkurento naudai.
LAT pažymėjo, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnį akcininko teisė į informaciją nėra absoliuti. Tačiau vien informacijos priskyrimo komercinei paslapčiai ar konfidencialiai informacijai nepakanka, kad bendrovė galėtų atsisakyti ją pateikti. Bendrovė turi pagrįsti, kad informacijos atskleidimas galėtų padaryti jai žalą ar kitaip pažeisti jos teisėtus interesus.
LAT išaiškino, kad akcininko teisės į informaciją ribojimas nėra siejamas vien su jau įvykusiu neteisėtu informacijos panaudojimu ar atsiradusia žala – pakanka pagrįstos tokios žalos atsiradimo grėsmės. Vertinant ribojimo pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į akcininko sąžiningumą, interesų konflikto buvimą, prašomos informacijos pobūdį ir priemones, kurių imtasi informacijos apsaugai užtikrinti.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vertinant konkurencinius ryšius svarbi ne tik pačių bendrovių tiesiogiai vykdoma veikla, bet ir jų kontroliuojamų patronuojamųjų bendrovių veikla. Todėl aplinkybė, kad patronuojančiosios bendrovės vykdo skirtingą veiklą ar neturi atitinkamos veiklos licencijų, savaime nepaneigia konkurencinių ryšių. Sprendžiant dėl informacijos teikimo ribojimo, svarbiausia nustatyti akcininko sąsajas su konkuruojančiu subjektu ir įvertinti, ar jis turi realią galimybę panaudoti prašomą informaciją šio subjekto naudai.
LAT pabrėžė, kad vien akcininko įsipareigojimas neatskleisti konfidencialios informacijos nebūtinai užtikrina pakankamą jos apsaugą. Informacija gali būti panaudota konkurento naudai ne tik perduodant dokumentus ar atskleidžiant jų turinį, bet ir remiantis įgytomis žiniomis konsultuojant konkuruojantį subjektą. Todėl turi būti vertinamas ne tik formalus konfidencialumo įsipareigojimo prisiėmimas, bet ir realus jo veiksmingumas konkrečiomis aplinkybėmis.
Nagrinėjamu atveju LAT nustatė, kad akcininkas buvo ekonomiškai suinteresuotas konkuruojančio subjekto veiklos rezultatais ir tiesiogiai dalyvavo jo veikloje, todėl egzistavo akivaizdus interesų konfliktas. Atsižvelgęs į prašomos informacijos pobūdį ir galimybę ją panaudoti konkurento naudai, LAT pripažino bendrovės atsisakymą pateikti informaciją pagrįstu ir paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.
2026 m. spalio 22 d. Nr. e3K-3-127-403/2026
- Bylinėjimosi išlaidos / Žyminis mokestis | Kai atsakovė yra valstybė, iš jos nepriteisiamas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas
LAT nagrinėjo ginčą dėl žyminio mokesčio priteisimo iš valstybės byloje dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Žemesnės instancijos teismai, iš dalies patenkinę pacientės ieškinį, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos (VLK), priteisė žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
LAT išaiškino, kad CPK 96 straipsnio 1 dalis, pagal kurią iš atsakovo išieškomos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, taikoma tik tada, kai atsakovas ir valstybė, kurios naudai priteisiamos išlaidos, yra skirtingi subjektai. Kai atsakovė yra pati valstybė, o valstybės institucija veikia tik kaip jos atstovė, žyminio mokesčio priteisimas reikštų, kad valstybė turėtų jį sumokėti pati sau. Šios išvados nekeičia ir tai, kad mokestis būtų sumokamas iš VLK administruojamos specialios sąskaitos.
LAT panaikino žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo.
2026 m. spalio 22 d. Nr. e3K-3-126-1249/2026