LAT nutarčių apžvalga 2026 m. sausio 19 d. – sausio 23 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 1 bylą. Trumpai:
- Gyvenamųjų patalpų nuoma | Savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nėra sutarties šalių susitarimo dalykas
- Gyvenamųjų patalpų nuoma | Savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nėra sutarties šalių susitarimo dalykas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo ginčą dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio reglamentavimo. Ginčas kilo tarp savivaldybės įmonės (nuomotojo) ir fizinio asmens (nuomininko) dėl nuomos mokesčio skolos. Šalių sudarytos sutarties ypatumas buvo tas, kad nuomininko mokėtinas nuomos mokestis tam tikrą laikotarpį buvo išskaičiuojamas iš nuomojamų patalpų likutinės vertės, kol ši vertė tapo lygi nuliui. Nagrinėjamoje byloje pradinis nuomininkui taikomas nuomos mokestis buvo pakeistas (padidintas), todėl patalpų likutinė vertė pasiekė nulį anksčiau, nei buvo numatyta. Nuomotojo teigimu, likutinei vertei tapus lygiai nuliui, nuomininkas toliau turėjo savo lėšomis mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas tvirtino, kad jis nesuprato ir nesitikėjo, kad nuomos mokestis gali būti padidintas. Nuomininko teigimu, jis pagrįstai tikėjosi, kad jam nereikės mokėti nuomos mokesčio 40 metų. Kasacinis teismas ginčą išsprendė konstatavęs, kad tokio pobūdžio sutartyse nuomos mokesčio dydis nėra šalių susitarimo dalykas, nes nuomos mokestis reglamentuojamas imperatyviais poįstatyminiais teisės aktais. Jei pasikeičia teisinis reguliavimas ir tenka perskaičiuoti nuomos mokestį, toks perskaičiavimas nėra laikomas vienašaliu nuomos sutarties sąlygų keitimu. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas patvirtino nuomotojo poziciją, kad, išskaičiavus visą nuomos mokestį iš patalpų vertės, nuomininkas toliau privalo nuomos mokestį mokėti savo lėšomis.
2026 m. sausio 21 d. Nr. e3K-3-42-916/2026