LAT nutarčių apžvalga 2026 m. birželio 1 d. – rugsėjo 25 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 18 bylų. Trumpai:
- Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymas | Kai bylos šalies ir jos pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens interesai sutampa tik iš dalies, jų bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstomos pagal skirtingas taisykles
- Skolos raštelis ir sutarties kainos nustatymas | Atskirai pasirašytas skolos raštelis dėl papildomos sumos gali būti pripažintas savarankiška prievole, papildančia notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą
- Sodininkų bendrijos išlaidų apmokėjimas | Pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaidų tenka ir sodininkų bendrijos teritorijoje sklypą turinčiam asmeniui, kuris nėra bendrijos narys
- Mišrios sutarties teisinis kvalifikavimas | Esant sudarytai mišriai sutarčiai, teismai turi nustatyti, iš kurių teisinių santykių sutartimi prisiimtas įsipareigojimas netinkamai įvykdytas, ir atitinkamai taikyti tą teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas
- Neautorizuoti mokėjimai | Kreipimasis į ESTT dėl mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybės, kai šalys susitarė nukrypti nuo Direktyvos 2015/2366 74 straipsnio nuostatų
- Negatorinis ieškinys | Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad jo sklype esančio požeminio elektros kabelio savininkas atskleistų tikslią kabelio buvimo vietą, o jei šios informacijos neturi – ją gautų
- Taikos sutartis | Taikos sutarties su akivaizdžiai neprotingomis palūkanomis patvirtinimas yra aiški teisės taikymo klaida, o išskirtinėje ir netoleruotinoje teisinėje situacijoje procesas gali būti atnaujintas ir praleidus terminą
- Valstybinės žemės nuoma be aukciono statinių pirkėjui | Statinių pirkėjui teisė į valstybinės žemės nuomą be aukciono garantuota įstatymu, tačiau nuomos sutarties sudarymas gali būti atidėtas, kol yra objektyvių kliūčių nuomos santykiams įforminti
- Bylinėjimosi išlaidos | Bylinėjimosi išlaidos bylą užbaigus taikos sutartimi turi būti paskirstomos atsižvelgiant į taikos sutarties teisinę prigimtį – nevertinama, kuri šalis padarė didesnes nuolaidas ar prisiėmė didesnės apimties įsipareigojimus
- Prevencinis ieškinys / Autorių teisės | Laikinas neteisėtų veiksmų nutraukimas nepanaikina prevencinio ieškinio pagrindo, o viso kūrinio atgaminimas komerciniais tikslais neatitinka citavimo paskirties
- Servituto nustatymas | Detaliojo plano servitutų siūlymai teismui neprivalomi. Servitutas nustatomas tik tada, kai jis yra objektyviai būtinas. Servitutas turi kuo mažiau riboti tarnaujančiojo daikto savininko teises
- Viešieji pirkimai / Konkurencinis dialogas | Tiekėjas gali naują sprendinį nurodyti ir galutiniame pasiūlyme – tai savaime neprieštarauja konkurencinio dialogo esmei
- Nebuitinio vartotojo pareiga mokėti elektros energijos tarifo galios dedamąją | Pareiga mokėti galios dedamąją gali kilti ir nesudarius rašytinės sutarties, tačiau tiekėjas turi įrodyti, kad objektas buvo prijungtas prie skirstomųjų tinklų ir jam buvo rezervuota leistinoji naudoti galia
- Maksimalioji hipoteka vykdymo procese | Maksimaliosios hipotekos sumą viršijančios papildomos prievolės gali būti išieškomos pagal bendrąsias priverstinio vykdymo taisykles
- Vadovo civilinė atsakomybė | Nagrinėjant tiesioginį kreditoriaus ieškinį bendrovės vadovui, teismas turi konkrečiai įvardyti neteisėtus veiksmus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, o ne tik jas išvardyti
- Vartojimo ranga / Įrodymų vertinimas | Teismas privalo motyvuoti atsisakymą vadovautis teismo ekspertizės išvadomis, o savo iniciatyva surinkęs įrodymus – suteikti šalims galimybę dėl jų pasisakyti
- Vartojimo statybos ranga ir projektavimo ranga / Rangos darbų kokybė | Rangovas, įsipareigojęs suprojektuoti ir įrengti saulės elektrinę, privalo užtikrinti jos techninį suderinamumą su vartotojo jau turimu elektros tinklu, o garantiniu laikotarpiu nustačius defektą, įrodinėjimo našta dėl jo priežasčių tenka rangovui
- Paciento sveikatai padaryta žala | Teismas turi atskirai įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir teisėsaugos institucijos pareigūnų veiksmus pagal jiems taikytiną teisinį reguliavimą, o teismo ekspertizės išvadomis gali remtis tik įvertinęs jų pagrįstumą
- Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymas | Kai bylos šalies ir jos pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens interesai sutampa tik iš dalies, jų bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstomos pagal skirtingas taisykles
LAT sprendė klausimą, kas turi atlyginti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, kai ieškinys patenkintas tik iš dalies, tačiau trečiojo asmens dalyvavimą byloje ir jo patirtas išlaidas lėmė atsakovės pasirinkta gynybinė pozicija.
Kasacinis teismas pakartojo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva jie buvo įtraukti į procesą. Sprendžiant, kam ir kokia apimtimi tenka šių išlaidų atlyginimo našta, reikšmingos jų susidarymo priežastys ir šalių procesinis elgesys.
LAT išaiškino, kad, kai bylos šalies ir jos pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens interesai sutampa tik iš dalies, jų bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstomos pagal skirtingas taisykles: šalims taikant principą „pralaimėjęs moka“ arba proporcingumo kriterijų, o trečiajam asmeniui – CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį. Todėl vien tai, kad ieškinys patenkintas tik iš dalies, nereiškia, jog trečiojo asmens išlaidos taip pat turi būti atlyginamos proporcingai.
Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens įtraukimą į bylą ir jo patirtas išlaidas lėmė atsakovės pasirinkta gynybinė pozicija, o trečiasis asmuo savo poziciją byloje pagrindė. Todėl LAT pripažino pagrįstu visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovės.
2026 m. birželio 4 d. Nr. e3K-3-97-781/2026
- Skolos raštelis ir sutarties kainos nustatymas | Atskirai pasirašytas skolos raštelis dėl papildomos sumos gali būti pripažintas savarankiška prievole, papildančia notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą
Byloje nagrinėtas atvejis, kai ieškovai atsakovui pardavė 30 žemės sklypų. Prieš sudarant notarinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį (už 772 994,50 EUR), atsakovas pasirašė skolos raštelį, kuriuo papildomai įsipareigojo ieškovams sumokėti 220 000 EUR. Šį įsipareigojimą atsakovas įvykdė iš dalies, todėl ieškovams liko skolingas 167 000 EUR. Atsakovas teigė, kad raštelis buvo tik garantija, jog žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoris apskritai bus sudarytas, o šalys dėl jokios papildomos 220 000 EUR kainos nebuvo susitarusios.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad skolos raštelis yra vienašalis atsakovo įsipareigojimas sumokėti ieškovams papildomą 220 000 EUR sumą, atskirą nuo notarinėje sutartyje nurodytos žemės sklypų kainos (772 994,50 EUR), o ne garantija dėl būsimo sandorio sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė – skolos raštelis nepatvirtina savarankiškos atsakovo prievolės, todėl atsakovas, sumokėjęs notarinėje sutartyje nurodytą kainą, su ieškovais tinkamai atsiskaitė.
LAT išaiškino, kad atsakovas už nupirktus 30 žemės sklypų turėjo sumokėti ne tik notarinėje sutartyje nurodytą 772 994,50 EUR kainą, bet ir skolos rašteliu prisiimtą papildomą 220 000 EUR sumą – abi šios sumos kartu sudaro visą šalių sutartą žemės sklypų kainą. Teismas pridūrė, kad vien tai, jog susitarimas dėl šios papildomos 220 000 EUR sumos nebuvo patvirtintas notaro, savaime nereiškia, kad šis susitarimas negalioja.
Kasacinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovams likusią 167 000 EUR skolą.
2026 m. birželio 4 d. Nr. e3K-3-99-403/2026
- Sodininkų bendrijos išlaidų apmokėjimas | Pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaidų tenka ir sodininkų bendrijos teritorijoje sklypą turinčiam asmeniui, kuris nėra bendrijos narys
Kasaciniame teisme kilo klausimas, ar asmeniui, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, tačiau asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypus, esančius tokios bendrijos teritorijos ribose, kyla pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros, išlaikymo ir kitų išlaidų.
Kasacinis teismas išaiškino, kad prievolė atsiskaityti su sodininkų bendrija už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, tvarkymą, priežiūrą ir išlaikymą kyla tiek sodininkų bendrijos nariui, tiek asmeniui, kuris nėra bendrijos narys, tačiau yra įsigijęs žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje. Kiekvienas sodininkas, nepaisant narystės bendrijoje, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, todėl turi prisidėti prie jų priežiūros, išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų.
LAT taip pat pakartojo, kad žemės sklypo savininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, mokėjimo prievolės nėra siejamos vien su bendrosios nuosavybės turėjimu. Pareiga atsiskaityti su sodininkų bendrija taip pat gali kilti dėl konkrečių bendrijos suteiktų paslaugų ir naudojimosi bendrojo naudojimo objektais, tačiau tokios išlaidos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis.
Kasacinis teismas konstatavo, kad išlaidos už bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir išlaikymą bendrijos nariams ir ne nariams turi būti skaičiuojamos vienodai. Todėl bendrijos įstatuose nustatyta metodika, pagal kurią šios išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotą, yra teisėta ir gali būti taikoma ir bendrijos nariams, ir ne nariams.
2026 m. birželio 4 d. Nr. e3K-3-94-421/2026
- Mišrios sutarties teisinis kvalifikavimas | Esant sudarytai mišriai sutarčiai, teismai turi nustatyti, iš kurių teisinių santykių sutartimi prisiimtas įsipareigojimas netinkamai įvykdytas, ir atitinkamai taikyti tą teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas
Nagrinėtas ginčas dėl saulės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, rangos darbų, aptarnavimo ir priežiūros sutarties vykdymo. Byloje buvo sprendžiama, ar žemesnės instancijos teismai tinkamai kvalifikavo iš šios mišrios sutarties kilusius šalių teisinius santykius ir paskirstė įrodinėjimo naštą.
Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant dėl sutartinės civilinės atsakomybės pagal mišrią sutartį, būtina nustatyti, iš kurių teisinių santykių kyla netinkamai įvykdytas konkretus sutartinis įsipareigojimas, ir atitinkamai taikyti tuos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
LAT taip pat pakartojo, kad ginčuose dėl garantiniu laikotarpiu nustatytų statybos darbų defektų taikomas specialus įrodinėjimo naštos paskirstymas: užsakovas turi įrodyti tik defektų buvimo faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, – CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.
Nagrinėjamu atveju LAT konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai ginčą susiejo tik su statybos rangos teisiniais santykiais, nors šalis siejo mišri sutartis ir ginčas kilo ne tik dėl rangos darbų kokybės, bet ir dėl saulės elektrinės pajėgumo pagaminti sutartą elektros energijos kiekį bei pareigos pašalinti po audros atsiradusius trūkumus.
2026 m. birželio 9 d. Nr. e3K-3-100-611/2026
- Neautorizuoti mokėjimai | Kreipimasis į ESTT dėl mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybės, kai šalys susitarė nukrypti nuo Direktyvos 2015/2366 74 straipsnio nuostatų
Spręsdamas dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų, LAT sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), prašydamas išaiškinti, ar mokėjimo paslaugų teikėjo (Teikėjo) pareiga nedelsiant grąžinti neautorizuotos operacijos sumą lemia galutinį nuostolių paskirstymą tarp šalių, kai klientas nėra vartotojas ir šalys yra susitarusios nukrypti nuo Direktyvos 2015/2366 (Direktyva) 74 straipsnio nuostatų, taip pat ar Teikėjo atsakomybei būtinas priežastinis ryšys su žala ir ar ši atsakomybė gali būti ribojama atsižvelgiant į paties kliento veiksmus.
Ginčas kilo, kai nežinomi tretieji asmenys, apsimetę mokėjimo įstaiga „Paysera LT“ (atsakovė), apgaule iš ieškovės (atsakovės klientės) vadovės gavo prisijungimo kodą ir iš ieškovės sąskaitos atliko devynias mokėjimo operacijas, kurių bendra suma – 35 200 EUR. Atsakovė šioms operacijoms nebuvo pritaikiusi griežto autentiškumo patvirtinimo, o pagal bendrąją sutartį su ieškove buvo numačiusi, kad dėl ieškovės didelio neatsargumo atsiradę nuostoliai tenka pačiai ieškovei.
Žemesniųjų instancijų teismai ieškinį dėl nuostolių atlyginimo tenkino, laikydamiesi pozicijos, kad Teikėjas, nereikalavęs griežto autentiškumo patvirtinimo, nuo atsakomybės atleidžiamas tik įrodžius kliento nesąžiningumą. Atsakovė kasaciniu skundu ginčijo šią poziciją, nurodydama, kad su verslo klientais Direktyva leidžia susitarti dėl kitokio atsakomybės paskirstymo. Be to, atsakovė teigė, kad tarp jos veiksmų (neveikimo), t. y. griežto kliento autentiškumo patvirtinimo netaikymo, ir ieškovės patirtos 35 200 EUR žalos nėra priežastinio ryšio.
Kasacinis teismas, konstatavęs, kad ginčui spręsti aktualių Europos Sąjungos teisės normų turinys nėra pakankamai aiškus, suformulavo tris klausimus ESTT: (i) ar Direktyvoje nustatyta Teikėjo pareiga nedelsiant grąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą reiškia galutinį nuostolių paskirstymą tarp šalių, ar ši pareiga neužkerta kelio kitokiam nuostolių paskirstymui, kai klientas nėra vartotojas ir šalys yra susitarusios nukrypti nuo Direktyvos 74 straipsnio nuostatų; (ii) ar Teikėjo atsakomybei kilti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp Teikėjo veiksmų (neveikimo) ir mokėtojo patirtos žalos; (iii) ar Direktyvos 73 ir 74 straipsniai gali būti aiškinami taip, kad Teikėjo atsakomybė galėtų būti ribojama atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens veiksmus.
Bylos nagrinėjimas sustabdytas iki ESTT sprendimo gavimo.
2026 m. birželio 10 d. Nr. e3K-3-61-421/2026
- Negatorinis ieškinys | Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad jo sklype esančio požeminio elektros kabelio savininkas atskleistų tikslią kabelio buvimo vietą, o jei šios informacijos neturi – ją gautų
Byla kilo iš ginčo dėl žemės sklype esančio kitam asmeniui priklausančio požeminio elektros kabelio, kurio tiksli buvimo vieta nebuvo žinoma nė vienai iš šalių. Byloje buvo sprendžiama, ar žemės sklypo savininkė turi teisę negatoriniu ieškiniu reikalauti, kad kabelio savininkė nustatytų ir atskleistų tikslią jo buvimo vietą sklype.
Kasacinis teismas pakartojo, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininko teisių pažeidimas gali pasireikšti galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visišku ar daliniu praradimu, apribojimu ar kitokiu apsunkinimu.
LAT išaiškino, kad pats požeminio elektros kabelio buvimo sklype faktas reiškia tam tikrus naudojimosi atitinkama sklypo dalimi apribojimus. Nežinodama tikslios kabelio vietos, sklypo savininkė nežino, kuriai konkrečiai sklypo daliai taikomi suvaržymai, todėl negali nevaržomai naudotis visu žemės sklypu.
Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad požeminio elektros kabelio savininkė turi užtikrinti, jog jos turtas nesuvaržytų žemės sklypo savininkės teisių labiau, nei nustatyta teisės aktuose, todėl privalo suteikti sklypo savininkei duomenis apie kabelio buvimo vietą. Jeigu kabelio savininkė šios informacijos neturi, ji privalo tokius duomenis gauti ir perduoti žemės sklypo savininkei.
2026 m. birželio 11 d. Nr. e3K-3-57-916/2026
- Taikos sutartis | Taikos sutarties su akivaizdžiai neprotingomis palūkanomis patvirtinimas yra aiški teisės taikymo klaida, o išskirtinėje ir netoleruotinoje teisinėje situacijoje procesas gali būti atnaujintas ir praleidus terminą
LAT nagrinėjo klausimą dėl skolininko, kuris su kreditore sudarė teismo patvirtintą taikos sutartį dėl 7 374,74 Eur skolos. Sutartyje buvo nustatytos 5 proc. palūkanos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, t. y. 1 825 proc. metinių palūkanų, dėl kurių skola išaugo iki daugiau kaip 276 000 Eur.
LAT nurodė, kad teismas privalo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, kurioje nustatytos akivaizdžiai neprotingai didelės ir nesąžiningos kompensuojamosios palūkanos, nes tokios sutarties sąlygos akivaizdžiai ir iš esmės pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei gerą moralę. Tokios taikos sutarties patvirtinimas laikytinas aiškia teisės taikymo klaida, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Nors skolininkas buvo praleidęs trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, LAT konstatavo, kad susidarė išskirtinė ir netoleruotina teisinė situacija: teismas patvirtino taikos sutartį, kurioje nustatytos 1 825 proc. metinės kompensuojamosios palūkanos, neįvertinęs šios sąlygos teisėtumo, o vėliau buvo išduotas ir vykdomasis raštas. Todėl praleistas terminas buvo atnaujintas ir procesas byloje atnaujintas.
2026 m. birželio 11 d. Nr. e3K-3-104-611/2026
- Valstybinės žemės nuoma be aukciono statinių pirkėjui | Statinių pirkėjui teisė į valstybinės žemės nuomą be aukciono garantuota įstatymu, tačiau nuomos sutarties sudarymas gali būti atidėtas, kol yra objektyvių kliūčių nuomos santykiams įforminti
Nagrinėtas patalpų pirkėjų, kurie, įsigiję poilsio paskirties patalpas valstybinės žemės sklype, pateikė NŽT prašymus sudaryti žemės nuomos sutartis be aukciono, atvejis, kai NŽT atidėjo klausimo sprendimą, motyvuodama tuo, kad teisme tuo metu buvo nagrinėjama byla dėl to paties žemės sklypo pardavimo ankstesniam patalpų savininkui.
LAT išaiškino, kad statinių pirkėjas nuo jų perdavimo momento de facto tampa statiniams pagal paskirtį naudoti būtino dydžio valstybinės žemės sklypo nuomininku, nors de jure nuomos santykiai dar nėra įforminti. Ankstesnio savininko sudaryta ir nenutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis savaime nėra kliūtis sudaryti nuomos sutartį su naujuoju savininku.
Tačiau kompetentingas subjektas gali atidėti sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos, jeigu egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių nuomos santykių negalima įforminti pagal teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybe LAT pripažino teisme sprendžiamą klausimą dėl galimos ankstesnio savininko teisės įsigyti tą patį žemės sklypą, nes tik išsprendus šį ginčą galėjo paaiškėti, ar ankstesnis savininkas turi teisę į sklypą ir kokia yra šios teisės apimtis.
2026 m. birželio 16 d. Nr. e3K-3-107-403/2026
- Bylinėjimosi išlaidos | Bylinėjimosi išlaidos bylą užbaigus taikos sutartimi turi būti paskirstomos atsižvelgiant į taikos sutarties teisinę prigimtį – nevertinama, kuri šalis padarė didesnes nuolaidas ar prisiėmė didesnės apimties įsipareigojimus
LAT sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai šalys kasaciniame teisme sudarė taikos sutartį, tačiau joje neaptarė bylinėjimosi išlaidų ir paliko šį klausimą spręsti teismui.
LAT išaiškino, kad tokiu atveju taikoma CPK 94 straipsnio 1 dalis – bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal priežasties teoriją, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Tačiau šis vertinimas negali būti atliekamas atsietai nuo bylos užbaigimo pagrindo – taikos sutarties instituto teisinės prigimties. Taikos sutarties sudarymas atitinka civilinio proceso tikslus ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė, todėl nevertinama, kuri šalis padarė didesnes nuolaidas ar prisiėmė didesnės apimties įsipareigojimus, nes taikos sutarties sudarymas nėra tapatintinas su ieškinio pripažinimu ar jo atsisakymu. Vien kreipimasis į teismą savaime negali būti laikomas netinkamu procesiniu elgesiu. Šalių elgesys mediacijos procese, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, negali būti vertinamas.
Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išlieka ir bylą užbaigus taikos sutartimi. Jei šalys taikos sutartyje neaptaria, kuriai iš jų tenka pareiga atlyginti trečiojo asmens išlaidas, šį klausimą pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles išsprendžia teismas.
Nagrinėjamu atveju LAT, įvertinęs visą proceso eigą, tai, kad byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, byla pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nagrinėjama ne kartą, taip pat šalių pastangas ginčą išspręsti taikiai ir sudarytos taikos sutarties turinį, nusprendė šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstyti lygiomis dalimis. Ta pačia proporcija šalims paskirstyta ir pareiga atlyginti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2026 m. birželio 17 d. Nr. e3K-3-4-943/2026
- Prevencinis ieškinys / Autorių teisės | Laikinas neteisėtų veiksmų nutraukimas nepanaikina prevencinio ieškinio pagrindo, o viso kūrinio atgaminimas komerciniais tikslais neatitinka citavimo paskirties
Nagrinėtas mirusios autorės paveldėtojo pareikštas prevencinis ieškinys, nustačius, kad atsakovė komercinėse darbo knygose be sutikimo panaudojo autorės iliustracijas ir tekstus. Atsakovė teigė, kad leidybos nutraukimas panaikina prevencinio ieškinio pagrindą, o iliustracijų ir tekstų naudojimas atitiko citavimo išimtį.
LAT išaiškino, kad jau padarytas autorių teisių pažeidimas preziumuoja realią pakartotinių pažeidimų grėsmę, todėl laikinas neteisėtų veiksmų nutraukimas proceso metu savaime nepanaikina pagrindo prevencinei gynybai.
LAT taip pat išaiškino, kad sprendžiant, ar kūrinio panaudojimas gali būti laikomas citavimu, vertinama, kokia originalaus kūrinio dalis buvo panaudota. Todėl aplinkybė, kad svetimas kūrinys sudaro tik nedidelę naujo leidinio dalį, savaime nepateisina viso to kūrinio atgaminimo. Citata turi būti naudojama konkrečiu tikslu – pavyzdžiui, paaiškinti ar iliustruoti tam tikrą mintį, o ne vien naujam leidiniui pagražinti.
LAT taip pat pažymėjo, kad autorės sukurto materialaus objekto perdavimas kitam asmeniui savaime nereiškia, kad kartu perduodamos ir autorių turtinės teisės į jame esantį kūrinį. Tokių teisių perleidimas turi būti aiškiai sutartas ir įformintas raštu.
2026 m. birželio 17 d. Nr. e3K-3-102-781/2026
- Servituto nustatymas | Detaliojo plano servitutų siūlymai teismui neprivalomi. Servitutas nustatomas tik tada, kai jis yra objektyviai būtinas. Servitutas turi kuo mažiau riboti tarnaujančiojo daikto savininko teises
Spręstas klausimas dėl kelio servituto nustatymo atsakovų žemės sklypuose, kurio ieškovė prašė, nes kitaip patekti į jai priklausančius sklypus negalėjo, o detaliajame plane buvo suprojektuoti kelio servitutai.
LAT išaiškino, kad detaliajame plane numatyti servitutų siūlymai nėra privalomi šalims ar teismui ir neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios. Jie vertinami kaip vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, apimties ir kitų reikšmingų aplinkybių. Detalusis planas, kuriame pateikti tik tokie servitutų siūlymai, nėra oficialusis rašytinis įrodymas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį.
Servitutas nustatomas pagal CK, o ne Teritorijų planavimo įstatymo (TPĮ) nuostatas – šios normos tarpusavyje nekonkuruoja. TPĮ reglamentuoja servituto poreikio planavimą, o CK – jo atsiradimo pagrindus. Servitutas nustatomas tik tada, kai jis objektyviai būtinas, o viešpataujančiojo daikto savininkui suteikiamos tik tos teisės, kurios objektyviai reikalingos daiktui naudoti pagal paskirtį.
2026 m. birželio 18 d. Nr. e3K-3-106-933/2026
- Viešieji pirkimai / Konkurencinis dialogas | Tiekėjas gali naują sprendinį nurodyti ir galutiniame pasiūlyme – tai savaime neprieštarauja konkurencinio dialogo esmei
Kasaciniame skunde ieškovė kėlė Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo (VPAGSSĮ) 23 straipsnio nuostatų dėl tiekėjo teisės teikti galutinį pasiūlymą konkurenciniame dialoge aiškinimo ir taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovės galutinį pasiūlymą neatitinkančiu VPAGSSĮ 23 straipsnio 3 ir 13 dalių reikalavimų, nes virtualaus kaupiklio sprendinys nebuvo aptartas dialogo metu.
LAT šią išvadą pripažino klaidinga, konstatuodamas, kad dialogo etapas yra neįpareigojantis – tiekėjas turi teisę naują techninį sprendinį pirmą kartą pateikti ir galutiniame pasiūlyme, jo neaptaręs dialogo metu. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi vertinti galutinio pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms bei įstatyme įtvirtintų pagrindų, ribojančių tiekėjo teisę keisti pasiūlymą, buvimą – ar dėl tiekėjo pasiūlymo pakeitimo galutiniame etape galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis, pažeisti viešųjų pirkimų principai. Todėl vien ta aplinkybė, kad galutiniame pasiūlyme ieškovė pateikė dialogo metu neaptartą virtualaus kaupiklio sprendinį, nereiškia pasiūlymo neteisėtumo.
Dėl įrodinėjimo kasacinis teismas priminė, kad pagal įrodymų lygybės principą joks įrodymas, taip pat specialisto išvada, neturi iš anksto nustatytos galios. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės specialisto išvadą atmetė vien dėl trūkstamo atestato, neįvertinęs kitų bylos įrodymų, todėl buvo padaryta proceso teisės normų taikymo klaida, galėjusi lemti neteisingą išvadą dėl pasiūlymo pagrįstumo.
Dėl netinkamo VPAGSSĮ 23 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių konkurencinį dialogą, aiškinimo ir taikymo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
2026 m. birželio 18 d. Nr. e3K-3-101-469/2026
- Nebuitinio vartotojo pareiga mokėti elektros energijos tarifo galios dedamąją | Pareiga mokėti galios dedamąją gali kilti ir nesudarius rašytinės sutarties, tačiau tiekėjas turi įrodyti, kad objektas buvo prijungtas prie skirstomųjų tinklų ir jam buvo rezervuota leistinoji naudoti galia
LAT sprendė elektros energijos tiekėjo ieškinį dėl skolos už galios dedamąją priteisimo iš objekto savininkės, kuriai elektros energija ginčo laikotarpiu faktiškai nebuvo tiekiama, tačiau, tiekėjo teigimu, objektui dar iki jai tampant jo savininke buvo rezervuota 5 kW galia.
LAT pakartojo, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios išreiškimo bet kokia forma, įskaitant konkliudentinius veiksmus, todėl, nesant rašytinės sutarties, nebuitinio vartotojo pareiga mokėti galios dedamąją kyla tik tada, kai jis tokiais veiksmais išreiškė valią būti elektros energijos vartotoju. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovei pateikus paraišką dėl sutarties sudarymo pasikeitus savininkui, šie veiksmai vertintini kaip sutikimas pirkti elektros energiją. Tačiau LAT pažymėjo, kad savininko pareiga mokėti galios dedamąją nėra besąlyginė – turi būti nustatyta, kad objektas yra prijungtas prie skirstomųjų tinklų ir jam yra rezervuota nurodyta leistinoji naudoti galia.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, laikydamas šias aplinkybes teisiškai nereikšmingomis, netyrė, ar objektui buvo rezervuota 5 kW leistinoji naudoti galia ir ar jo elektros apskaitos prietaisai bei elektros atvadas nebuvo demontuoti, LAT, negalėdamas pats spręsti fakto klausimų, grąžino bylą nagrinėti iš naujo. LAT taip pat nurodė, kad pareiga įrodyti, jog objektas ginčo laikotarpiu buvo prijungtas prie skirstomųjų tinklų ir jam buvo rezervuota 5 kW leistinoji naudoti galia, tenka ieškovei.
2026 m. rugpjūčio 27 d. Nr. e3K-3-105-1120/2026
- Maksimalioji hipoteka vykdymo procese | Maksimaliosios hipotekos sumą viršijančios papildomos prievolės gali būti išieškomos pagal bendrąsias priverstinio vykdymo taisykles
Kilo klausimas, ar antstolis turi teisę toje pačioje vykdomojoje byloje pagal vieną vykdomąjį dokumentą išieškoti tiek maksimaliąja hipoteka užtikrintą prievolių dalį, tiek maksimaliąją hipoteką viršijančias sumas.
Bylos šalys susitarė dėl 200 000 EUR dydžio maksimaliosios hipotekos.
Nors pagrindinė prievolė (skola ir mokėjimo palūkanos) neviršijo maksimaliosios hipotekos dydžio, pagrindinė prievolė kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis ir delspinigiais (papildomomis prievolėmis) viršijo 200 000 EUR.
Skolininkų įsitikinimu, antstolis negalėjo išieškoti daugiau, nei buvo nustatyta maksimaliosios hipotekos sandoryje.
LAT priminė bendrą taisyklę: jei pagrindinė prievolė viršija maksimaliosios hipotekos sumą, ją viršijanti dalis lieka neužtikrinta ir gali būti išieškoma tik teismo sprendimo pagrindu. Tačiau kompensuojamosios palūkanos ir netesybos, kaip papildomos prievolės, iki maksimaliosios hipotekos sumos išieškomos pagal hipotekos taisykles, o šią sumą viršijanti jų dalis – bendra įstatymų nustatyta tvarka.
Kadangi pagrindinės prievolės – skolos ir mokėjimo palūkanų – suma (140 000 EUR) neviršijo 200 000 EUR maksimaliosios hipotekos dydžio, o bendrą išieškomą sumą padidino kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai, LAT pripažino, kad, nepakakus įkeisto turto vertės, antstolis teisėtai tęsė šių papildomų prievolių išieškojimą pagal bendrąsias priverstinio vykdymo taisykles.
2026 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 3K-3-116-469/2026
- Vadovo civilinė atsakomybė | Nagrinėjant tiesioginį kreditoriaus ieškinį bendrovės vadovui, teismas turi konkrečiai įvardyti neteisėtus veiksmus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, o ne tik jas išvardyti
Kasacinis teismas išaiškino, kad, nagrinėjant tiesioginį kreditoriaus ieškinį bendrovės valdymo organo nariui dėl individualios žalos atlyginimo, teismo sprendime turi būti konkrečiai įvardyti nario neteisėti veiksmai ir juos pagrindžiančios aplinkybės. Vien veiksmų išvardijimas, neatskleidžiant kiekvieno jų teisinio vertinimo, nelaikomas tinkamu motyvavimu.
Kasacinis teismas priminė, kad kreditoriaus tiesioginis ieškinys bendrovės vadovui dėl jam asmeniškai padarytos žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnis) galimas tik išimtiniais atvejais, kai vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, pavyzdžiui, kreditoriaus klaidinimą ar apgaulingos informacijos teikimą. LAT pažymėjo, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas sąžiningas vadovo veikimas bendrovės interesais ir kuri paprastai taikoma pačiai bendrovei kreipiantis į vadovą dėl žalos atlyginimo, tiesioginio kreditoriaus ieškinio atveju netaikoma, kadangi čia vertinami bendrovės vadovo veiksmai konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Teismas taip pat pabrėžė, kad juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, todėl teismas privalo aiškiai identifikuoti, kuriuo iš šių pagrindų asmuo atsako.
Kasaciniame teisme aktuali ginčo dalis buvo susijusi su dviejų skirtingų, paskolas iš kredito unijos gavusių, bendrovių vadovėms – kiekvienai tiek kaip vadovei, tiek kaip akcininkei. Apeliacinės instancijos teismas sprendime aiškiai nenurodė, kuriuo pagrindu ir dėl kokių neteisėtų veiksmų atsakomybė taikoma konkrečiai kiekvienai vadovei.
Dėl tokio motyvavimo trūkumo LAT panaikino šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį ir grąžino ją nagrinėti iš naujo.
2026 m. rugpjūčio 27 d. Nr. e3K-3-112-1249/2026
- Vartojimo ranga / Įrodymų vertinimas | Teismas privalo motyvuoti atsisakymą vadovautis teismo ekspertizės išvadomis, o savo iniciatyva surinkęs įrodymus – suteikti šalims galimybę dėl jų pasisakyti
Nagrinėtas ginčas dėl buto apdailos darbų kokybės ir jų trūkumų šalinimo išlaidų. Darbus atlikusi bendrovė reikalavo iš buto savininkų sumokėti likusią kainos dalį, o šie pareiškė priešieškinį dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies jos išvadomis nesivadovavo ir nustatė didesnę trūkumų šalinimo išlaidų sumą.
LAT priminė, kad teismas, visiškai ar iš dalies atsisakydamas vadovautis teismo ekspertizės išvadomis, privalo aiškiai nurodyti konkrečias tokio sprendimo priežastis ir pagrįsti, kodėl eksperto išvadas laiko nepatikimomis bei kuo remdamasis pats daro specialiųjų žinių reikalaujančias išvadas.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog užsakovai yra vartotojai, savaime nepagrindžia aukštesnio darbų kokybės standarto taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, vietoje teismo eksperto taikyto kokybės standarto pasirinkęs aukštesnį standartą, turėjo nurodyti, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu remdamasis nustatė, kad šalys buvo susitarusios būtent dėl tokio darbų kokybės lygio.
Nors vartojimo ginčuose teismas gali imtis aktyvesnio vaidmens, rinkdamas įrodymus savo iniciatyva, pavyzdžiui, iš viešai prieinamo interneto tinklalapio, jis privalo suteikti šalims galimybę dėl tokių įrodymų pasisakyti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas trūkumų šalinimo išlaidų dydį, rėmėsi savo iniciatyva surinktais duomenimis apie darbų rinkos kainas ir nesuteikė šalims galimybės dėl jų pasisakyti, todėl pažeidė proceso teisės normas.
Dėl šių pažeidimų LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.
2026 m. rugsėjo 15 d. Nr. e3K-3-115-1120/2026
- Vartojimo statybos ranga ir projektavimo ranga / Rangos darbų kokybė | Rangovas, įsipareigojęs suprojektuoti ir įrengti saulės elektrinę, privalo užtikrinti jos techninį suderinamumą su vartotojo jau turimu elektros tinklu, o garantiniu laikotarpiu nustačius defektą, įrodinėjimo našta dėl jo priežasčių tenka rangovui
Spręstas vartotojo ieškinys dėl žalos, kildinamos iš to, kad jam parduota ir pasitelkto rangovo įrengta saulės elektrinė nuolat atsijungdavo dėl įtampos šuolių tinkle ir per dvejus metus pagamino apie 9 600 kWh mažiau elektros energijos, nei turėjo pagal savo galingumą. Žemesniųjų instancijų teismai ieškinį atmetė, nusprendę, kad vartotojas neįrodė rangovo civilinės atsakomybės sąlygų. Teismai taip pat atsisakė vadovautis teismo ekspertizės akto išvadomis, nes teismo ekspertas rėmėsi vėlesne elektros tinklų operatoriaus parengtų reikalavimų redakcija, nei galiojo ginčo sutarties sudarymo metu, nors šiuo argumentu šalys nesirėmė.
Kasacinis teismas išaiškino, kad pardavėjas (rangovas), su vartotoju sudaręs mišrią sutartį dėl saulės elektrinės pardavimo, projektavimo ir įrengimo, privalo užtikrinti ne tik atskirų įrenginių kokybę, bet ir visos sistemos techninį suderinamumą su vartotojo jau turimu elektros tinklu, nes tai yra sutarties rezultato dalis. Nustačius, kad elektrinė garantiniu laikotarpiu nuolat atsijunginėja, įrodinėjimo našta dėl šio trūkumo priežasčių tenka ne vartotojui, o rangovui. Vartotojui pakanka įrodyti defekto faktą, o aplinkybes, šalinančias rangovo atsakomybę, turi įrodyti pats rangovas.
LAT taip pat pažymėjo, kad elektros tinklų operatoriaus parengtų techninių reikalavimų nepaisymas, nors jie ir nėra privalomas norminis teisės aktas, gali reikšti rangovo rūpestingumo pareigos ir pareigos įspėti užsakovą pažeidimą. Be to, vartojimo ginčuose teismas privalo būti aktyvus, negali apsiriboti formaliu teismo ekspertizės akto atmetimu ir negali savo iniciatyva nustatyto argumento pirmą kartą panaudoti tik sprendimo priėmimo stadijoje, nesuteikęs šalims galimybės dėl jo pasisakyti.
Dėl netinkamo teisinių santykių kvalifikavimo, klaidingo įrodinėjimo naštos paskirstymo ir bylos esmės neatskleidimo LAT panaikino žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
2026 m. rugsėjo 16 d. Nr. e3K-3-114-421/2026
- Paciento sveikatai padaryta žala | Teismas turi atskirai įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir teisėsaugos institucijos pareigūnų veiksmus pagal jiems taikytiną teisinį reguliavimą, o teismo ekspertizės išvadomis gali remtis tik įvertinęs jų pagrįstumą
Spręstas migranto, kuris po sulaikymo pasienyje ir apgyvendinimo VSAT užkardoje patyrė pėdų nušalimus ir galūnių amputaciją, ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės, kai dalis ieškinio buvo grindžiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT) pareigūnų veiksmais (neveikimu), o kita dalis – sveikatos priežiūros įstaigose suteiktų paslaugų kokybe.
Žemesniųjų instancijų teismai ieškinį atmetė, visą ginčą kvalifikavę tik pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (PTŽSAĮ) ir neatskyrę VSAT pareigūnų, kaip teisėsaugos institucijos atstovų, veiksmų nuo gydytojų veiksmų. LAT išaiškino, kad PTŽSAĮ netaikomas VSAT pareigūnų veiksmams, todėl teismai nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, nenagrinėdami ieškinio dalies dėl galimos žalos, kilusios iš VSAT pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepatenkančių į PTŽSAĮ reguliavimo sritį, be kita ko, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 (kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas) ir 14 (diskriminacijos draudimas) straipsnius.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai taip pat turėjo motyvuotai įvertinti galimą ieškovo laisvės apribojimą, t. y. ar ieškovo laikymo sąlygos atitiko Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus, atsižvelgiant į konkrečią jo sveikatos būklę ir pažeidžiamumą, įskaitant informacijos apie gydymą pateikimą jam suprantama kalba. Taip pat liko neįvertinti ieškovo argumentai dėl galimo diskriminacinio elgesio su juo gydymo įstaigoje. LAT nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi patikrinti, ar ieškovas pateikė prima facie diskriminacijos įrodymų, o tokiu atveju – ar atsakovė įrodė, kad skirtingas elgesys buvo pateisinamas.
Dėl įrodymų vertinimo LAT konstatavo, kad teismo paskirtos ekspertizės aktas neatitiko Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų – jo tiriamojoje dalyje nebuvo atskleistas išsamus duomenų ištyrimas ir motyvuotas jų vertinimas, o didžioji dalis išvadų apsiribojo lakoniškais atsakymais be pagrindimo. Teismai šių trūkumų neįvertino ir ekspertizės aktu rėmėsi nepagrįstai, be to, nepasinaudojo galimybe skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nors ieškovas tokį prašymą teikė.
Dėl šių proceso teisės pažeidimų LAT panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
2026 m. rugsėjo 23 d. Nr. e3K-3-79-943/2026