LAT nutarčių apžvalga 2026 m. balandžio 7 d. – balandžio 10 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 2 bylas. Trumpai:
- Sutuoktinių bendro turto padalijimas, sudarius povedybinę sutartį | Jei sutuoktinis savo asmenines lėšas panaudoja bendrajai nuosavybei sukurti, teisė į kompensaciją ar didesnę turto dalį atsiranda tik tada, kai tai aiškiai numatyta povedybinėje sutartyje
- Proceso atnaujinimas / Teismingumas / EŽTT sprendimų įgyvendinimas | Proceso atnaujinimas galimas ir dėl bylos dalies, užbaigtos ieškinio grąžinimu, jeigu siauresnė atnaujinimo apimtis neleistų tinkamai įvykdyti EŽTT sprendimo
- Sutuoktinių bendro turto padalijimas, sudarius povedybinę sutartį | Jei sutuoktinis savo asmenines lėšas panaudoja bendrajai nuosavybei sukurti, teisė į kompensaciją ar didesnę turto dalį atsiranda tik tada, kai tai aiškiai numatyta povedybinėje sutartyje
Kasacinis teismas pažymėjo, kad povedybinė sutartis, kaip civilinė sutartis, turi būti aiškinama pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles – pirmiausia nustatant tikruosius šalių ketinimus, vertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir šalių elgesį.
Nagrinėjamoje byloje LAT sprendė, kad vien aplinkybė, jog bendram turtui įsigyti buvo panaudotos vieno sutuoktinio asmeninės lėšos, savaime nereiškia jo teisės į kompensaciją ar didesnę turto dalį. Kadangi ieškovas savo valia panaudojo asmenines lėšas bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti, o povedybinėje sutartyje nebuvo aiškiai aptarta nei kompensacija, nei teisė į didesnę dalį, teismas padarė išvadą, jog šalys buvo susitarusios bendrą turtą dalyti pagal sutuoktinių lygių dalių principą.
LAT taip pat išaiškino, kad pajamos, gautos pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, laikytinos bendru turtu. Todėl atsakovės gauta 12 000 Eur suma negalėjo būti pripažinta ieškovo jai sumokėta papildoma kompensacija už jam tenkančią turto dalį, kai bylos duomenys rodė, jog šalys šias iš bendro turto gautas lėšas buvo tarpusavyje pasidalijusios suderinta valia.
2026 m. balandžio 8 d. Nr. e3K-3-64-823/2026
- Proceso atnaujinimas / Teismingumas / EŽTT sprendimų įgyvendinimas | Proceso atnaujinimas galimas ir dėl bylos dalies, užbaigtos ieškinio grąžinimu, jeigu siauresnė atnaujinimo apimtis neleistų tinkamai įvykdyti EŽTT sprendimo
Byloje buvo sprendžiama dėl proceso atnaujinimo po to, kai EŽTT konstatavo pareiškėjo teisės kreiptis į teismą pažeidimą byloje dėl Prezidento sprendimo neskirti jo teisėju ir su tuo siejamo reikalavimo atlyginti žalą. Nacionaliniai teismai dalį ieškinio reikalavimų atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus civilinio proceso tvarka, o kitą dalį ieškinio vėliau grąžino, pareiškėjui nepašalinus jo trūkumų.
Pagrindinis teisinis klausimas buvo, ar procesas gali būti atnaujintas tais atvejais, kai EŽTT konstatuoja pažeidimą byloje, kuri nebuvo išnagrinėta iš esmės, o jos atskiros dalys buvo užbaigtos skirtingais procesiniais sprendimais.
LAT konstatavo, kad nutartis atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka savo teisinėmis pasekmėmis prilygsta bylos nutraukimui, todėl tokioje bylos dalyje proceso atnaujinimas yra galimas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju procesą būtina atnaujinti ir dėl bylos dalies, užbaigtos ieškinio grąžinimu, nes kitaip nebūtų galima tinkamai įvykdyti EŽTT sprendimo ir įvertinti pareiškėjo reikalavimų kaip visumos.
Šioje nutartyje LAT išaiškino, kad išimtiniais atvejais procesas gali būti atnaujinamas ir dėl bylos dalies, užbaigtos ieškinio grąžinimu, jeigu tokia apimtis yra būtina veiksmingam EŽTT sprendimo įvykdymui ir pažeistų teisių realiam atkūrimui.
2026 m. balandžio 8 d. Nr. e3K-3-111-403/2026