LAT nutarčių apžvalga 2026 m. balandžio 20 d. – balandžio 24 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 7 bylas. Trumpai:
- Nutraukimo mokestis elektros energijos sutartyje | Netesybos ir jų dydžio nustatymas
- Juridinio asmens vadovo atsakomybė | Vien neteisingo mokesčių deklaravimo nepakanka – būtina įrodyti, kad būtent dėl vadovo veiksmų VMI negavo reikalavimo
- Banko garantija / nepagrįstas praturtėjimas | Banko garantijos sumos, viršijančios teismų priteistus nuostolius, išmokėjimas kreditoriui nelaikomas nepagrįstu praturtėjimu, jeigu mokėjimas nepadengė visų kreditoriaus nuostolių
- Bankroto bylos nutraukimas / administravimo išlaidų stoka | Jei proceso metu paaiškėja, kad nėra turto administravimo išlaidoms ir administratorius neprisiima rizikos, bankroto byla nutraukiama pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą
- Vežėjo civilinė atsakomybė | Vežėjas, žinodamas, kad veža sugedusius elektros įrenginius, privalo įvertinti jų transportavimo saugumą ir imtis atsargumo priemonių – priešingu atveju krovinio praradimas dėl gaisro nelaikomas išimtine aplinkybe, atleidžiančia nuo atsakomybės
- Reikalavimo perleidimas baudžiamojoje byloje / ginčijamos teisės išpirkimas | Skolininkas gali išpirkti perleistą reikalavimą jo įsigijimo kaina, jei ginčas dėl jo jau buvo kilęs
- Nuosavybės teisės gynimas | Žemės sklypo bendraturtis gali reikalauti pašalinti svetimus daiktus iš sklypo, net jei naudojimosi tvarka nenustatyta
- Nutraukimo mokestis elektros energijos sutartyje | Netesybos ir jų dydžio nustatymas
LAT pripažino, kad elektros energijos sutarties nutraukimo mokestis laikytinas netesybomis, kurios galimos ir vidutinei įmonei, tačiau turi būti proporcingos ir pagrįstos realiais kreditoriaus nuostoliais. Nustačius, kad sutartyje įtvirtinta apskaičiavimo tvarka to neužtikrina, teismas privalo pats nustatyti pagrįstą netesybų dydį, o ne atmesti reikalavimą.
Byloje kilo ginčas dėl ilgalaikės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokesčio – ar toks mokestis galioja, kaip jis kvalifikuotinas ir ar gali būti priteistas, kai pirkėjas vienašališkai nutraukia sutartį prieš terminą. Ieškovė reikalavo iš atsakovės daugiau kaip 3,7 mln. Eur, apskaičiuotų pagal sutartyje nustatytą formulę (likęs elektros kiekis × kaina × 0,6). Atsakovė ginčijo tiek patį mokestį, tiek jo apskaičiavimo būdą, teigdama, kad jis neatitinka realių nuostolių ir yra neproporcingas.
LAT išaiškino, kad toks sutarties nutraukimo mokestis kvalifikuotinas kaip netesybos, todėl jam taikomi bendrieji netesybų instituto principai. Teismas pabrėžė, kad netesybos turi kompensuoti kreditoriaus nuostolius, tačiau negali tapti baudinio pobūdžio sankcija ar kreditoriaus pasipelnymo šaltiniu. Teismas kritiškai įvertino sutartyje nustatytą netesybų apskaičiavimo formulę, pažymėdamas, kad ji nėra susieta su konkrečiais ieškovės nuostoliais ir automatiškai lemia didelę sumą, nepriklausomai nuo realių ekonominių padarinių. Kartu LAT akcentavo, kad teismai, pripažinę sutartinę formulę netinkama, negali vien dėl to atmesti ieškinio. Jie privalo spręsti dėl netesybų mažinimo ir nustatyti tokį jų dydį, kuris atitiktų realius ar tikėtinus kreditoriaus nuostolius, šalių interesų pusiausvyrą ir kompensuojamąją funkciją.
Vertindamas nuostolius, teismas nurodė būtinybę tirti jų realumą, priežastinį ryšį ir pagrįstumą, įskaitant ir aplinkybes, susijusias su elektros energijos kainos draudimo sandoriais bei tiekėjo veiklos sąnaudomis. Vien formalus konstatavimas, kad nuostoliai neįrodyti, nėra pakankamas.
Be to, LAT pažymėjo, kad atsakovė, kaip vidutinė įmonė, nelaikytina silpnesniąja šalimi vien dėl to, kad yra elektros energijos vartotoja – jos statusas vertintinas kaip profesionalaus rinkos dalyvio.
Dėl to LAT panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus dalyje dėl netesybų ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, įpareigodamas teismą nustatyti realius ieškovės nuostolius ir spręsti dėl proporcingo netesybų dydžio.
2026 m. balandžio 23 d. Nr. e3K-3-78-421/2026
- Juridinio asmens vadovo atsakomybė | Vien neteisingo mokesčių deklaravimo nepakanka – būtina įrodyti, kad būtent dėl vadovo veiksmų VMI negavo reikalavimo
Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės kreditoriui – ar mokesčių administratorius gali reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos, atsiradusios bendrovei nesumokėjus mokesčių valstybei.
VMI reikalavo iš buvusio bendrovės vadovo priteisti žalą, teigdama, kad bendrovė nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą, dėl to nesumokėjo PVM, o vadovas neužtikrino tinkamo mokestinių prievolių vykdymo.
LAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad mokesčių administratoriaus tiesioginis ieškinys bendrovės vadovui galimas tik išimtiniais atvejais ir tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Vien tai, kad bendrovė netinkamai deklaravo ar nesumokėjo mokesčių, savaime nereiškia, kad jos vadovas privalo atlyginti žalą kreditoriui.
Teismas pabrėžė, kad individuali žala mokesčių administratoriui atsiranda ne tada, kai mokestis netinkamai deklaruojamas, o tada, kai bendrovė nebegali įvykdyti mokestinės prievolės. Tokiai žalai konstatuoti būtina dviejų juridinių faktų sutaptis: vadovas pažeidė pareigą tinkamai apskaičiuoti ir įvykdyti mokestinę prievolę, o bendrovė pati nebegali šios prievolės įvykdyti.
Šioje byloje bendrovė po atsakovo vadovavimo pabaigos dar ilgą laiką buvo moki ir turėjo galimybę įvykdyti mokestinę prievolę. Todėl LAT konstatavo, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp buvusio vadovo veiksmų ir VMI patirtos žalos.
LAT taip pat pripažino, kad nors faktinis priežastinis ryšys galėtų būti įžvelgiamas, teisinio priežastinio ryšio nėra, nes žala atsirado tik po kelerių metų ir dėl aplinkybių, kurios nebuvo pakankamai susijusios su atsakovo veiksmais jo vadovavimo laikotarpiu.
Dėl to LAT panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir priėmė naują sprendimą – VMI ieškinį atmesti.
2026 m. balandžio 21 d. Nr. e3K-7-37-421/2026
- Banko garantija / nepagrįstas praturtėjimas | Banko garantijos sumos, viršijančios teismų priteistus nuostolius, išmokėjimas kreditoriui nelaikomas nepagrįstu praturtėjimu, jeigu mokėjimas nepadengė visų kreditoriaus nuostolių
Byloje kilo ginčas dėl banko garantijos pagrindu išmokėtos sumos teisinio vertinimo – ar kreditorius, gavęs didesnę sumą nei tuo metu atskirose bylose priteisti nuostoliai, privalo grąžinti skirtumą kaip nepagrįstą praturtėjimą, taip pat dėl susijusių bylų tarpusavio ryšio.
Kasacinis teismas išaiškino, kad vertinant, ar kreditorius nepagrįstai praturtėjo, būtina atsižvelgti į visus iš tos pačios sutarties netinkamo vykdymo kylančius nuostolius, o ne tik į konkrečiose bylose jau priteistas sumas. Todėl vien aplinkybė, kad banko garantijos pagrindu išmokėta suma viršija tuo metu atskirose bylose priteistas sumas, savaime nereiškia nepagrįsto praturtėjimo, jeigu bendra kreditoriaus patirta žala dar nėra visiškai atlyginta.
Kartu LAT pabrėžė, kad banko garantija negali būti naudojama kaip priemonė dvigubai atlyginti tuos pačius nuostolius – kreditorius negali reikalauti iš skolininko tos pačios nuostolių dalies, kuri jau padengta garantijos mokėjimu.
Teismas taip pat pažymėjo, kad, nagrinėjant susijusias bylas dėl nuostolių, kylančių iš to paties sutartinio santykio, būtina įvertinti jų tarpusavio ryšį. Jeigu kitoje byloje sprendžiamas klausimas gali turėti reikšmės nustatant, ar garantijos mokėjimas viršijo bendrą kreditoriaus patirtą žalą, byla gali būti stabdoma CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
2026 m. balandžio 22 d. Nr. e3K-3-27-916/2026
- Bankroto bylos nutraukimas / administravimo išlaidų stoka | Jei proceso metu paaiškėja, kad nėra turto administravimo išlaidoms ir administratorius neprisiima rizikos, bankroto byla nutraukiama pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą
Byloje kilo ginčas dėl bankroto proceso tęstinumo, kai jau iškėlus bankroto bylą paaiškėja, kad bendrovė neturi turto administravimo išlaidoms padengti, nemokumo administratorius nėra prisiėmęs administravimo išlaidų rizikos, o kitas administratorius nesutinka administruoti proceso tokiomis sąlygomis.
LAT sprendė du esminius klausimus: pirma, ar nutartis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu ir ar tokią teisę turi pavienis kreditorius; antra, ar tokioje situacijoje bankroto byla gali būti nutraukta.
Kasacinis teismas išaiškino, kad nutartis, kuria patenkinamas nemokumo administratoriaus prašymas jį atstatydinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, laikytina užkertančia kelią tolesnei bankroto bylos eigai, todėl gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokią nutartį gali skųsti ir pavienis kreditorius, turintis teisinį suinteresuotumą bankroto proceso eiga.
Dėl bankroto bylos nutraukimo LAT išaiškino, kad jeigu bankroto proceso metu paaiškėja, jog bendrovė neturi turto administravimo išlaidoms apmokėti, administratorius nėra prisiėmęs šių išlaidų rizikos, o nė vienas kitas administratorius nesutinka administruoti proceso prisiimdamas tokią riziką, bankroto procesas negali būti tęsiamas įprasta JANĮ nustatyta tvarka.
Tokiu atveju teismas turi nutraukti bankroto bylą kaip nebenagrinėtiną civilinio proceso tvarka pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
LAT taip pat pažymėjo, kad JANĮ 78 straipsnyje nurodyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai neužkerta kelio taikyti CPK nustatytų bendrųjų bylos nutraukimo pagrindų, kai JANĮ konkrečios situacijos išsamiai nereglamentuoja.
2026 m. balandžio 23 d. Nr. e3K-3-77-378/2026
- Vežėjo civilinė atsakomybė | Vežėjas, žinodamas, kad veža sugedusius elektros įrenginius, privalo įvertinti jų transportavimo saugumą ir imtis atsargumo priemonių – priešingu atveju krovinio praradimas dėl gaisro nelaikomas išimtine aplinkybe, atleidžiančia nuo atsakomybės
Byloje kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės, kai vežimo metu puspriekabėje kilo gaisras, tikėtinai sukeltas sugedusių dyzelinių generatorių akumuliatorių trumpojo jungimo. Atsakovė teigė, kad gaisras buvo atsitiktinė ir neišvengiama aplinkybė, o atsakomybė turėtų tekti krovinio siuntėjui.
LAT išaiškino, kad dyzeliniai elektros generatoriai su akumuliatoriais laikytini pavojingu kroviniu, todėl jų vežimui taikomi specialūs saugumo reikalavimai. Vežėjas, žinodamas krovinio pobūdį – remontuotini elektros įrenginiai – privalėjo įvertinti padidintą gaisro riziką ir imtis reikiamų atsargumo priemonių.
Teismas pabrėžė, kad gaisras, kilęs dėl trumpojo elektros jungimo vežamuose sugedusiuose generatoriuose, nelaikytinas aplinkybe, kurios atidus ir rūpestingas vežėjas negalėjo numatyti ar išvengti. Kadangi vežėjas neįrodė, jog ėmėsi visų reikiamų priemonių žalai išvengti, jo atsakomybė už prarastus krovinius išliko.
2026 m. balandžio 23 d. Nr. e3K-3-72-611/2026
- Reikalavimo perleidimas baudžiamojoje byloje / ginčijamos teisės išpirkimas | Skolininkas gali išpirkti perleistą reikalavimą jo įsigijimo kaina, jei ginčas dėl jo jau buvo kilęs
Byloje susiklostė situacija, kurioje bankrutuojanti bendrovė baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi daugiau kaip 150 000 Eur civilinį ieškinį savo buvusiems vadovams, tačiau šį reikalavimą pardavė trečiajam asmeniui vos už 500 Eur.
Atsakovais baudžiamojoje byloje buvę asmenys, nesutikdami su jiems pareikštu reikalavimu, jį ginčijo. Sužinoję apie reikalavimo perleidimą, jie sumokėjo naujajam kreditoriui 700 Eur (t. y. reikalavimo įsigijimo kainą su išlaidomis), siekdami tokiu būdu užbaigti savo prievolę.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokios galimybės nepripažino – laikėsi pozicijos, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nelaikytinas ginčijama teise, be to, skolininkai esą turėjo atskirai ginčyti naujojo kreditoriaus įgytą reikalavimą.
Kasacinis teismas išaiškino, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamajame procese, nepakeičia reikalavimo teisinės prigimties – jis išlieka civilinio pobūdžio. Taip pat pabrėžta, kad jeigu skolininkas ginčijo prievolę iki jos perleidimo, papildomai ginčyti naujojo kreditoriaus įgytos teisės nereikia.
Atsižvelgdamas į tai, LAT konstatavo, kad skolininkai turėjo teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe išpirkti ginčijamą reikalavimo teisę, sumokėdami jos įsigijimo kainą ir susijusias išlaidas, todėl jų prievolė naujajam kreditoriui pasibaigė.
2026 m. balandžio 23 d. Nr. e3K-3-76-1120/2026
- Nuosavybės teisės gynimas | Žemės sklypo bendraturtis gali reikalauti pašalinti svetimus daiktus iš sklypo, net jei naudojimosi tvarka nenustatyta
Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo bendraturčių teisės reikalauti pašalinti svetimus daiktus iš jiems priklausančio sklypo. Žemės sklype buvo atsakovui priklausantys poilsio nameliai, o sklypo bendraturčiai teigė, kad jie neturi jokio teisinio pagrindo būti jų žemėje ir riboja galimybę naudotis nuosavybe.
Kasacinis teismas išaiškino, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę savarankiškai ginti savo, kaip savininko, teises, net jeigu naudojimosi bendru turtu tvarka nėra nustatyta.
LAT taip pat pabrėžė, kad vien svetimo daikto buvimas žemės sklype prieš savininko valią gali būti laikomas nuosavybės teisės pažeidimu, nes riboja savininko galimybę naudotis sklypu ir juo disponuoti. Tokiu atveju savininkui nereikia papildomai įrodinėti konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų.
Negatorinio ieškinio atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus – kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Įrodžius šias aplinkybes, atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad jis turi teisę naudotis svetimu žemės sklypu.
2026 m. balandžio 23 d. Nr. e3K-3-75-403/2026