LAT nutarčių apžvalga 2026 m. balandžio 13 d. – balandžio 17 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas. Trumpai:
- Darbo santykių šalių susitarimai / DK imperatyvų taikymas | Civilinis susitarimas dėl darbuotojo prievolės galimas tik įvertinus, ar jis nepablogina darbuotojo padėties ir ar apskritai egzistuoja grąžintina prievolė
- Ieškinių tapatumas / Servitutai | Ieškinys dėl servituto pakeitimo nėra tapatus ankstesniam, jeigu pakeista servituto apimtis ir šalinamos anksčiau nustatytos kliūtys
- Hipoteka / Turto realizavimas / Priverstinis vykdymas | Valstybė, siekianti turto konfiskavimo, nėra kreditorė vykdymo procese, todėl antstolis privalo sustabdyti hipoteka apsunkinto turto realizavimą
- Darbo santykių šalių susitarimai / DK imperatyvų taikymas | Civilinis susitarimas dėl darbuotojo prievolės galimas tik įvertinus, ar jis nepablogina darbuotojo padėties ir ar apskritai egzistuoja grąžintina prievolė
Byloje kilo ginčas dėl darbdavės ir darbuotojos sudaryto susitarimo teisinių pasekmių – ar darbdavė gali reikalauti iš darbuotojos susitarime nurodytos sumos, kuri, darbdavės teigimu, susidarė dėl permokėto darbo užmokesčio ir nekonkuravimo išmokų.
LAT pakartojo bendrąją taisyklę, kad darbuotojas ir darbdavys gali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimus, tačiau tais atvejais, kai konkretus santykis yra reglamentuotas darbo teisės normomis, šalys negali susitarti dėl darbuotojo padėtį bloginančių taisyklių, palyginti su DK nustatytomis garantijomis.
Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad novacija gali būti konstatuojama tik aiškiai nustačius pradinę prievolę, naują ją pakeičiančią prievolę ir nedviprasmišką šalių valią vieną prievolę pakeisti kita. Vien tai, kad šalys sudarė susitarimą dėl tam tikros sumos grąžinimo, savaime nereiškia, jog įvyko novacija.
LAT konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai pirmiausia turėjo nustatyti, ar darbuotojai iš tiesų buvo mokamas didesnis, nei priklausė, darbo užmokestis ir nekonkuravimo išmokos, kokios priežastys tai lėmė, ar egzistavo darbuotojos atsakomybės arba nepagrįsto praturtėjimo sąlygos ir ar susitarimu nebuvo pabloginta darbuotojos padėtis, palyginti su DK nustatytomis garantijomis.
Kadangi šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, o išvados dėl susitarimo galiojimo ir jo sudarymo aplinkybių nebuvo pakankamai motyvuotos, LAT panaikino teismų procesinių sprendimų dalį dėl 54 600,01 Eur priteisimo ir susitarimo galiojimo bei grąžino šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
LAT paliko nepakeistą nutarties dalį, kuria darbuotojos reikalavimas priteisti metinę premiją buvo atmestas.
2026 m. balandžio 16 d. Nr. e3K-3-66-1249/2026
- Ieškinių tapatumas / Servitutai | Ieškinys dėl servituto pakeitimo nėra tapatus ankstesniam, jeigu pakeista servituto apimtis ir šalinamos anksčiau nustatytos kliūtys
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl kelio servituto pakeitimo žemės sklype pagal 2024 m. planą, tačiau atsakovas prašė bylą nutraukti, nurodydamas, kad šalių ginčas dėl servituto pakeitimo jau buvo išspręstas ankstesnėje byloje, kurioje buvo atmestas ieškovės prašymas pakeisti kelio servituto vietą pagal 2017 m. planą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino ir bylą nutraukė, o apeliacinės instancijos teismas nutartį paliko nepakeistą.
LAT pakartojo, kad ieškiniai laikomi tapačiais tik tuomet, kai sutampa visos trys jų sudedamosios dalys – šalys, dalykas ir faktinis pagrindas. Nesutapimas bent pagal vieną iš šių elementų yra pakankamas ieškinių netapatumui konstatuoti.
Kasacinis teismas taip pat akcentavo, kad servitutų bylose ieškinių netapatumui konstatuoti paprastai pakanka to, jog nauju ieškiniu prašoma nustatyti kitokios apimties servitutą arba servitutą kitoje tarnaujančiojo daikto vietoje. Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti – nustačius piktnaudžiavimo procesine teise požymius, pavyzdžiui, kai servituto parametrai keičiami tik formaliai, siekiant inicijuoti naują procesą, ieškiniai gali būti pripažinti tapačiais. Tokiu atveju turi būti vertinama, ar ieškovas pagrindžia naujo reikalavimo savarankiškumą.
Įvertinęs bylos aplinkybes, LAT konstatavo, kad šiuo atveju naujasis ieškinys nei pagal dalyką, nei pagal faktinį pagrindą nėra tapatus ankstesnėje byloje nagrinėtam ieškiniui. Reikšminga tai, kad ankstesnėje byloje servituto ploto ir kelio pločio sumažėjimas buvo viena iš ieškinio atmetimo priežasčių, o naujuoju ieškiniu prašyta nustatyti ploto požiūriu esamam servitutui analogišką servitutą, tik pakeičiant jo vietą ir formą. Be to, naujoje byloje buvo reiškiamas papildomas reikalavimas dėl pėsčiųjų tako servituto, turėjusio pašalinti ankstesnėje byloje teismų nurodytą kliūtį. Todėl bylą nutraukę teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas.
2026 m. balandžio 16 d. Nr. e3K-3-58-421/2026
- Hipoteka / Turto realizavimas / Priverstinis vykdymas | Valstybė, siekianti turto konfiskavimo, nėra kreditorė vykdymo procese, todėl antstolis privalo sustabdyti hipoteka apsunkinto turto realizavimą
Byloje kilo ginčas vykdymo proceso srityje: antstolis varžytynėse realizavo hipoteka apsunkintą skolininko nekilnojamąjį turtą, nors baudžiamojo proceso tvarka šiam turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Ginčas kilo dėl to, ar tokiomis aplinkybėmis turto realizavimo veiksmai turėjo būti sustabdyti.
Pagrindinis teisinis klausimas buvo CPK 626 straipsnio 2 ir 3 dalių santykis. LAT sutiko, kad CPK 626 straipsnio 3 dalis yra specialioji norma šio straipsnio 2 dalies atžvilgiu, tačiau konstatavo, jog jos taikymo sąlygos nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdytos. Išieškojimas pagal CPK 626 straipsnio 3 dalį gali būti nestabdomas tik tada, kai laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį pagal tos pačios ar paskesnės eilės kreditoriaus reikalavimus.
LAT pabrėžė, kad valstybė, siekianti turto konfiskavimo, nėra kreditorė vykdymo proceso prasme. Konfiskuotas turtas tampa valstybės nuosavybe ir yra pašalinamas iš skolininko turto masės, iš kurios galėtų būti tenkinami skolininko kreditorių reikalavimai.
Kasacinis teismas taip pat atmetė argumentą, kad hipotekos kreditoriaus privilegijuota padėtis turėtų lemti kitokį rezultatą. Pareiga stabdyti turto realizavimo veiksmus kyla ne dėl konkretaus kreditoriaus statuso, o dėl baudžiamojo proceso tvarka pritaikyto apribojimo pobūdžio ir tikslo. Todėl LAT paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu, o restitucijos klausimas grąžintas nagrinėti iš naujo.
2026 m. balandžio 16 d. Nr. e3K-3-65-823/2026