LAT nutarčių apžvalga 2024 m. gegužės 6 d. – gegužės 10 d.
Uždarosios akcinės bendrovės akcininkui, esančiam bendrovės darbuotoju, gali būti teikiama paskola bendrovės akcijoms įsigyti, jei akcininkas nėra bendrovės ar patronuojančios bendrovės valdymo organo narys.
Uždarosios akcinės bendrovės akcininkai fiziniai asmenys sudarė bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas buvo bendrovės vadovas, o pirkėjas – darbuotojas, nėjęs vadovaujančių pareigų. Akcijoms įsigyti bendrovė suteikė pirkėjui paskolą. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, bendrovės vardu veikiantis bankroto administratorius kreipėsi į teismą reikalaudamas paskolos sutartį tarp bendrovės ir akcijų pirkėjo pripažinti negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyviai Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 452 straipsnio 1 dalies nuostatai. Pagal ją bendrovė negali suteikti paskolos fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė nurodę, kad ABĮ 452 straipsnio 2 dalyje numatytas finansinės pagalbos draudimas netaikomas, jeigu siekiama sudaryti sąlygas bendrovės akcijų įgyti savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, išskyrus atvejus, kai šie darbuotojai yra bendrovės ar patronuojančios bendrovės valdymo organo nariai.
Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ABĮ 452 straipsnio tekste yra įtvirtintas draudimas bendrovei skolinti lėšų akcininkui, kuris kartu yra ir bendrovės darbuotojas ir turi tikslą įgyti šios bendrovės akcijų. Akcininkui gali būti teikiama paskola bendrovės akcijoms įsigyti, jei jis nėra bendrovės ar patronuojančios bendrovės valdymo organo narys.
LAT atkreipė dėmesį, kad Direktyva 2017/1132, kurią įgyvendinant ABĮ buvo įtvirtintas 452 straipsnis, reglamentuojantis bendrovės finansinės pagalbos draudimą pačios bendrovės akcijoms įsigyti, taikytina tik atvirojo tipo akcinėms bendrovėms, tuo tarpu ginčas byloje kilo dėl sandorio tarp uždarosios akcinės bendrovės ir jos akcininko teisėtumo. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo plečiamai aiškinti ABĮ 452 straipsnio 2 dalies nuostatų.
2024 m. gegužės 7 d. Nr. e3K‑3‑109‑1120/2024
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar dvi bylas.
Byloje kasacinis teismas sprendė klausimą dėl bendraturčių pareigos išlaikyti bendrą turtą, kilus ginčui tarp namo administratoriaus ir administracines patalpas pastate turinčio asmens dėl jo pareigos apmokėti namo administravimo išlaidas.
Kasacinis teismas pateikė kriterijus, kuriais būtina vadovautis nustatant, ar pastatas, kuriame yra bendraturčių patalpos, yra (ne)gyvenamasis. Jei asmeninės nuosavybės teise valdomi butai sudaro ne mažiau kaip pusę naudingojo pastato ploto, toks pastatas laikomas gyvenamuoju.
Šių aplinkybių nustatymas turi esminę reikšmę sprendžiant, kurios bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančios Civilinio kodekso (CK) normos yra taikomos konkrečioje situacijoje. Jei nustatoma, kad namas yra gyvenamasis, taikomos CK normos, įpareigojančios daugiabučių namų bendraturčius pasirinkti vieną iš daugiabučio namo valdymo formų (steigti bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių). Bendraturčiams, turintiems patalpas negyvenamajame name, tokia pareiga netaikoma.
LAT nagrinėtoje byloje atsakovas (administracines patalpas turintis bendraturtis) teigė, jog pastatas yra negyvenamosios paskirties, todėl administratoriaus išrašytos sąskaitos yra nepagrįstos ir neteisėtos. LAT nustatė, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė kasacinio teismo nurodytus kriterijus nustatant pastato paskirtį, todėl bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2024 m. gegužės 7 d. Nr. e3K-3-84-943/2024
Viešųjų pirkimų byloje kasacinis teismas išaiškino Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytą pašalinimo iš pirkimo pagrindą dėl pateiktos klaidinančios informacijos, kuri gali daryti esminę įtaką sprendimams dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos vertinimo bei laimėtojo nustatymo. Teismas iškėlė klausimą dėl šio pašalinimo pagrindo aiškinimo, tačiau nepateikė atsakymo, ar šiuo pagrindu galima pasinaudoti tik tada, kai informacija yra teikiama apie kitą pirkime dalyvaujantį tiekėją, ar ir tada, kai tiekėjas teikia informaciją apie jį patį. Byla grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
2024 m. gegužės 7 d. Nr. e3K-3-110-469/2024