Naujienos verslui: viešosios įstaigos pertvarkymas į bendrovę

Komentuoja WALLESS vyresnioji teisininkė Miglė Jeremičiūtė.

Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalioja Viešųjų įstaigų įstatymo (VĮĮ) pakeitimai, kuriais bus leidžiama pertvarkyti viešąją įstaigą į privačią bendrovę. Be pagrindinių tikslų – centralizuoti, skaidrinti ir tobulinti viešųjų  įmonių valdymą, atskaitomybę valstybei ar savivaldybei dalyvaujant viešųjų įstaigų veikloje –  minėti pakeitimai atveria naujas galimybes verslui. Praeityje įsteigtoms pelno nesiekiančioms viešosioms įstaigoms, kurios laikui bėgant keitėsi ir tapo verslais, suteikiama galimybė pakeisti teisinę formą į pelno siekiančią. Kadangi toliau populiariausia ir patraukliausia verslui juridinio asmens teisinė forma išlieka bendrovė (akcinė bendrovė (AB) arba uždaroji akcinė bendrovė (UAB)), VĮĮ naujai įtvirtina viešosios įstaigos pertvarkymo į bendrovę sąlygas ir tvarką.  

Pagrindinės pertvarkymo sąlygos ir tvarka:  

• Atitiktis Akcinių bendrovių įstatymui (ABĮ). Be naujųjų VĮĮ numatytų reikalavimų, viešosios įstaigos pertvarkymas į bendrovę, taip pat turės atitikti ABĮ įtvirtintus reikalavimus. Tai apima tokius aspektus, kaip minimalus įstatinio kapitalo dydis, valdymo struktūra, akcijų įgijimo ir perleidimo tvarka ir kt. 

• Pareiga atsiskaityti su kreditoriais. Skirtingai nei kitais juridinio asmens teisinės formos pertvarkymo atvejais, viešosios įstaigos pertvarkymui bus taikomas specifinis procedūrinis reikalavimas – patenkinti visų viešosios įstaigos kreditorių reikalavimus Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje numatyta tvarka. Įdomu, kaip šis reikalavimas bus taikomas praktikoje? Kokius asmenis pertvarkymo kontekste reikės laikyti viešosios įstaigos kreditoriais? Ar vadovaujantis minėtu reikalavimu turės būti atsiskaitoma ir su viešosios įstaigos dalininkais grąžinant jiems įnašus, ar viešosios įstaigos darbuotojais? Tikimės, kad praktikoje atsiras kitų alternatyvų, nei padengti be išimties visus turimus VšĮ įsipareigojimus. Pavyzdžiui, gavus išankstinį kreditoriaus sutikimą, įsipareigojimai galėtų būti perkelti į po pertvarkymo veiksiančią bendrovę. 

• Po pertvarkymo veiksiančios bendrovės kapitalas. Pagal naująjį įstatymą, bendrovės kapitalas turės būti formuojamas iš turto (išskyrus paramos), likusio po to, kai viešoji įstaiga atsiskaitys su kreditoriais. Toks viešosios įstaigos turtas turės būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo, kaip neturtinis įnašas už kurį viešosios įstaigos dalininkai pertvarkymo metu gaus bendrovės akcijų. Tačiau, jei praktikoje atsiras galimybių persikelti visus ar dalį įsipareigojimų į po pertvarkymo veiksiančią bendrovę, dabartinė kapitalo formavimo taisyklė turės būti peržiūrėta. Šiuo metu įstatymas gan aiškiai nurodo, kad bendrovės kapitalas turės būti formuojamas tik iš turto, likusio po atsiskaitymo su visais kreditoriais. Todėl kyla klausimas, ar pertvarkymo procesas galės būti įgyvendintas tuo atveju, jei viešoji įstaiga nebus pajėgi ar nebus tinkamai be išimties atsiskaičiusi su visais savo kreditoriais? 

• Parama. Formuojant po pertvarkymo veiksiančios bendrovės kapitalą, privaloma išskirti viešajai įstaigai skirtą paramą. Tokia iki pertvarkymo suteikta parama turės būti naudojama (i) paramos teikėjo nustatyta tvarka arba (ii) vadovaujantis visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintomis paramos valdymo taisyklėmis. Tačiau vis dar neaišku, ar pagal patvirtintas taisykles bus galima perduoti bendrovei iki pertvarkymo gautą paramą. Ar vis dėlto, viešoji įstaiga privalės iki pertvarkymo proceso pabaigos gautą paramą panaudoti, grąžinti ar perduoti kitam subjektui. Viena vertus, parama gali būti suteikiama tik viešiesiems juridiniams asmenims ir privatūs juridiniai asmenys, įskaitant bendroves, negali būti paramos gavėjais. Kita vertus – jeigu įstatymas numato galimybę nustatyti paramos naudojimo tvarką, galbūt įstatyme įtvirtintos tvarkos tikslas sureguliuoti tinkamą paramos naudojimą ir po pertvarkymo. Bet kuriuo atveju bendrovė, perėmusi paramą, turės pareigą užtikrinti su parama siejamą viešąjį interesą. 

Nors kol kas naujasis reguliavimas kelia nemažai tiek teisinių, tiek praktinių klausimų. Įdomu kaip naujosios įstatymo nuostatos bus pritaikomos praktikoje bei suderinamos su esamu reguliavimu ar verslo logika.