Elektros kainų stabilizavimui – bendruomeninė energetika

Atsinaujinanti energetika – savo aktualumo piką pasiekęs sektorius, kurio plėtra aktyviai skatinta jau daugiau nei dešimtmetį. Populiarėjanti energijos gavybos praktika šiandien suteikia daugiau laisvės ir pačiam vartotojui – tiek tiekėjų spektru, tiek galimybėmis elektros energijos pasigaminti pačiam ir net ja pasidalinti su kitais. Šiais klausimais į diskusiją verta įtraukti energijos bendrijų koncepcijas, kurių principus ir perspektyvas aiškina Vaidotas Puklevičius, Baltijos šalių advokatų kontoros „Walless“ partneris.

Plėtrai trūksta aiškumo ir finansinių paskatų

Daugiausiai energijos bendrijų Europoje šiandien susitelkusios Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Kas, jūsų manymu, stabdo spartesnę jų plėtrą Lietuvoje?

Įžvelgiu kelias pagrindines priežastis. Pirmiausia, energijos bendrijos Lietuvoje yra gana nauja ir plačiai visuomenei neiškomunikuota energijos gamybos ir vartojimo praktika – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AIEB, angl. Renewable Energy Communities) sąvoka šalyje įteisinta 2019 m., piliečių energijos bendrijos koncepcija (PEB, angl. Citizen Energy Communities) – 2021 m. Šiandien bendrijų klausimu vis dar trūksta ir kai kurių poįstatyminių teisės aktų, kurie turėtų būti priimti greitu metu.

Kita ne mažiau svarbi priežastis – finansinio skatinimo priemonių trūkumas. Įteisinus AIEB ir PEB, iškart papildomų subsidijų programų neatsirado, jos paskelbtos tik neseniai. Šiuo atveju reali PEB ir/ar AIEB plėtra prasidės tik nuo 2023 m. Man kaip teisininkui, įsigilinusiam į PEB ir AIEB plėtrą, dažnai kyla klausimų ir dėl neišbaigto bendruomenių reglamentavimo, kurį nulemti turi būtent besivystanti praktika.

Antra vertus, energiją gaminančių vartotojų bendruomenių valstybėje jau yra gana nemažai – tūkstančiai tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turi nuosavybės saulės parkuose bei dalinasi šiais pajėgumais su kitais. Tikiu, kad su valstybės parama energijos bendrijų plėtra vyks sklandžiau ir gal po kelių metų sparčiai auginsime ne tik gaminančių vartotojų, bet ir energijos bendruomenių skaičių.

Kuo iš esmės skiriasi AIEB ir PEB?

Abiejų veikimo principas – bendrijos turi būti ne pelno siekiančios organizacijos, paremtos savanorišku dalyvavimu veikloje. Tačiau PEB gali veikti tik elektros energijos segmente, AIEB – tiek šilumos, tiek elektros energijos gamybos sferoje. AIEB gali elektrą ar šilumą gaminti tik atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiuose, tuo tarpu PEB tokio apribojimo nėra. Kaip ir nėra ribojimo lokacijai – PEB gali turėti savo gamybos ir kaupimo įrenginius bet kurioje Lietuvos vietoje, o AIEB gamybos įrenginiai ir 51 proc. jos narių turi būti toje pačioje apskrityje.

Dar vienas skirtumas – narystė. AIEB dalyviais gali būti fiziniai asmenys, vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės ir kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, savivaldybės ir jų valdomos įmonės, įstaigos. Tuo tarpu PEB dalyviais negali būti tik vidutinės ir savivaldybių valdomos įmonės. Kalbant apie narystę, dažnas teiginys, jog energijos bendrijose privalo dalyvauti fiziniai asmenys, nebėra teisingas – po atitinkamų įstatymo pakeitimų šio reikalavimo nėra.

Birželį Seime priimtas „Proveržio paketas“. Kaip jį vertinate energijos bendrijų atžvilgiu?

Pirmiausia – juo pašalintos kliūtys AIEB nariams: nebėra reikalavimo dėl minimalaus fizinių asmenų skaičiaus, panaikintas apribojimas nariams turėti energetikos bendrovių akcijų, pakeistas teritorinis reikalavimas – kontrolinę sprendimų priėmimo teisę turintys subjektai turi veikti ne savivaldybės, bet apskrities, kurioje planuojamas energijos įrenginys, teritorijoje.

Proveržio paketu įtvirtinta ir AEI gamybos įmoka (0,0013 Eur už 1 kWh) už komerciniais tikslais veikiančias saulės, vėjo ir biodujų elektrines. Šiuo klausimu energijos bendrijoms taikoma išimtis, kuri gali būti vertinama kaip tam tikras energijos bendrijų pranašumas. PEB ir AIEB taip pat teikiamas prioritetas prieš kitus AEI vystytojus suteikiant galimybę prijungti savo elektrinę prie elektros skirstomųjų tinklų.

Galimybė užsitikrinti stabilią elektros energijos kainą

Kokias pagrindines energijos bendrijų vystymo vertes ir rizikas išskirtumėte?

Esminis kiekvienos bendrijos tikslas – siekis suvaldyti elektros energijos kainas gaminant elektros energiją savo valdomame įrenginyje, kaupiant ją kaupiklyje ir net prekiaujant jos perviršiu. Apibendrinant, bendrijos nariai gali aktyviai dalyvauti elektros energijos rinkoje siekdami naudos tiek sau, tiek bendruomenei.

Bendrijos tikslas nusako ir naudą kiekvienam jos nariui – fiksuotą elektros energijos kainą, kuri, teisingai sustruktūrizavus bendrijos veiklos modelį, gali būti mažesnė nei rinkoje. Ilgainiui, bendrijos narių pajėgomis galima sutelkti finansus didesniems projektams, kas taipogi prisideda prie esminio tikslo – galimybės gauti pigesnę elektros energiją. Be to, kaip jau minėta, energijos bendrijos gali pretenduoti į valstybės paramą savo projektams vystyti, o tai skatina vartotojus burtis, nesibaiminant didelių pradinių investicijų naštos.

Manau, kad šiomis bendrijų koncepcijomis ypatingai turėtų domėtis savivaldybės ir jų įstaigos. Joms gerokai paprasčiau suderinti bendrijos dalyvių aktyvumą, o tai savaime gali duoti naudos tiek pačiai savivaldybei, tiek jos gyventojams – pavyzdžiui, mažesni vaikų darželio elektros energijos kaštai gali lemti ir mažesnę jo teikiamų paslaugų kainą.

Kalbant apie rizikas, jos panašios kaip ir kuriant bet kokią kitą bendrą veiklą – partnerių nepatikimumas, išsiskirianti vizija, nario įsipareigojimų nevykdymas ir kt. Rizikoms suvaldyti būtina dar pirmame etape apsibrėžti potencialios bendrijos veiklos koncepciją, vėliau – užtikrinti tinkamą teisinės grandies veikimą: tinkamai parengti bendrijos steigimo dokumentus, narių tarpusavio sutartis (teisės, pareigos) ir kt.

Čia atsiranda ir PPA (angl. Power Purchase Agreement) sandorio galimybės.

Taip. Trumpai, PPA – tai elektros energijos tiekimas pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Ši, įprastai ilgalaikė – 10-25 metų, sutartis pasirašoma tarp vartotojo (dažniausiai – didelio elektros energijos naudotojo) ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo. Pirkėjas įsipareigoja pirkti visą pagamintą elektros energiją arba tam tikrą dalį už sutartyje nurodytą kainą.

Energijos bendrijų kontekste tai tokia pati elektros energijos tiekimo sutartis, tik ji sudaroma ne su nepriklausomu tiekėju, bet su pačia bendrija. Šiuo atveju svarbiausia yra elektros energijos kaina, kuri, jeigu taip nusprendžia bendrijos nariai, gali būti lygi nuliui. Žinoma, reikia įvertinti, kad energijos bendrijai teks elektros energijos paskirstymo, gamybos įrenginių priežiūros kaštai, todėl nereikėtų įsivaizduoti, kad įsteigus bendriją elektros energija visiškai nieko nebekainuos.

Bendrijose gali būti taikomas kelių pirkėjų (angl. multi-buyer) PPA, kai vienas gamintojas tiekia elektros energiją keliems ar keliasdešimčiai savo bendrijos narių. Kitos PPA rūšys – sudėtingesnės išvestinių finansinių priemonių sutartys, pagal kurias bazinė elektros energijos kaina nustatoma pagal sutartį dėl skirtumo (angl. Contract for Differences), šalys iš anksto sutaria dėl fiksuotos elektros energijos kainos (angl. strike price) – jei gamintojas parduoda elektros energiją biržoje už mažesnę nei fiksuota kainą, vartotojas kompensuoja gamintojui skirtumą, tačiau jei ši kaina yra didesnė – skirtumą vartotojui sumoka gamintojas. Tokiu būdu ir gamintojas, ir vartotojas yra apsaugoti nuo kainų svyravimų biržoje ir užsitikrina stabilias elektros energijos kainas.

Energijos bendrijų atveju nėra sutarimo, kuris modelis tinkamiausias visoms, nes prasidėjus PEB ir/ar AIEB steigimams matysime, kad visų norai ir poreikiai skiriasi, o tai ir atsilieps pasirenkamame PPA modelyje. Tačiau vertėtų rinktis kuo paprastesnį – neįtraukti papildomų teisinių ar biurokratinių trikdžių siekiant įgyvendinti sklandų bendrijos veikimą.

Esate minėjęs, kad Lietuvoje PPA modelis nėra itin populiarus.

Galimos to priežastys – vystomi 50-100 MW galios vėjo parkai yra paprasčiausiai per dideli, kad jų pagaminamą elektros energiją galėtų realizuoti vienas vartotojas, o saulės parkai naudojasi gaminančių vartotojų schema. Tokiems parkams patogiau parduoti elektros energiją ne tiesiogiai vartotojams, bet elektros energijos tiekėjams.

Vis tik manau, kad netolimoje ateityje turėsime rimtesnį PPA derlių. O kalbant apie pačias bendrijas ir PPA jose, reikia tiesiog kelių sėkmingų pavyzdžių ir tokie projektai taps kartotiniais.