LAT nutarčių apžvalga spalio 21 d. – spalio 25 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS vyresnioji teisininkė Greta Kubiliūnaitė.
Šis LAT išaiškinimas įneša aiškumo tiek bankrutuoti siekiantiems fiziniams asmenims, tiek ir kreditoriams, kadangi buvo suformuota aiški taisyklė, užtikrinanti kreditorių interesų apsaugą.
Iki tol dėl FABĮ teisinio reguliavimo neaiškumo (spragų), praktikoje neretai kildavo klausimų, kokios teisinės pasekmės kyla bankrutuoti siekiančiam asmeniui, netinkamai įgyvendinus pareigą informuoti visus kreditorius apie bankroto procesą. Neretai šio klausimo nagrinėjimas persikeldavo į atskirą bylą, kas neužtikrindavo proceso operatyvumo, efektyvumo principų.
Mano vertinimu, LAT visiškai pagrįstai sprendė, jog skolininko pareiga informuoti visus įmanomus kreditorius yra absoliuti. Neįvykdžius šios pareigos, teks prisiimti teisines pasekmes, t. y. net ir po bankroto proceso pabaigos vykdyti atsiskaitymą su kreditoriais, kurie apie bankroto procesą nebuvo informuoti. Taigi, galima daryti išvadą, jog skolininkui neinformavus visų kreditorių netgi neįmanoma pasiekti fizinio asmens bankroto proceso tikslo – mokumo atkūrimo nurašius visas iki bankroto proceso turėtas skolas.
Kitaip tariant, LAT skleidžia aiškią žinią, jog fizinis asmuo turi būti aktyvus ir suinteresuotas informuoti visus įmanomus kreditorius apie savo bankroto procesą. Priešingu atveju, teks prisiimti atsakomybę už tai, kad neinformuotų kreditorių reikalavimai bus vykdytini net ir po bankroto proceso pabaigos.
LAT byloje pasisakė dėl bankrutuoti siekiančio asmens pareigos informuoti visus galimus kreditorius apie bankroto procesą ir šios pareigos nevykdymo teisinių pasekmių.
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus reikalavimo nurašymo fizinio asmens bankroto procese. Šiuo atveju reikalavimo teisė atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau galutinai kreditoriaus reikalavimas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu jau vykstant bankroto bylai. Bankrutuojantis asmuo šio kreditoriaus apie bankroto bylą neinformavo, o bankroto bylą nagrinėjančiam teismui taip pat nenurodė, jog vyksta teisminis procesas, kur jam yra pareikšti turtiniai reikalavimai.
LAT pripažino, kad skolininkas privalo informuoti kreditorius apie jam iškeltą bankroto bylą. Reikšminga aplinkybe laikytina ne tai, ar kreditorius žinojo arba turėjo žinoti apie skolininkui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, o tai, ar bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo buvo aktyvus ir tinkamai vykdė įstatyme nustatytą pareigą informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie kitoje byloje jam pareikštus turtinius reikalavimus.
Skolininkui neįvykdžius informavimo pareigos, jam tenka prisiimti teisines pasekmes. Kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, bet neįtraukti į mokumo atkūrimo planą, arba atsiradę po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, savaime nepasibaigia. Skolininkui neįvardijus visų galimų kreditorių, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, kreditoriai galės pareikšti reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka ir jie galės būti vykdomi iš fizinio asmens turto ir po šio asmens bankroto pabaigos.
2024 m. spalio 24 d. Nr. 3K-3-191-381/2024
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 9 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atsakovių sudarytus ketinimų protokolus ir įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sudaryti ketinimų protokolą su ieškove. Ieškovė įrodinėjo, kad ji vykdo atsinaujinančiosios elektros energijos objektų plėtros projektus. Jų vykdymui ji norėjo su ESO pasirašyti ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigotų atlikti savo 12 MW atskirų įrenginių suminės nominalios galios saulės elektrinės statybos darbus pagal ESO patvirtintas išankstines sąlygas. ESO atsisakė sudaryti su ieškove ketinimų protokolą, elektros tinkle nesant laisvos galios (pralaidumo), nes laisva generuoti galia elektros tinkle jau buvo rezervuota anksčiau ketinimų protokolus pasirašiusių klientų.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad ieškovė neįrodė ketinimų protokolų negaliojimo pagrindų, taip pat konstatavo, kad jų pripažinimas negaliojančiais ieškovei teisinių pasekmių nesukels. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, įvertinęs ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamų ketinimų protokolų negaliojimo, skundą atmetė. Pažymėjęs, kad į esminius ieškovės skundo argumentus atsakyta, jis, remdamasis EŽTT bei LAT praktika, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios teismo pateiktiems motyvams, nurodė, kad dėl kitų ieškovės argumentų plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Ieškovė kasaciniu skundu apskundė tik teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis teismai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovių ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų egzistavimo. LAT teisėjų kolegija išaiškino, kad ieškovei neapskundus teismų sprendimų dalių dėl ieškovės suinteresuotumo nebuvimo, nėra pagrindo pripažinti, jog apskųstos teismų sprendimų dalys yra nepalankios ieškovei, suvaržo jos teises ar nustato papildomas pareigas. Ieškovės kasacinis skundas turėjo būti nepriimtas, nes jis pateiktas asmens, neturėjusio teisės kasaciniu skundu ginčyti atitinkamų teismų procesinių sprendimų dalių. Šiai aplinkybei paaiškėjus po to, kai kasacinis skundas buvo priimtas, kasacinis procesas nutrauktas.
2024 m. spalio 23 d. Nr. e3K-3-198-701/2024
Byloje kilo klausimas, ar prekių vežėja, atsakovė, privalo atlyginti muitinės procedūros vykdytojai, ieškovei, visą sumą, ieškovės sumokėtą už atsakovės skolą muitinei, ar tik dalį šios sumos. Ieškovė įrodinėjo, kad prekių vežėja, žinodama, jog privalo tiksliai įvykdyti muitinės tranzito procedūrą, pagal kurią prekės turi būti pristatytos į paskirties muitinę Bulgarijoje, prekių ten nenugabeno ir muitinei nepateikė, o nugabeno prekes į Latviją, tačiau nepateikė jų ir Latvijos muitinei. Prekės buvo pašalintos iš muitinės priežiūros ir muitinės tranzito procedūra nebuvo užbaigta, dėl to atsirado skola muitinei. Ginčo santykyje ieškovė veikė kaip muitinės tranzito procedūros vykdytoja. Pagal ES muitų teisę muitinės procedūros vykdytojo atsakomybė dėl skolos muitinei yra objektyvi, kyla dėl muitinės procedūros pažeidimo fakto ir nesiejama su jo paties veiksmų neteisėtumu ar kalte; muitinės procedūros vykdytojas atsako visais atvejais, kai pažeidžiama muitinės procedūra, kurią jis vykdo ir dėl to atsiranda skola muitinei. Šiuo atveju ieškovė sumokėjo skolą muitinei už atsakovę, nors ieškovės veiksmai nebuvo neteisėti bei kalti. Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės visos skolos muitinei sumos atlyginimo. Teisinis pagrindas šiai atsakovės prievolei yra CK 6.9 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą.
2024 m. spalio 23 d. Nr. e3K-3-187-469/2024
LAT priminė, kad objektyvia priežastimi skelbti prastovą laikytina tokia, kurios darbdavys negali kontroliuoti, ji tiesiogiai nepriklauso nuo darbdavio valios ir darbdavys negali jai daryti įtakos.
Šiuo atveju priežastis, dėl kurios atsakovė negalėjo suteikti ieškovui darbo, buvo susijusi su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) reorganizavimu. Sprendimas dėl MITA reorganizavimo buvo priimtas Vyriausybės. Atsakovės struktūriniai pokyčiai buvo įgyvendinami ne pačios atsakovės, kaip darbdavės, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Vyriausybės, kurios nutarimas atsakovei buvo privalomas, iniciatyva. Taigi, negalėjimą darbuotojui suteikti darbo lėmė nuo atsakovės valios nepriklausantys veiksniai, todėl tai buvo objektyvi priežastis skelbti darbuotojui prastovą.
2024 m. spalio 22 d. Nr. e3K-3-188-684/2024
Kasacinis teismas išnagrinėjo klausimą dėl nuostolių atlyginimo, kai statybos darbų rangovė įsigijo darbams atlikti reikalingas plokštes iš pardavėjos ir jas sumontavo objekte, tačiau po sumontavimo išaiškėjo plokščių defektai, dėl ko užsakovė pareiškė pretenzijas rangovei.
Rangovės (plokščių pirkėjos) užsakyta ekspertizė nustatė, kad: (i) pastato fasado plokščių susibangavimo priežastis yra netinkama plokščių kokybė, (ii) defektai gali būti pašalinti tik pakeitus plokštes tinkamos kokybės plokštėmis, (iii) šių darbų kaina yra didesnė nei 115 tūkst. EUR, neįskaičiuojant naujų kokybiškų plokščių kainos. Rangovė susitarė su užsakove, kad dėl nustatytų plokščių defektų užsakovė išskaitys 83 tūkst. EUR sumą iš jos mokėtinos sumos rangovei. Be to, už ekspertizės atlikimą rangovė papildomai patyrė 2000 EUR išlaidų. Byloje rangovė reikalavo iš pardavėjos priteisti 85 tūkst. EUR dydžio nuostolius, atsiradusius dėl parduotų netinkamos kokybės prekių.
LAT pažymėjo, kad: (i) pirkėja (rangovė pagal su užsakove sudarytą rangos sutartį) negavo 83 tūkst. EUR pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu plokštės nebūtų susibangavusios; (ii) pirkėja patyrė 2000 EUR išlaidas už eksperto išvadas, susijusias su žalos įvertinimu. Teismas laikėsi pozicijos, jog, sudarydama susitarimą su užsakove dėl sutartos sumos išskaitymo, rangovė veikė kaip protinga ir apdairi verslininkė. Teismo vertinimu, tokiu susitarimu rangovė sumažino užsakovei atlygintinos žalos dydį, nustatytą ekspertinio tyrimo aktu, o tai lėmė iš pardavėjos rangovės naudai priteistinų nuostolių dydį – 85 tūkst. EUR.
2024 m. spalio 24 d. Nr. e3K-3-195-378/2024
LAT išnagrinėjo bylą, kurioje sprendė, ar atsakovė turi neapmokėtą skolą ieškovei pagal atsakovės ir trečiojo asmens prekybos sutartį bei ieškovės ir trečiojo asmens faktoringo sutartį. Kasaciniu skundu ieškovė kėlė klausimą dėl apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentuodama, kad trečiojo asmens atlikti mokėjimai turėjo būti priskirti ankstesnių atsakovės skolų dengimui. Kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovė tik nurodė minėtą teiginį, tačiau nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Todėl teismas kasacinį skundą atmetė.
2024 m. spalio 24 d. Nr. e3K-3-194-469/2024
Kasacinis teismas sprendė klausimą, ar asmuo, kuris nėra ketinimų protokolo šalimi, turi teisę prašyti pripažinti tokį protokolą negaliojančiu. Ginčijamas ketinimų protokolas buvo sudarytas tarp atsakovo ir elektros tinklo operatoriaus dėl būsimos elektrinės prijungimo prie elektros tinklo. Teismas pripažino, kad ieškovas turi teisę tokį protokolą ginčyti, jei ginčijamas ketinimų protokolas buvo sudarytas po to, kai ieškovui buvo išduotos išankstinės prijungimo prie elektros tinklo sąlygos. Kita sąlyga materialiniam suinteresuotumui atsirasti yra tai, kad dėl ginčijamo protokolo sudarymo ieškovui nebeliko laisvos elektros tinklo galios ir pralaidumo, ir dėl to ieškovas neteko galimybės pats sudaryti ketinimų protokolą su elektros tinklų operatoriumi.
Spręsdamas dėl ketinimų protokolo galiojimo, kasacinis teismas vertino, ar protokolas gali būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad jo neįmanoma įvykdyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad numatoma pastatyti elektrinė kaip objektas ketinimų protokole nėra detalizuojama, nėra nurodomi konkretūs įrengtinos elektrinės parametrai, protokolu nėra siekiama susitarti dėl konkrečių elektrinės statybos darbų. Dėl to pačiam gamintojui tenka atsakomybė įvykdyti ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus, o teismas nevertina, ar gamintojui įmanoma ir (ar) jam pavyks šiuos įsipareigojimus įvykdyti.
2024 m. spalio 23 d. Nr. e3K-3-213-1075/2024
Kasacinis teismas išnagrinėjo atvejį dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos per ilgai nagrinėjus baudžiamąją bylą, atlyginimo. Ieškovas įrodinėjo, kad beveik vienuolika metų vykęs baudžiamasis procesas, prasidėjęs dėl nusikalstamų veikų, kurias jis esą padarė kaip vieno banko filialo vadovas, ir pasibaigęs visišku jo išteisinimu, buvo nepateisinamai ilgas. Dėl to jis patyrė beveik 20 tūkst. Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 30 tūkst. Eur neturtinę žalą, kurią paprašė priteisti iš Lietuvos valstybės. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas nusprendė tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovui daugiau nei 7 tūkst. Eur išlaidų, patirtų gynybai baudžiamajame procese, atlyginimo. Ieškovas padavė kasacinį skundą, kurį LAT iš dalies tenkino.
Kasacinis teismas nepritarė kasacinio skundo argumentui, kad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, ieškovui nebereikia įrodinėti savo teisių pažeidimo – jis konstatuotinas per se (savaime). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties pasibaigimas baudžiamojo proceso, kurio trukmė svarstoma, metu yra viena iš aplinkybių, reikšmingų vertinant šios trukmės pagrįstumą, taigi ir kaltinamojo teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Bylose, kuriose sprendžiama dėl ieškovo teisės į kuo trumpiausią baudžiamąjį procesą pažeidimo, ieškovo įrodinėjimo pareiga apima pareigą pateikti duomenis apie proceso trukmę ir jo organizavimo trūkumus, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo klaidas ir delsimus, nulėmusius atitinkamai ilgą proceso trukmę, o atsakovei (valstybei, jai atstovaujančioms institucijoms) tenka pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias pateisinti tokią proceso trukmę, ir pagrįsti, kad atitinkamo asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą vis dėlto buvo užtikrinta.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino šiuos aspektus, LAT perdavė bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš naujo nagrinėti šios instancijos teismui. LAT taip pat konstatavo, kad dalis reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta pagrįstai, nes atitinkamos ieškovo pateiktos sąskaitos nepagrindė patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ryšio su nagrinėta baudžiamąja byla.
2024 m. spalio 25 d. Nr. e3K-3-200-1120/2024
Kasacinėje byloje teismas nagrinėjo klausimą, ar pokraninis kelias ir estakada yra tiltinio krano esminės dalys. Nurodytų objektų kvalifikavimas kaip esminių daikto dalių svarbus tuo, kad esminės daikto dalys negali būti savarankiški daiktai, t. y. esminių daikto dalių negalima perleisti ar kitaip jomis disponuoti atskirai nuo daikto (šiuo atveju – tiltinio krano).
LAT nurodė, kad nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai turėjo aiškintis, ar pokraninis kelias ir estakada yra neatsikiramu funkciniu ryšiu susiję su tiltiniu kranu, ar kranas netenka savo naudingumo ir negali būti naudojamas pagal paskirtį be nurodytų kitų daiktų, t. y. fiziškai juos atskyrus. Taip pat ne mažiau reikšminga aplinkybė – ar šių daiktų atskyrimo ir jų įrengimo kitoje vietoje sąnaudos būtų neproporcingos ar net viršytų šių daiktų vertę. Tik nustačius šias aplinkybes gali būti padaryta išvada, ar pokraninis kelias ir estakada yra savarankiški daiktai, kuriais galima disponuoti atskirai nuo tiltinio krano. Todėl kasacinis teismas perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Byloje teismas taip pat pakartojo, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Viešųjų registrų duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti teismine tvarka. Nekilnojamasis daiktas turi būti registruotas nekilnojamojo turto registre. Savininko (turto perleidėjo) teisės į tokį daiktą taip pat turi būti išviešintos. Tik tada gali būti remiamasi registro duomenų tikrumo prezumpcija sąžiningų trečiųjų asmenų atžvilgiu.
2024 m. spalio 24 d. Nr. e3K-3-202-943/2024
LAT priminė, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra).
LAT nurodė, kad ieškovams pasirinkus savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip paskolos grąžinimo, teismas negali taikyti kito ieškovų neįrodinėto teisių gynimo būdo – be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
2024 m. spalio 24 d. Nr. e3K-3-193-421/2024