LAT nutarčių apžvalga lapkričio 4 d. – lapkričio 8 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS asocijuotoji partnerė Simona Vosylienė.
Ar vienašališkai nutraukiant bendrąją sutartį pakanka nurodyti „nepriimtinas dėl galimos PP/TF rizikos“? LAT indikuoja, kad to nebepakaks ir finansų įstaigoms gali reikėti dėti daugiau pastangų į nutraukimo pagrindimą.
WALLESS dalijasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga, kurią komentuoja asocijuotoji partnerė Simona Vosylienė.
LAT pateikė daug svarbių išaiškinimų, aktualių mokėjimo paslaugų teikėjo su klientu sudarytos bendrosios sutarties nutraukimui. Išaiškinimai apima aspektus, susijusiu su mokėjimo paslaugų teikėjo teise vienašališkai nutraukti sutartį su klientu bei PPTFPĮ normų, įtvirtinančių finansų įstaigos teisę nutraukti dalykinius santykius su klientu, aiškinimu.
Kasainis teismas išaiškino, kad norint turėti platesnę teisę nutraukti bendrąją sutartį, nutraukimo pagrindus būtina aiškiai nurodyti bendrojoje sutartyje. Bendri ir lakoniški pagrindai gali būti nepanaudojami. Teismas taip pat nurodė, kad bendrosios sutarties nutraukimo pagrindais gali būti tiek PPTFPĮ 9 str. 18 d., tiek PPTFPĮ 18 str., tačiau jų taikymo pagrindas skiriasi. PPTFPĮ 18 str. įpareigoja finansų įstaigą pareikalauti iš kliento papildomos informacijos, tuo tarpu PPTFPĮ 9 str. 18 d. pagrindas siejamas su objektyviais šioje nuostatoje nurodytais pagrindais ir nėra siejamas su finansų įstaigos vidaus politikos ar vidaus kontrolių procedūrų taikymu. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad finansų įstaiga gali atskleisti klientui vidinio tyrimo medžiagą tiek, kiek ji nepatenka į FNTT pateiktos informacijos apimtį. „LAT žinutė apie vidinio tyrimo medžiagos atskleidimą klientui man kelia daugiausiai klausimų. Vidinis tyrimas įprastai yra kompleksinis ir tik remiantis jo visuma yra atliekamas įtartinos veiklos pranešimas FNTT. Tuo tarpu LAT sako, kad vidinio tyrimo informacija turi būti skaidoma ir dalis jos netgi turi būti pateikta klientui. Manau, kad toks aiškinimas savyje talpina papildomas PPTFP rizikas ir finansų įstaigą pastato į sudėtingą situaciją. Įdomu, kaip ši praktika formuosis toliau ir koks bus jos praktinis įgyvendinimas“ – komentuoja Simona Vosylienė.
Bendradarbiavimo ir sąžiningumo principai įpareigoja kredito įstaigą, nutraukiant bendrąją sutartį (banko sąskaitos sutartį) su klientu, ne tik informuoti jį apie tai, bet ir nurodyti sutarties nutraukimo priežastis.
LAT pateikė daug svarbių išaiškinimų, aktualių mokėjimo paslaugų teikėjo su klientu sudarytos bendrosios sutarties nutraukimui, apie:
(i) mokėjimo paslaugų teikėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį su klientu;
(ii) PPTFPĮ normų, įtvirtinančių finansų įstaigos teisę nutraukti dalykinius santykius su klientu, aiškinimą;
(iii) mokėjimo paslaugų teikėjo pareigą atskleisti bendrosios sutarties nutraukimo priežastis.
Kasacinis teismas išaiškino, kad mokėjimo paslaugų bendroji sutartis yra viešoji sutartis. Nutraukimo aspektu bendroji sutartis negali būti reglamentuojama liberaliau nei atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kas reiškia, kad bendroji sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama tik dėl svarbių priežasčių (CK 6.721 straipsnio 2 dalis) ar esant įstatyminiams pagrindams (pvz., PPTFPĮ, žr. žemiau). Pačios šalys bendrojoje sutartyje taip pat gali įsitvirtinti konkrečius pagrindus, kurie suteiks teisę sutartį nutraukti vienašališkai. Tokie pagrindai turi būti aiškūs ir ne lakoniški. Jei nutraukimo pagrindai nebus konkrečiai apibrėžti, kyla rizika, kad šiais sutartiniais pagrindais nebus galima naudotis. Tokiu atveju liktų tik bendrieji pagrindai – svarbios priežastys ar įstatyminiai pagrindai.
PPTFPĮ nuostatų taikymo kontekste LAT išaiškino, kad tiek PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalis, tiek PPTFPĮ 18 straipsnis numato galimus dalykinių santykių nutraukimo pagrindus bei pateikė jų taikymo skirtumus. PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalyje įtvirtintas dalykinių santykių nutraukimo pagrindas yra siejamas su objektyviais šioje nuostatoje nurodytais pagrindais ir nėra siejamas su finansų įstaigos vidaus politikos ar vidaus kontrolių procedūrų taikymu. Be to, PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalyje numatytas negalėjimas vykdyti nuolatinės kliento stebėsenos turi būti siejamas su objektyviomis, nuo finansų įstaigos nepriklausančiomis priežastimis, nes tik tokiu atveju bus užtikrintas proporcingas balansas tarp kliento intereso gauti paslaugas ir finansų įstaigos pareigos vykdyti kliento nuolatinę stebėseną. Aiškindamas PPTFPĮ 18 straipsnio nuostatą, teismas nurodė, kad ji įpareigoja finansų įstaigą pareikalauti iš kliento papildomos informacijos ir, tik klientui vengiant ar ją atsisakant pateikti arba jeigu pateikta informacija neatitinka tikrovės, arba jeigu nustatoma, kad sudaromu sandoriu ar finansine operacija plaunami pinigai ir (ar) finansuojamas terorizmas, finansų įstaiga turi teisę nutraukti su klientu dalykinius santykius, vadovaudamasi vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis.
LAT taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog dalykiniai santykiai yra nutraukiami dėl kliento keliamos pinigų plovimo ir (ar) terorizmo finansavimo rizikos, nėra savaime pakankami. Klientui turi būti pateiktas konkretus paaiškinimas, dėl kokių priežasčių dalykiniai santykiai yra nutraukiami ir tos priežastys turi būti ne prielaidos, o faktais pagrįsti argumentai. Šioje konkrečioje byloje kasacinis teismas padarė išvadą, kad finansų įstaigos vidinio tyrimo rezultatai neįrodo, jog kliento operacijos bei ryšiai su trečiaisiais asmenimis buvo įtartini, dėl ko laikė tokius nutraukimo argumentus nepakankamais. Šiame kontekste teismas aptarė ir draudimą atskleisti klientui FNTT pateiktą informaciją, nurodydamas, kad šis draudimas neapima draudimo atskleisti likusią vidinio tyrimo informaciją, kuri yra įprastai platesnė, nei pateikta FNTT.
2024 m. lapkričio 5 d. Nr. e3K-3-206-611/2024
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 2 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Šioje byloje buvo sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti bylą. Įrodinėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas ir tirdamas esminius (naujus) įrodymus apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje, veikė kaip pirmosios instancijos teismas, dėl ko esą jo priimtam procesiniam sprendimui taikytinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
LAT šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, o CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai. Teismų padarytoms fakto ir (ar) teisės klaidoms taisyti, visų pirma, skirta teismų instancinė sistema, kuria nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo: byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties atsakovė buvo pateikusi kasacinį skundą, kurį LAT atsisakė priimti.
2024 m. lapkričio 5 d. Nr. e3K-3-210-378/2024
LAT išaiškino, kad sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens skolų nurašymo pasibaigus bankroto procesui, taikoma Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcija, galiojusi bankroto proceso inicijavimo momentu.
2024 m. lapkričio 6 d. Nr. e3K-3-181-823/2024