LAT nutarčių apžvalga lapkričio 18 d. – lapkričio 22 d.
Nutartį komentuoja WALLESS partnerė dr. Simona Drukteinienė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis, kurioje išspręstas klausimas dėl nacionalinio teismo pareigos arba teisės stabdyti civilinę bylą dėl tarptautiniuose arbitražuose nagrinėjamų arbitražo bylų, pateikia reikšmingus išaiškinimus apie nacionalinių teisminių procedūrų ir tarptautinio arbitražo sąveiką.
WALLESS partnerė advokatė dr. Simona Drukteinienė teigia: „Klausimas, susijęs su teismo bylos stabdymu dėl Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto (SCC) nagrinėjamos bylos, yra tradicinis, įvairiais aspektais jau paliestas ankstesnėje teismų praktikoje. Jis susijęs su tuo, ar arbitražo teismo nagrinėjama byla turi pakankamą ryšį su teismo nagrinėjama civiline byla, kad ši teismo nagrinėjama civilinė būtų stabdoma. Ypač reikšmingas klausimas dėl teismo nagrinėjamos bylos stabdymo tuo pagrindu, ar Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) nagrinėjama byla, kurioje dalyvauja tie patys asmenys kaip ir teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ir sprendžiami su tuo pačiu šalių ginču susiję klausimai, gali turėti įtakos teismo civilinės bylos nagrinėjimui. Šį klausimą LAT išsprendė įvertindamas, ar būsimas ICSID teismo sprendimas galės būti pripažintas ir vykdomas Lietuvoje.“
ESTT 2018 m. sprendime Achmea byloje išaiškino, kad investicinis arbitražas tarp ES valstybių narių yra nesuderinamas su ES teise. Po šio sprendimo ES valstybės narės pasirašė susitarimą, pagal kurį visos dvišalės sutartys tarp ES valstybių narių yra nutraukiamos. Atsižvelgiant į tai, LAT vertinimu, ICSID sprendimas negalės būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvoje. Todėl nėra ryšio tarp teismo nagrinėjamos civilinės bylos ir ICSID nagrinėjamos arbitražo bylos.
Advokatės dr. Simonos Drukteinienės teigimu, šioje LAT nutartyje pateikti išaiškinimai atspindi ir kitą reikšmingą aspektą – kaip dar arbitražo bylos nagrinėjimo metu ginčo šalis gali siekti išsiaiškinti, ar teismas pripažins ir vykdys galutinį sprendimą, priimtą arbitraže.
Teisme nagrinėjama byla gali būti stabdoma dėl Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) ir Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto (SCC) bylų tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina.
Byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovėms kelioms Lietuvos Respublikos bendrovėms LAT panaikino žemesnės instancijos teismų nutartis stabdyti bylą, kol bus išnagrinėta (i) vienos iš atsakovių ieškinys, pareikštas Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės 1992-04-23 sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pažeidimo bei (ii) Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto (SCC) byla, kurioje sprendžiamas dalies atsakovių ir Vilniaus miesto savivaldybės bei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ginčas.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad vienas iš privalomų bylos sustabdymo atvejų įtvirtintas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (KAĮ) 11 straipsnio 3 dalyje – jeigu tos bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta arbitražo byla. Pagal LAT praktiką, sprendžiant teismo nagrinėjamos bylos stabdymo klausimą dėl nagrinėjamos arbitražo bylos, taikytini tie patys kriterijai, kaip stabdant bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu (kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka). Teismas taip pat gali remtis fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, įtvirtintu CPK 164 straipsnio 4 punkte: kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio arbitražo proceso gali būti stabdoma tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje.
Spręsdamas dėl ICSID nagrinėjamos bylos kaip pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, LAT konstatavo, kad yra būtina įvertinti investicinio arbitražo sprendimų pripažinimo ir įgyvendinimo ES valstybėse narėse problematiką, kurią lemia tarptautinės investicijų teisės ir ES teisės kolizija. Nors Lietuvos Respublika yra ICSID konvencijos dalyvė, tačiau kaip ES valstybė narė taip pat privalo laikytis ES teisės. Kadangi pagal ESTT praktiką investiciniai arbitražai tarp ES valstybių narių yra nesuderinami su ES teise ir negalimi, LAT konstatavo, kad Lietuva negali pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimų, priimtų pagal ES vidaus dvišales investicijų sutartis. Dėl to tarp ICSID bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos negali būti nustatyta prejudicinio ar kitokio privalomojo ryšio.
Nagrinėjama teismo byla taip pat negali būti stabdoma dėl SCC bylos, nes Lietuvos Respublika nėra SCC bylos dalyvė ir dėl to SCC byloje nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Dėl nurodytų priežasčių nėra nei privalomojo, nei fakultatyviojo pagrindų sustabdyti bylą iki ICSID ir SCC bylų išnagrinėjimo.
2024 m. lapkričio 18 d. Nr. e3K-3-214-403/2024
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje teismas sprendė dėl ieškovės (tranzito muitinės procedūros vykdytojos) ir atsakovės (tranzitu gabenamų prekių vežėjos) santykių kvalifikavimo, ieškovei įvykdžius visą mokestinę prievolę muitinei ir pareiškus ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo.
Kasacinis teismas konstatavo, kad negali būti tapatinama solidarioji ieškovės ir atsakovės atsakomybė, atsirandanti viešosios muitų teisės pagrindu, ir civilinė atsakomybė.
Viešosios (muitų) teisės atžvilgiu, tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo solidariosios skolininkės muitinei. Toks reguliavimas yra įtvirtintas, kad valstybei būtų lengviau išieškoti mokestines skolas net ir tais atvejais, kai tranzito procedūros pažeidimą lemia ne procedūros vykdytojo (šiuo atveju – ieškovės) veiksmai. Susidariusią skolą muitinei padengė ieškovė. Ieškovei įvykdžius iš viešosios (muitų) teisės kilusią prievolę sumokėti skolą muitinei, ši prievolė pasibaigė tiek ieškovės, tiek atsakovės atžvilgiu.
Teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės, kaip solidariųjų skolininkų, sprendžiami pagal CK nuostatas. CK 6.9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad prievolei atsiradus išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba, jei prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Byloje nustačius, kad skola muitinės atžvilgiu atsirado išimtinai dėl atsakovės veiksmų, LAT konstatavo, kad vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės visą skolos, kurią ieškovė sumokėjo muitinei, sumą.
2024 m. lapkričio 21 d. Nr. e3K-3-221-916/2024
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, kai Ieškovas per nustatytą terminą nerealizavo vekselio. Teismas pakartotojo išaiškinimą, kad tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios įstatymų normos. Kadangi nagrinėjamu atveju vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas buvo kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias normas.
Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar ieškovas buvo perdavęs atsakovui pinigus ir ar atsakovas įsipareigojo tokią pat pinigų sumą grąžinti ieškovui. Kasacinis teismas sprendė, kad byloje esant rašytiniams įrodymams (vekselis), patvirtinantiems, nors tik ir netiesiogiai, paskolos sutarties sudarymo faktą, gali būti taikoma ir CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtis, leidžianti sandorio sudarymo aplinkybę įrodinėti ir liudytojų parodymais.
2024 m. lapkričio 21 d. Nr. e3K-3-212-381/2024
Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl viešo konkurso sąlygose nurodytos informacijos, turinčios esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, atskleidimo. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė viešo konkurso metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl konkurso objekto – išteklių ištirtumo lygio, turėjusią esminę reikšmę ieškovės apsisprendimui ne tik dalyvauti konkurse, bet ir sudaryti ginčo sutartį.
LAT sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia dėl suklydimo ar apgaulės. LAT laikė, kad atsakovė pateikė visą jai žinomą ir turimą informaciją apie išteklių paiešką ir žvalgybą bei konkurso dalyvių neklaidino, konkurso dokumentuose būsimi dalyviai buvo įspėti apie egzistuojančias rizikas ir konkursą laimėjusiam dalyviui nebuvo garantuojama, kad, atlikus tyrimus, jis būtinai išgaus naftą. LAT, įvertinęs tai, kad tiek sandorių negaliojimas, tiek atsakovės civilinė atsakomybė buvo grindžiami ta pačia aplinkybe, t. y. kad atsakovė pateikė klaidingą informaciją dėl išteklių ištirtumo lygio, nenustatę atsakovės neteisėtų veiksmų, sprendė, kad neturi teisinio pagrindo nagrinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
2024 m. lapkričio 21 d. Nr. e3K-3-209-684/2024