LAT nutarčių apžvalga gruodžio 9 d. – gruodžio 13 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl servituto nustatymo ir nuosavybės teisių pažeidimo. Ieškovė reikalavo pašalinti atsakovei priklausančią tvorą ir tujų gyvatvorę iš savo žemės sklypo, nes šie objektai pažeidžia jos nuosavybės teises. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti servitutą, kad galėtų naudotis šiais objektais. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovę pašalinti ginčo objektus, nes jie buvo pastatyti be tinkamo sutikimo ir pažeidė ieškovės teises. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatė servitutą ir priteisė kompensaciją ieškovei, nes ginčo objektai buvo įrengti teisėtai, o atsakovė yra sąžininga įgijėja. Išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą, LAT nusprendė, kad servitutas buvo nustatytas nepagrįstai, nes nebuvo įrodyta, kad ieškovė aiškiai išreiškė savo sutikimą apriboti savo nuosavybės teises. Teismas pažymėjo, kad tvora ir tujų gyvatvorė yra antraeiliai daiktai, t. y. daiktai, tiesiogiai susiję su pagrindinio daikto funkcine paskirtimi. Tokių antraeilių daiktų kaip tvoros ir (ar) gyvatvorės naudojimas, siejant juos su pagrindinio daikto funkcine paskirtimi, galimas tik tuo atveju, kai šie nekilnojamieji daiktai yra tame žemės sklype, kurį pagrindinio daikto savininkas siekia atitverti, arba ant to sklypo ribos. Šuo atveju nebuvo pagrindo nustatyti neterminuotą servitutą ieškovei priklausančiam žemės sklypui kaip tarnaujančiajam daiktui atsakovei priklausančioms tvorai ir tujų gyvatvorei kaip viešpataujantiesiems daiktams naudoti. Kasacinis eismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
2024 m. gruodžio 10 d. Nr. e3K-3-227-381/2024
Byloje buvo sprendžiama, ar vienas faktinis (de facto) bendrovės vadovas ir du oficialiai (de jure) bendrovės vadovo pareigas ėję asmenys gali būti solidariai atsakingi už bendrovei sukeltą žalą.
Byloje nustatyta, kad (i) faktinis bendrovės vadovas yra teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už bendrovės turto pasisavinimą, (ii) pirmasis oficialusis bendrovės vadovas, kuris buvo bendrovės steigėjas ir akcininkas, dar iki tampant oficialiuoju bendrovės vadovu žinojo apie neteisėtus faktinio vadovo veiksmus, o tapęs oficialiuoju bendrovės vadovu nesiėmė priemonių jų užkardymui, nors tokią galimybę turėjo, atsižvelgiant į tai, kad buvo ir bendrovės vadovas, ir akcininkas, (iii) antrasis oficialusis bendrovės vadovas sutiko būti bendrovės vadovu iš draugiškumo faktiniam ir pirmajam oficialiajam bendrovės vadovams, tad pastarųjų pateiktus dokumentus (įskaitant – finansinius) pasirašydavo nesigilindamas į jų turinį.
LAT pakartojo, kad bendrovės vadovo atsakomybei kilti yra būtinos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veikslai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys). Aplinkybė, jog, be formalaus vadovo, bendrovėje veikia de facto vadovas, nepašalina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymą, nes abu vadovai galimai pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei, t. y. pareigą elgtis atidžiai, atsakingai, veikti bendrovės interesais.
Spręsdamas dėl vadovų atsakomybės rūšies – dalinės ar solidariosios, teismas aiškinosi, ar vadovai sukeldami žalą bendrininkavo ir jei bendrininkavo – kokiu būdu.
Byloje LAT konstatavo, kad nagrinėjamu atveju faktinis ir oficialieji vadovai objektyviai bendrininkavo sukeldami bendrovei žalą. Objektyvusis bendrininkavimas nustatomas tais atvejais, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad abu oficialieji bendrovės vadovai elgėsi aplaidžiai stebėdami faktinio bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, tačiau nesiimdami jokių veiksmų jiems užkardyti. Tokiu elgesiu (neveikimu) oficialieji vadovai nevykdė savo fiduciarinių pareigų bendrovei. Kadangi visų trijų vadovų veiksmai buvo būtini žalai atsirasti, teismas konstatavo esant objektyvųjį vadovų bendrininkavimą ir sprendė, jog vadovams kyla solidarioji civilinė atsakomybė.
2024 m. gruodžio 12 d. Nr. e3K-3-243-403/2024
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos nutraukimo, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Subrangovė įrodinėjo, kad užsakovė nepagrįstai praturtėjo dėl subrangovės atliktų rangos darbų. Ankstesnėje byloje teismai pripažino, kad subrangovės ir užsakovės sudarytos reikalavimo perleidimo sutartis bei rangovės ir subrangovės sudaryta subrangos sutartis yra niekinės ir negaliojančios. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą, laikydamas, kad ieškinys yra tapatus anksčiau išnagrinėtam ieškiniui, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuodamas, kad ieškovė siekia prisiteisti tas pačias sumas už tuos pačius darbus, nors remiasi kitomis teisės normomis.
LAT panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimus ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Teismas pripažino, kad ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo skiriasi nuo ankstesnio ieškinio ne tik teisiniu, bet ir faktiniu pagrindu, todėl negali būti laikomas tapačiu.
2024 m. gruodžio 12 d. Nr. e3K-3-241-469/2024