LAT nutarčių apžvalga 2024 m. gruodžio 16 d. – gruodžio 20 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 15 bylų, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje ieškovas, remdamasis Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, teigė, kad pasikeitus įstatymo nuostatoms ir pakilus minimaliam ieškovo pareigybei taikytinam koeficientui, jo darbo užmokesčio koeficientas turėjo būti padidintas, tačiau darbdavys neteisėtai to nepadarė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai palaikė ieškovo reikalavimą, tačiau išsiskyrė tiek abiejų teismų, tiek ieškovo nuomonė, kaip konkrečiai nagrinėjamoje situacijoje turėjo būti apskaičiuotas taikytinas darbo užmokesčio koeficientas. Kasacinis teismas pritarė apeliacinio teismo motyvams, kad ieškovo A1 lygio pareigybės koeficientui turėjo būti taikomas bazinis 20% padidinimas, o 30% padidinimas yra specialusis ir taikomas tik socialinių paslaugų srities darbuotojams. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad pagal įstatymą valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų koeficientai negali būti didesni nei įstatyme nustatyta maksimali jų riba.
2024 m. gruodžio 16 d. Nr. e3K-3-238-943/2024
Byloje ieškovė (išieškotoja) reikalavo iš antstolio žalos atlyginimo, teigdama, kad antstolis netinkamai vykdė išieškojimo procesą, nes nesiėmė visų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo įvykdymui, o taip pat perdavė vykdomąjį dokumentą bankrutuojančios skolininko individualios įmonės administratoriui.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, o Lietuvos apeliacinis teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Kasacinis teismas pripažino, kad perduodamas vykdomąjį dokumentą bankroto administratoriui antstolis žalos nesukėlė ir negalėjo sukelti, nes, vykstant individualios įmonės bankroto procesui, paralelus individualus išieškojimas iš šios įmonės savininko yra negalimas.
Anot LAT, žemesnės instancijos teismų išvados pripažinti antstolio veiksmus neteisėtus, kai jis neareštavo skolininko sąskaitos, į kurią buvo gauta pinigų suma, yra prieštaringos. Kasacinis teismas suformavo teisės taikymo taisyklę – tais atvejais, kai dėl neteisėtų antstolio veiksmų (neveikimo) netenkama galimybės išieškoti iš tam tikro skolininko turto, išieškotojui padaryta žala gali būti apskaičiuojama kaip prarastos galimybės vertė, t. y. skirtumas tarp išieškotojo naudai dėl antstolio neteisėtų veiksmų (neveikimo) neišieškotos sumos ir atitinkamo dydžio išieškotojo reikalavimo teisės į skolininko turtą tikrosios vertės. Spręsdamas dėl įrodinėjimo pareigos, LAT akcentavo, kad išieškotojui įrodžius nebuvus galimybės nukreipti išieškojimo į neareštuotą sąskaitą, antstoliui teko pareiga įrodyti, kad nurodyta suma negalėjo būti panaudota išieškotojo reikalavimui tenkinti, nes į ją pagal įstatymą negalėjo būti nukreiptas išieškojimas, arba kad, esant daugiau išieškotojų, ieškovės reikalavimui tenkinti galėjo būti panaudota tik dalis nurodytos sumos. Šią bylos dalį kasacinis teismas perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.
2024 m. gruodžio 17 d. Nr. e3K-7-127-823/2024
Išnagrinėję klausimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių nutraukimo ir atsakovų (rentos mokėtojų) teisės gauti kompensaciją už ieškovei (rentos gavėjai) suteiktą išlaikymą ir priežiūrą, žemesnės instancijos teismai nustatė, kad atsakovai tinkamai vykdė sutartis, tačiau dėl ieškovės gyvenamosios vietos ir globėjo pasikeitimo sutartys buvo nutrauktos be atsakovų kaltės. Dėl to buvo taikyta dvišalė restitucija. Spręsdamas atsakovų reikalavimą dėl kompensacijos už ieškovei suteiktas paslaugas ir patirtas išlaidas, kasacinis teismas pabrėžė, kad svarbu nustatyti teikiamų paslaugų vertę, ir grąžino bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.
2024 m. gruodžio 17 d. Nr. e3K-3-247-701/2024
Nagrinėjamas sutuoktinių bendro turto padalijimo po santuokos nutraukimo klausimą, pagrindinis ginčas kilo dėl turto balanso sudarymo ir solidariosios prievolės vykdymo bankui pagal būsto kreditavimo sutartį tvarkos nustatymo tarp šalių. Spręsdamas dėl prievolės bankui vykdymo tvarkos, LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagal kurį tiek ieškovė, tiek atsakovas yra solidariai atsakingi už kreditavimo sutarties įsipareigojimų vykdymą.
2024 m. gruodžio 17 d. Nr. e3K-3-246-943/2024
Byloje buvo sprendžiama dėl įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, kai siekiama įgyti nuosavybės teisę į objektus, kuriuos atsisakyta įregistruoti kaip nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėjas siekė nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į poilsio namelius, kurie buvo pastatyti 1968 m. ir kurių statybos teisėtumas buvo ginčijamas. Kasacinis teismas konstatavo, kad statiniai, dėl kurių buvo pareikštas reikalavimas, nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad statiniai buvo pastatyti teisėtai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Įgyjamąja senatimi gali būti įgytas tik teisėtai sukurtas turtas. Kadangi nebuvo nustatyta, jog statiniai buvo sukurti teisėtai, teismas nepripažino, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus. Be to, kadangi pareiškėjas įgijo poilsio namelius nesilaikydamas nekilnojamojo turto sandoriams taikomos formos reikalavimų, tai paneigia sąžiningo valdymo sąlygą, būtiną įgyjamajai senačiai.
2024 m. gruodžio 17 d. Nr. e3K-3-245-1120/2024
Byloje nagrinėjama situacija, susijusi su teisės normų aiškinimu ir taikymu, reglamentuojančių iki 2018-01-01 įsigyto kredito unijos papildomo pajaus teisinį statusą. Pradinė ieškovė, kurios teises perėmė kita bendrovė, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės kredito unijos 2018-01-02 atliktas pajinio įnašo įskaitymas ne tik paskolai grąžinti, bet ir kitoms prievolėms pagal paskolos sutartį padengti, yra nepagrįstas, todėl ieškovė reikalavo priteisti jai pinigų sumą.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad, priėmus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymą (Pakeitimo įstatymas), kredito unijos nuo 2018-01-01 įgijo teisę disponuoti turėtais kredito unijų narių papildomais pajiniais įnašais, kurie tapo lėšomis iki pareikalavimo, ir šiomis lėšomis sumažinti narių turimus skolinius įsipareigojimus. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko nepakeistą.
LAT nusprendė, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė Pakeitimo įstatymo nuostatas ir grąžino bylą apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas padarė išvadą, jog nuo 2018-01-01 už kredito unijų papildomus pajus, įsigytus iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai turėtų būti įtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą. Be to, būtina įvertinti, ar šiuo atveju pajinio įnašo už papildomą pajų panaudojimui taikytina paskolos sutarties nuostata, kuri suteikia teisę paskolos gavėjos pajinius įnašus be atskiro sutikimo panaudoti paskolai grąžinti.
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-237-611/2024
Išnagrinėjęs klausimą dėl įrodymų vertinimo ir Civilinio proceso kodekse įtvirtintų reikalavimų teismo sprendimo turiniui, LAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtus reikalavimus, nes sprendimo motyvuose nėra paaiškinimų, iš kurių būtų galima suprasti, kaip ir kokiais įrodymais remiantis buvo apskaičiuota ieškovams priteistina suma, teismas neanalizavo įrodymų visumos ir nenurodė, kodėl, darydamas išvadas, vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-240-421/2024
Išnagrinėjęs daugiabučiame name esančio buto savininko ieškinį, LAT pasisakė dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų procese ir jo civilinės atsakomybės už tokių darbų defektų pašalinimą.
Byloje nustatyta, kad administratorius su rangovu sudarė daugiabučio namo statybos darbų (modernizavimo) sutartį. LAT išaiškino, kad pagal rangos sutartį administratorius turi teisę reikalauti iš rangovo pašalinti darbų trūkumus. Įvertinus tai, kad administratorius privalo veikti butų ir kitų patalpų savininkų interesais, jo teisė pagal rangos sutartį kreiptis dėl defektų šalinimo į rangovą, santykiuose su butų ir kitų patalpų savininkais, vertintina kaip pareiga reikalauti, kad rangovas trūkumus (defektus) pašalintų.
Byloje nustatyta, kad daugiabučiame name esančio buto savininkas ne kartą informavo administratorių dėl statybos darbų trūkumų, tačiau administratorius nesiėmė jokių veiksmų jiems pašalinti, nesikreipė į rangovą dėl defektų šalinimo. Dėl to daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius kartu su rangovu yra solidariai atsakingas dėl daugiabučio namo statybos darbų defektų nešalinimo.
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-248-403/2024
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, kad ji kilo dėl neteisėtų valstybės veiksmų – nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, kurio metu jis buvo neteisėtai nuteistas, kol LAT panaikino įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje. Ieškovas nurodė, kad dėl patirto neteisėto baudžiamojo persekiojimo jis buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų, neteko darbo valstybės tarnyboje ir patyrė neigiamų pasekmių reputacijai.
LAT konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai aiškiai nenustatė bylos nagrinėjimo ribų vertindami kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo teisėtumą ir proporcingumą, nors pats ieškovas dublike pažymėjo, kad neprašo atlyginti žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmais, o reikalauja priteisti žalą, padarytą neteisėtu apeliacinės instancijos teismo nuteisimu. Aplinkybes dėl atliktų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovas teigė nurodęs kaip svarbų bylos kontekstą.
LAT, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bylos nagrinėjimo ribų yra nemotyvuotos, nors tai buvo vienas esminių atsakovo apeliaciniame skunde keltų klausimų.
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-253-684/2024
Byloje LAT išaiškino procesinių palūkanų skaičiavimo tvarką tuo atveju, kai reikalavimas įvykdyti prievolę teisme yra reiškiamas dalimis.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) anksčiau buvo pareiškusi ieškinį rangovui dėl žalos už nekokybiškai atliktus darbus atlyginimo. Šioje byloje DNSB reikalavo atlyginti 429 427 EUR žalą ir priteisti procesines palūkanas. Bylos nagrinėjimo metu ekspertas nustatė, kad žalos dydis, taikant aktualias remonto kainas, yra 691 722,17 EUR. Teismas DNSB priteisė jos reikalautą žalos sumą ir procesines palūkanas. Pasibaigus nurodytai bylai, DNSB pareiškė naują ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti skirtumą tarp eksperto nustatytos žalos sumos ir teismo sprendimu priteistos žalos sumos bei procesines palūkanas. Atsakovas (rangovas) su reikalavimu priteisti procesines palūkanas nesutiko, nurodydamas, kad teismai turėjo įskaityti į ieškovės šioje byloje prašomą priteisti sumą iš atsakovės ankstesnėje byloje priteistas procesines palūkanas.
LAT priminę kompensacinę procesinių palūkanų paskirtį ir išaiškino, kad kai kreditoriaus reikalavimas skolininkui kyla iš prievolės, kuri gali būti įvykdyta dalimis, aplinkybė, kad teismas, tenkindamas kreditoriaus reikalavimą įvykdyti dalį piniginės prievolės, priteisė jam procesines palūkanas, nekliudo kreditoriui reikalauti įvykdyti kitą prievolės dalį ir sumokėti procesines palūkanas nuo šios sumos. Toks kreditoriaus veikimas ir procesinių palūkanų priteisimas dvejose atskirose byloje tinkamai kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius ir nereiškia nepagrįsto kreditoriaus praturtėjimo.
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-251-381/2024
LAT priminė, kad statybos rangos sutarties nutraukimo atveju, kai kyla ginčų dėl darbų kokybės ar trūkumų, taikytinos specialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 6.665 straipsnyje, kurios turi prioritetą prieš bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Jei užsakovas negali rangovui grąžinti jo atliktų darbų, o rangovas jų trūkumų nepašalina arba jie yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo.
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-256-469/2024
Išnagrinėjęs klausimą, ar galima skirti baudą skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą, kai statinio griovimą galėjo atlikti ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, LAT priminė, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį nuo 2017 m. skolininkui bauda gali būti skiriama nepriklausomai nuo įpareigojimo pobūdžio. Net jei teismo sprendime numatyta galimybė išieškotojui atlikti tam tikrus veiksmus, skolininkui vis tiek išlieka pareiga įvykdyti sprendimą ir už jo nevykdymą gali būti taikomos baudos.
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. 3K-3-261-781/2024
Išnagrinėjęs pretendentės atkurti nuosavybės teises į žemę reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, LAT pasisakė dėl ieškovės suinteresuotumo reikšti tokį ieškinį, taip pat dėl tokios valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutarties sudarymo teisėtumo.
Teismas išaiškino, kad pretendentas atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą turi teisinį interesą ginčyti kito asmens sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, nes tokios sutarties pripažinimas niekine gali sudaryti prielaidas atkurti nuosavybės teises natūra į ginčo sklypą. Nors sutarties pripažinimas niekine nesukurs tiesioginių materialinių padarinių ieškovei, tai gali padėti pasiekti norimus rezultatus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas pabrėžė, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jei egzistuoja dvi sąlygos – ji užstatyta nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais statiniais, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę ir yra naudojami pagal paskirtį. Ieškovės argumentai, kad aikštelė ir stoginės pamatai nėra naudojami, buvo atmesti, nes byloje pateikti įrodymai patvirtino jų naudojimą. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos ne aukciono tvarka, negaliojančia.
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-255-781/2024
Byloje buvo nagrinėjamas vagonų nuomotojos reikalavimas nuomininkei dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Nuomotoja teigė, kad nuomininkė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal vagonų, skirtų naudoti geležinkelio infrastruktūroje, nuomos sutartį, o pastaroji įrodinėjo, kad karo veiksmai Ukrainoje turėtų būti laikomi nenugalimos jėgos aplinkybėmis, atleidžiančiomis ją nuo prievolės mokėti nuomos mokestį, nes, prasidėjus Rusijos Federacijos karinei agresijai, septyni išnuomoti vagonai įstrigo Ukrainoje ir negalėjo būti toliau naudojami.
LAT nusprendė, kad nuomininkė pagrįstai rėmėsi nenugalimos jėgos aplinkybėmis, nes karo veiksmai Ukrainoje buvo aplinkybės, kurių šalys negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, ir kurios objektyviai trukdė vykdyti sutartį. Nenugalimos jėgos sąlygos apima ne tik objektyvų neįmanomumą, bet ir situacijas, kai sutarties vykdymas tampa labai sudėtingas ir ekonomiškai neefektyvus. Teismas pripažino, kad nuomininkė negalėjo naudotis vagonais dėl karo ir taikytų sankcijų. Todėl šiuo atveju sutarties vykdymo suvaržymas nuomininkei buvo ypač aukšto laipsnio ir ji galėjo gintis force majeure aplinkybe dėl sutarties neįvykdymo.
Dėl to LAT paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atmetantį nuomotojos ieškinį.
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-252-1120/2024
Šioje byloje ginčas kilo dėl preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, susijusių su atsiskaitymo už turtą tvarka, aiškinimo. Šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos dėl likusios kainos sumokėjimo tvarkos buvo dviprasmiškos, neleidžiančios aiškiai nustatyti, ar numatytas 6 mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo preliminariosios sutarties sudarymo, ar nuo pagrindinės sutarties sudarymo momento.
LAT nustatė, kad preliminariosios sutarties sąlygą dėl atsiskaitymo parengė ir pasiūlė nekilnojamojo turto pardavėjai, todėl byloje taikytina contra proferentem taisyklė, pagal kurią dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai. Ši taisyklė numato, kad sutarties sąlygą siūlanti šalis privalo užtikrinti jos aiškumą. LAT padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes atsakovų siūlomas pagrindinės sutarties projektas neatitiko preliminariosios sutarties nuostatų, jas aiškinant pagal contra proferentem taisyklę.
Kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad abi šalys nesiekė bendradarbiauti ir suderinti šalių valios dėl atsiskaitymo tvarkos pagal preliminariosios sutarties nuostatas ar abiem pusėms priimtinas sąlygas. Toks bendradarbiavimo pareigos pažeidimas lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą. LAT nusprendė, kad atsakovai privalo grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą, tačiau ieškovės reikalavimas priteisti baudą yra atmestinas.
2024 m. gruodžio 16 d. Nr. e3K-3-250-611/2024