LAT nutarčių apžvalga 2026 m. sausio 5 d. – sausio 11 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 4 bylas. Trumpai:
- Darbo teisė | Bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant darbo ginčą darbo ginčų komisijoje, negali būti atlyginamos pagal civilinės atsakomybės taisykles
- Įrodinėjimo naštos paskirstymas | Prejudiciniai faktai nepaneigia ieškovo pareigos įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas
- Turto areštas | Laiku ir tinkamai mokant išlaikymą vaikui, išlaikymą mokančio tėvo/motinos turtas negali būti areštuotas
- Vienašalis sutarties nutraukimas | Administracinės paskirties pastato bendraturčio sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros negali būti nutraukta vienašališkai be visų bendraturčių bendro sutarimo
- Darbo teisė | Bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant darbo ginčą darbo ginčų komisijoje, negali būti atlyginamos pagal civilinės atsakomybės taisykles
Kasacinis teismas išaiškino, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant darbo ginčą darbo ginčų komisijoje, negali būti atlyginamos pagal civilinės atsakomybės taisykles (kaip ginčą laimėjusios šalies neva patirti nuostoliai).
Kasacinis teismas sprendė dėl galimybės priteisti išlaidų, patirtų sprendžiant darbo ginčą darbo ginčų komisijoje (DGK), atlyginimą remiantis civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.
Tarp šalių kilo darbo teisės ginčas, kurį DGK išnagrinėjo darbuotojos naudai. Vėliau darbuotoja pareiškė atskirą civilinį ieškinį darbdaviui – ji prašė darbdaviui taikyti deliktinę civilinę atsakomybę ir priteisti jos naudai atstovavimo išlaidas, patirtas nagrinėjant ginčą DGK.
LAT kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas įvertinti, ar DK 217 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata numato, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, ginčą nagrinėjant DGK, nėra atlyginamos. Konstitucinis Teismas pripažino, kad įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu siekė apsaugoti paprastai ekonominiu ir socialiniu požiūriu silpnesnės darbo ginčų šalies – darbuotojo – interesus. Todėl Konstitucinis Teismas sprendė, jog DK nuostatos, numatančios, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant DGK, nėra atlyginamos, neprieštarauja Konstitucijai.
Atitinkamai, LAT pripažino, kad DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus reglamentavimas neleidžia darbo ginčą laimėjusiai šaliai iš kitos ginčo šalies prisiteisti DGK patirtų išlaidų remiantis deliktinės civilinės atsakomybės normomis.
2026 m. sausio 8 d. Nr. e3K-3-15-823/2026
- Įrodinėjimo naštos paskirstymas | Prejudiciniai faktai nepaneigia ieškovo pareigos įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas
Kasacinis teismas išaiškino, kad, akcininkui (ieškovui) pareiškus išvestinį ieškinį nemokumo administratoriui dėl žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, o prejudiciniai faktai dėl neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo savaime nepakeičia įrodinėjimo naštos paskirstymo.
LAT nagrinėjo bylą, kurioje bendrovės akcininkas pareiškė išvestinį ieškinį, t. y. bendrovės naudai reikalavo atlyginti bendrovei padarytą žalą iš nemokumo administratoriaus. Ieškovas rėmėsi ankstesniu teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatyti nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai ir žalos padarymo faktas – nemokumo administratorius neteisėtai atleido darbuotojus, dėl ko darbuotojams buvo priteistas darbo užmokestis ir kitos sumos.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šias prejudicines aplinkybes vertino taip, kad atsakovas (nemokumo administratorius) turėjo paneigti, jog žala atsirado ar padidėjo dėl jo veiksmų.
LAT išaiškino, kad toks vertinimas neatitinka įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių. Net ir nustačius prejudicinius faktus dėl neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto, ieškovui tenka pareiga įrodyti priežastinį ryšį (tarp konkrečių neteisėtų veiksmų ir žalos) bei galutinį žalos dydį. Atsakovui negali būti perkeliama pareiga šias aplinkybes paneigti.
LAT taip pat nurodė, kad būtent ieškovas turėjo pateikti įrodymus arba prašyti teismo juos išreikalauti. Ieškovas turėjo įrodyti, kad nemokumo administratoriaus įgaliojimų metu bankrutuojanti bendrovė turėjo galimybę laiku atsiskaityti su darbuotojais, tačiau to nepadarė ir dėl šio delsimo reikšmingai padidėjo žalos dydis, skaičiuojant darbuotojams vidutinį darbo užmokestį už delsimą atsiskaityti.
2026 m. sausio 8 d. Nr. e3K-3-16-378/2026
- Turto areštas | Laiku ir tinkamai mokant išlaikymą vaikui, išlaikymą mokančio tėvo/motinos turtas negali būti areštuotas
LAT konstatavo, kad nors vaiko išlaikymo vykdomoji byla negali būti užbaigta iki prievolės pasibaigimo, t. y. vaiko pilnametystės, tačiau, visiškai padengus įsiskolinimą ir prievolę vykdant gera valia, tolesnis skolininko turto areštas yra neproporcingas ir turi būti panaikintas.
2026 m. sausio 6 d. Nr. 3K-3-26-1120/2026
- Vienašalis sutarties nutraukimas | Administracinės paskirties pastato bendraturčio sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros negali būti nutraukta vienašališkai be visų bendraturčių bendro sutarimo
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo skolą už administracinės paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugas ir elektros energiją. Atsakovas prašė pripažinti paslaugų sutartis nutrauktomis.
LAT pakartojo, kad, kai keliems savininkams kartu priklauso tas pats objektas (bendroji dalinė nuosavybė), tai reiškia, kad į tą objektą nukreiptos ne vieno, bet kelių savininkų teisės. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis, pavyzdžiui, samdant administratorių, visi bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas.
Kadangi administracinės paskirties pastato bendrojo naudojimo objektai priklauso visiems bendraturčiams kartu ir nėra nustatyta, kaip jais naudotis atskirai, tai pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį valdyti ir naudoti juos galima tik bendru visų savininkų sprendimu. Vadinasi, administratorių pakeisti taip pat galima tik visiems savininkams bendrai susitarus. Nesant tokio bendro visų savininkų sutarimo, vienas savininkas negali vienašališkai nutraukti paslaugų sutarčių.
2026 m. sausio 8 d. Nr. e3K-3-21-611/2026