LAT nutarčių apžvalga 2026 m. sausio 12 d. – sausio 16 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 5 bylas. Trumpai:
- Nemokumo teisė, žalos atlyginimas | Tyčinio bankroto byloje nustatyti juridinio asmens vadovo neteisėti veiksmai yra pripažįstami prejudiciniais faktais kitoje civilinėje byloje, kurioje tiesioginį ieškinį vadovui dėl žalos atlyginimo reiškia juridinio asmens kreditorius
- Civilinio proceso teisė | Proceso dalyviai turi teisę alternatyviai formuluoti tiek materialaus, tiek procesinio pobūdžio reikalavimus
- Civilinio proceso teisė | Teismas negali priimti priimti siurprizinių teismo sprendimų
- Civilinė atsakomybė | Perkančiosios organizacijos (savivaldybės) prarastas finansavimas darbams atlikti dėl tiekėjo vėlavimo nebūtinai reiškia, jog perkančioji organizacija patyrė nuostolius
- Civilinio proceso teisė | Sprendimo motyvavimo pareigos pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai teismas priimtame sprendime neatsako į esminius ginčo šalies nurodytus argumentus
- Nemokumo teisė, žalos atlyginimas | Tyčinio bankroto byloje nustatyti juridinio asmens vadovo neteisėti veiksmai yra pripažįstami prejudiciniais faktais kitoje civilinėje byloje, kurioje tiesioginį ieškinį vadovui dėl žalos atlyginimo reiškia juridinio asmens kreditorius
Kasacinis teismas priminė, kad juridinio asmens kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovui dėl žalos atlyginimo dviem atvejais: 1) vadovas padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui neteisėtais veiksmais, nukreiptais tik į to kreditoriaus teisių pažeidimą, arba 2) juridinio asmens bankrotas pripažintas tyčiniu ir vadovas pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto.
Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorius viename ieškinyje gali remtis ne tik vienu iš nurodytų pagrindų, tačiau ir abiem šiais pagrindais. Vis dėlto kiekvienam pagrindui taikomos skirtingos įrodinėjimo taisyklės. Prejudiciniais faktais laikomi tik tie veiksmai, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti sukėlusiais tyčinį bankrotą. Tokiu atveju priežastinis ryšys preziumuojamas. Tuo tarpu kreditorius privalo įrodyti juridinio asmens vadovo atliktų veiksmų, nesukėlusių tyčinio bankroto, neteisėtumą, jų nukreipimą į konkretų kreditorių ir dėl atliktų veiksmų atsiradusią žalą.
Papildomai kasacinis teismas išaiškino, kad priežastinio ryšio prezumpcija gali būti paneigta tuo atveju, kai juridinio asmens vadovas įrodo, kad kreditoriaus reikalavimai būtų likę nepatenkinti (visiškai ar iš dalies) net ir tuo atveju, jei tyčinio bankroto nebūtų buvę. Vertindamas šią aplinkybę, teismas turi nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimai būtų buvę patenkinti didesne apimtimi tuo atveju, jeigu tyčinį bankrotą sukėlęs juridinio asmens vadovo veiksmas nebūtų atliktas. Tam būtina atsižvelgti į kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką bankroto procese, taip pat į konkretų tyčinį bankrotą sukėlusio veiksmo pobūdį bei mastą.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vien tai, jog kitoje byloje (pagal nemokumo administratorės ieškinį) priimtu teismo sprendimu iš buvusio vadovo buvo priteista neteisėtai jam išmokėta suma (šis veiksmas pripažintas tyčiniu, sukėlusiu bankrotą), savaime neužtikrina kreditorių teisių apsaugos ir nepanaikina kreditorių teisės reikšti tiesioginį ieškinį. Svarbu įvertinti sprendimo (ne)įvykdymo aplinkybes ir kitus reikšmingus aspektus.
2026 m. sausio 15 d. Nr. e3K-3-19-823/2026
- Civilinio proceso teisė | Proceso dalyviai turi teisę alternatyviai formuluoti tiek materialaus, tiek procesinio pobūdžio reikalavimus
Kasacinis teismas išaiškino, kad proceso dalyviai gali alternatyviai formuluoti ne tik materialiuosius teisinius reikalavimus, bet ir procesinio pobūdžio prašymus.
Kasacinis teismas priminė, kad ieškovas ieškinyje gali nurodyti alternatyvius reikalavimus, atsižvelgdamas į taikomą materialinį teisinį reguliavimą. Tokiais reikalavimais ieškovas apibrėžia ginčo nagrinėjimo ribas. Bet kurio iš alternatyvių reikalavimų patenkinimas lemia ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė ta, kad vieno reikalavimo patenkinimas pašalina kito reikalavimo tenkinimo galimybę.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė du alternatyvius prašymus. Pirmasis – išaiškinti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygą. Antrasis – tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad taikos sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, atnaujinti procesą byloje ir panaikinti teismo nutarties dalį, kuria patvirtinta tokia taikos sutarties sąlyga.
Kasacinis teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs vieno iš alternatyvių prašymų (atmetęs prašymą išaiškinti teismo procesinį sprendimą), turėjo spręsti dėl antrojo reikalavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašymą kvalifikavo kaip sąlyginį ir nusprendė, kad, netenkinus pirmojo reikalavimo, antrojo reikalavimo nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo ieškovės prašymo atnaujinti bylą, apeliacinės instancijos teismas turėjo bylos dalį dėl proceso atnaujinimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylos dalis dėl neišspręsto ieškovės prašymo atnaujinti procesą grąžintina pirmosios instancijos teismui.
2026 m. sausio 15 d. Nr. e3K-3-24-421/2026
- Civilinio proceso teisė | Teismas negali priimti priimti siurprizinių teismo sprendimų
Kasacinis teismas priminė, kad sprendžiant, ar teismo sprendimas yra siurprizinis, svarbu nustatyti, ar byloje dalyvaujantis asmuo buvo tinkamai informuotas apie argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiamas sprendimas, ir ar turėjo galimybę dėl jų pasisakyti.
Teismas akcentavo, kad siurprizinis sprendimas yra susijęs su procesinio netikėtumo aspektu, todėl tuo atveju, kai bylos šaliai buvo ar turėjo būti žinomi teismo argumentai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas sprendimą, nėra pagrindo pripažinti tokį sprendimą siurpriziniu. Tuo tarpu sprendimas gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jeigu sprendimas grindžiamas argumentais ar įrodymais, apie kuriuos ginčo šalis nebuvo informuota ir neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti. Sprendimas pripažįstamas siurpriziniu ir tuo atveju, kai šalys pagal bylos aplinkybes negalėjo pagrįstai tikėtis, kad teismas imsis spręsti tam tikrą klausimą, nesudaręs galimybės dėl jo šalims pateikti savo paaiškinimus.
Byloje kasacinis teismas nustatė, kad ieškovei buvo žinomi žemesnių instancijų teismų argumentai dėl akcijų rinkos vertės, šalys šiuo klausimu keitėsi argumentais ir ieškovė pasinaudojo teise dėl šių argumentų pasisakyti. Byloje padaryta išvada, jog sprendime nurodyti teismo argumentai nėra siurpriziniai, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti.
2026 m. sausio 15 d. Nr. e3K-3-20-1249/2026
- Civilinė atsakomybė | Perkančiosios organizacijos (savivaldybės) prarastas finansavimas darbams atlikti dėl tiekėjo vėlavimo nebūtinai reiškia, jog perkančioji organizacija patyrė nuostolius
Kasacinis teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės) prarastas finansavimas darbams atlikti dėl tiekėjo vėlavimo nebūtinai reiškia, jog perkančioji organizacija patyrė nuostolius, nes grąžintos lėšos buvo valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės turtui prižiūrėti.
Byloje perkančioji organizacija (savivaldybė) pareiškė ieškinį tiekėjui dėl žalos atlyginimo, nes tiekėjas praleido rangos sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, dėl ko savivaldybė turėjo grąžinti dalį tikslinės paramos, iš kurios buvo finansuojami darbai. Kasacinis teismas pripažino, kad tiekėjas sutartį įvykdė netinkamai (praleido terminą) ir atsako už tai be kaltės kaip verslininkas. Vis dėlto teismas vertino, kad perkančioji organizacija neįrodė patyrusi žalos. Pagal Melioracijos įstatymą darbus, kuriuos iš tiekėjo įsigijo savivaldybė, finansuoja valstybė, o ne savivaldybė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad savivaldybės teiginys, jog darbus teks užbaigti savo lėšomis, yra nepagrįstas. Žemės ūkio ministerijos pažyma apie papildomo finansavimo negalimumą nepaneigė valstybės įstatyminės pareigos finansuoti jai priklausančių melioracijos statinių priežiūros darbus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad savivaldybė neišnaudojo visų galimybių gauti finansavimą darbams užbaigti pagal kitas finansavimo priemones.
2026 m. sausio 15 d. Nr. e3K-3-18-469/2026
- Civilinio proceso teisė | Sprendimo motyvavimo pareigos pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai teismas priimtame sprendime neatsako į esminius ginčo šalies nurodytus argumentus
Kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas, remiantis civilinio proceso taisyklėmis, gali būti pripažintas esminiu ir lemiančiu sprendimo (nutarties) panaikinimą. Pažeidimas yra esminis, kai sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
Kasacinis teismas priminė jau anksčiau suformuotą praktiką, pagal kurią teismo pareiga motyvuoti sprendimą reiškia pareigą pasisakyti dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų. Tuo atveju, jeigu teismas nepateikia aiškių motyvų ir nepaaiškina, kodėl tam tikri argumentai atmetami, toks sprendimas laikytinas netinkamai motyvuotu.
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo iš to kylančių teisinių pasekmių. Sutuoktinis ginčijo apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, teigdamas, kad teismas neįvertino jo argumentų ir įrodymų. LAT pripažino, kad apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje nebuvo iš esmės išnagrinėta sutuoktinio pateikto apeliacinio skundo dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo už padalytą turtą dydžio skaičiavimo. Ši apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties dalis pripažintina esančia be motyvų, panaikinta ir byla šioje apimtyje grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2026 m. sausio 15 d. Nr. e3K-3-17-943/2026