LAT nutarčių apžvalga 2026 m. kovo 2 d. – kovo 6 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 6 bylas. Trumpai:
- SLAPP ieškiniai | CPK 95¹ straipsnyje straipsnis skirtas kovai su ieškiniais, kuriais siekiama pakenkti atsakovo vykdomai viešojo intereso veiklai
- Tyčinis bankrotas | Aktyvus teismo vaidmuo nemokumo procese nepaneigia rungimosi principo ir nepanaikina pareiškėjo įrodinėjimo pareigos
- Preliminarioji būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis | Sumokėjus visą kainą ir įregistravus suformuotą objektą, preliminarioji sutartis perauga į pagrindinę
- Atskirasis skundas bankroto procese / Teisinis suinteresuotumas | Vien kreditoriaus statuso praradimas savaime nepanaikina teisės skųsti nutartį dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo
- Valstybinės žemės sklypo, parduodamo ne aukciono tvarka, dydžio nustatymas | Be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis negali viršyti ploto, objektyviai būtino statiniams ar įrenginiams naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį
- Teismo sprendimo motyvavimo pareiga | Visiškas nepasisakymas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, o neišsamus motyvavimas gali būti esminis proceso teisės pažeidimas
- SLAPP ieškiniai | CPK 95¹ straipsnyje straipsnis skirtas kovai su ieškiniais, kuriais siekiama pakenkti atsakovo vykdomai viešojo intereso veiklai
LAT išaiškino, kad sprendžiant, ar ieškinys laikytinas SLAPP, turi būti vertinama visų reikšmingų aplinkybių visuma. Nė viena atskira aplinkybė savaime nėra pakankama konstatuoti piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinį.
LAT pažymėjo, kad CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintas specialus procesinis mechanizmas, skirtas kovai su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis tais atvejais, kai ieškinys reiškiamas siekiant pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai.
Teismas išaiškino, kad SLAPP ieškiniais laikytini tokie ieškiniai, kurie yra visiškai ar iš dalies nepagrįsti ir kuriais siekiama ne realiai apginti pažeistą teisę, o daryti finansinį ar reputacinį spaudimą atsakovui ar atgrasyti jį nuo dalyvavimo viešojo intereso klausimų aptarime.
Sprendžiant dėl SLAPP instituto taikymo, teismas turi vertinti visumą reikšmingų aplinkybių, be kita ko:
• ieškinio reikalavimo neproporcingumą ar perteklinį pobūdį;
• tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs kelias bylas;
• ieškovo ar jo atstovų vykdomą bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus;
• nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis ar kitą bylinėjimosi taktiką.
LAT taip pat pabrėžė, kad SLAPP požymių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, o nė viena atskira aplinkybė savaime nėra pakankama konstatuoti piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinį – turi būti vertinamas jų tarpusavio kontekstas.
Be to, LAT nurodė, kad Direktyva (ES) 2024/1069, skirta apsaugai nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), nagrinėjamam ginčui tiesiogiai netaikoma, nes ji taikoma tik tarpvalstybinėms byloms ir dar nebuvo perkelta į nacionalinę teisę. Vis dėlto direktyvos nuostatos gali būti naudojamos aiškinant nacionalinį SLAPP reglamentavimą.
2026 m. kovo 5 d. Nr. e3K-3-43-469/2026
- Tyčinis bankrotas | Aktyvus teismo vaidmuo nemokumo procese nepaneigia rungimosi principo ir nepanaikina pareiškėjo įrodinėjimo pareigos
Kasacinis teismas priminė, kad tyčinio bankroto bylose taikomas bendras civiliniam procesui būdingas pagrįsto įsitikinimo įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad tokiose bylose netaikomas nei aukštesnis, nei specialus įrodinėjimo standartas, palyginti su kitomis civilinėmis bylomis.
LAT taip pat pabrėžė, kad nors nemokumo bylose dėl viešojo intereso teismui tenka aktyvesnis vaidmuo, šis aktyvumas turi būti derinamas su rungimosi principu ir nepanaikina šalių pareigos įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl asmuo, prašantis pripažinti bankrotą tyčiniu, privalo pats įrodyti tyčinio bankroto pagrindus ir asmenis, kurių veiksmai ar neveikimas jį sukėlė, o teismo aktyvumas negali virsti šios įrodinėjimo pareigos perėmimu.
Nagrinėjamoje byloje LAT pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs įrodymų nepakankamumą ir grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo su nurodymais patikslinti duomenis bei išsiaiškinti papildomas aplinkybes, faktiškai perkėlė pareiškėjui tenkančią įrodinėjimo naštą pirmosios instancijos teismui. Tai pripažinta nesuderinamu su rungimosi principu ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis.
2026 m. kovo 5 d. Nr. e3K-3-46-933/2026
- Preliminarioji būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis | Sumokėjus visą kainą ir įregistravus suformuotą objektą, preliminarioji sutartis perauga į pagrindinę
Kasacinis teismas išaiškino, kad, pirkėjui visiškai atsiskaičius už statomą butą, o pardavėjui objektą suformavus kaip turtinį vienetą ir įregistravus viešame registre, preliminarioji būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis nepasibaigia pagal bendrąsias preliminariosios sutarties taisykles, bet perauga į pagrindinius pirkimo–pardavimo santykius, o pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į objektą.
Tokioje situacijoje pardavėjo pareiga yra nebe vien sudaryti būsimą sutartį, o įforminti turto perleidimą. Kai šios pareigos vengiama ar atsisakoma nepagrįstai, kyla atsakomybė nuostolių atlyginimo forma.
Spręsdamas dėl nuostolių dydžio, LAT nurodė, kad jie negali būti siejami su vėlesne buto perpardavimo kaina savaime: pirkėjo nuostolis turi būti apskaičiuojamas pagal skirtumą tarp sutartyje nustatytos kainos ir buto rinkos vertės tuo momentu, kai pirkėjas įgijo nuosavybės teisę, kartu įvertinant ir paties pirkėjo pareigą per protingą terminą aktyviai ginti savo teises.
2026 m. kovo 5 d. Nr. e3K-3-39-933/2026
- Atskirasis skundas bankroto procese / Teisinis suinteresuotumas | Vien kreditoriaus statuso praradimas savaime nepanaikina teisės skųsti nutartį dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo
Bankroto procese kilo procesinis ginčas dėl to, ar buvęs juridinio asmens vadovas gali skųsti nutartį, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kai jis pats jau nebėra kreditorius.
Spręsdamas šį ginčą, kasacinis teismas pakartojo jau egzistuojančią praktiką, kad, vertinant teisę paduoti atskirąjį skundą, reikia atskirai vertinti du dalykus: ar asmuo turi byloje dalyvaujančio asmens statusą ir ar jis yra teisiškai suinteresuotas skundžiamos nutarties pakeitimu ar panaikinimu.
LAT išaiškino, kad vien aplinkybė, jog asmuo jau nebėra kreditorius, savaime nepanaikina jo procesinio suinteresuotumo bankroto byloje, jeigu jis į procesą buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo ne tik dėl kreditoriaus statuso. Šiuo atveju LAT toliau plėtojo praktiką, kad bankroto procese trečiojo asmens statusas gali būti grindžiamas ne tik turtiniu reikalavimu, bet ir kitu pakankamai glaudžiu teisiniu ryšiu su byla.
Teismas taip pat akcentavo teisinio apibrėžtumo svarbą: jeigu ankstesniu procesiniu sprendimu asmens suinteresuotumas ir jo dalyvavimas visame bankroto procese jau buvo pripažinti, aukštesnių instancijų teismai negali šio statuso ignoruoti ar vertinti prieštaringai. Be to, LAT atkreipė dėmesį, kad nutartys dėl kreditorių reikalavimų gali turėti prejudicinę reikšmę kituose ginčuose, įskaitant bylas dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės, todėl tokiam asmeniui turi būti sudaryta reali galimybė dalyvauti procese ir ginčyti kreditorių reikalavimus.
2026 m. kovo 5 d. Nr. e3K-3-47-823/2026
- Valstybinės žemės sklypo, parduodamo ne aukciono tvarka, dydžio nustatymas | Be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis negali viršyti ploto, objektyviai būtino statiniams ar įrenginiams naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį
Žemės įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtinti tie patys kriterijai, kurie lemia parduodamo valstybinės žemės sklypo dydį: statinio ar įrenginio tiesioginė paskirtis ir faktiškai būtinas plotas, reikalingas tiems statiniams ar įrenginiams naudoti pagal jų paskirtį. Be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nustatomas remiantis faktine situacija pardavimo metu, o ne ateityje planuojamais savininko ketinimais keisti statinių paskirtį; šis dydis nustatomas imperatyviųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir negali būti grindžiamas subjektyviu statinių ar įrenginių savininko pageidavimu, būsimais planais ar ketinimu keisti statinių paskirtį.
Eksperto išvados vertinimo kontekste LAT papildomai išaiškino, kad reikalavimas dėl automobilių stovėjimo vietų pagal statybos techninį reglamentą taikomas statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama dėl esamų garažų ir tvorų eksploatavimui būtino žemės sklypo ploto, eksperto išvada, jog ieškovės statiniams tinkamai naudoti reikalinga 11 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, buvo pripažinta nepagrįsta teisiniu reglamentavimu. LAT taip pat pažymėjo, kad šios bylos aplinkybėmis želdynų plotų įtraukimas į būtino naudoti žemės sklypo plotą nebuvo pagrįstas. Be to, vien tai, kad sklypas patenka į kultūros paveldo teritoriją, nesudaro pagrindo priskirti didesnį žemės sklypo plotą, kai ieškovei priklausantys statiniai patys nėra kultūros paveldo objektai.
2026 m. kovo 5 d. Nr. e3K-3-50-403/2026
- Teismo sprendimo motyvavimo pareiga | Visiškas nepasisakymas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, o neišsamus motyvavimas gali būti esminis proceso teisės pažeidimas
LAT pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, jeigu apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida. Nors apeliacinės instancijos teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalių argumento, jam tenka pareiga atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus.
Kasacinis teismas pakartojo, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Tuo tarpu nepakankamas motyvavimas savaime nėra absoliutus negaliojimo pagrindas, tačiau gali būti pripažintas esminiu proceso teisės pažeidimu, jeigu teismo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
Šioje byloje LAT konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nukrypimu nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir solidariosios prievolės vykdymo tvarka, todėl šioje dalyje buvo nustatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Tuo tarpu dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo pripažinta nepakankamai motyvuota, nes teismas nepatikrino dalies esminių apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo.
2026 m. kovo 5 d. Nr. e3K-3-49-916/2026