LAT nutarčių apžvalga 2025 m. kovo 24 d. – kovo 28 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 4 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
LAT pasisakė dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuoti sprendimą. Kasacinis teismas nurodė, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas, o motyvuojamojoje dalyje turi būti išdėstytos bylos aplinkybės, įrodymai, argumentai ir teisiniai pagrindai, kuriais remiantis yra priimamas sprendimas. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas motyvavimas gali būti esminis pažeidimas, jei neatsakyta į pagrindinius bylos aspektus. Kai apeliacinis skundas yra grindžiamas fakto klaida, apeliacinės instancijos teismas turi iš naujo tirti ir vertinti įrodymus, analizuoti aplinkybes, ir bent trumpai nurodyti, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams. Jei apeliaciniu skundu yra ginčijamos pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui nepakanka vien tik nurodyti, kad yra pritariama pirmos instancijos teismo motyvams.
2025 m. kovo 27 d. Nr. e3K-3-62-823/2025
LAT sprendė, ar antstolis, priverstinai vykdydamas teismo sprendimą dėl piniginių sumų išieškojimo, neareštavo per daug pareiškėjui priklausančio turto ir taip nepažeidė proporcingumo principo. Pareiškėjas teigė, kad arešto mastas neproporcingas, nes sklypų vertė, remiantis masinio vertinimo duomenimis, daug kartų viršija išieškomą sumą. LAT išaiškino, kad antstolis turi pareigą nustatyti areštuojamo turto vertę kuo artimesnę realiai rinkos kainai, o kilus pagrįstų abejonių – pasitelkti ekspertus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs konkrečias aplinkybes (sklypų teisinį režimą, realią rinkos paklausą, anksčiau nepavykusias varžytynes, statybų draudimo ginčus), nusprendė, kad antstolis, neįrašęs konkrečios vertės turto arešto akte, bet užsiminęs apie ekspertizę, veikė teisėtai. Teismas konstatavo, jog masinio vertinimo duomenys neatspindi individualių sklypų savybių, todėl abejones dėl tikrosios turto vertės būtina šalinti atlikus išsamų ekspertinį vertinimą; atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad antstolis iš esmės viršijo reikiamą areštuotino turto mastą.
2025 m. kovo 27 d. Nr. e3K-3-65-469/2025
LAT išsprendė bylą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į inžinerinius tinklus, bendraturčių teisės gauti informaciją iš bendrijos apie išlaidas, susijusias su bendrosios nuosavybės objektų išlaikymu bei išlaidų išdalijimo proporcijos. Ieškovė teigė, kad įgijo nuosavybės teisę į dalį tinklų, kai įsigijo žemės sklypo ir namo dalį, nes tinklai buvo sukurti ankstesnės savininkės ir kitų bendrijos narių lėšomis, todėl turėtų būti laikomi pagrindinio daikto priklausiniais. Ieškovė taip pat teigė, kad bendrija nepakankamai aiškiai pateikė informaciją apie išlaidų skaičiavimą ir paskirstymą, ir kad ji turi teisę gauti išsamią informaciją apie šias išlaidas.
LAT nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.14 straipsnį, kuris reglamentuoja antraeilio daikto likimą perleidžiant pagrindinį daiktą. LAT pabrėžė, kad priklausiniai yra antraeiliai daiktai, kurie negali būti savarankiškais teisinių santykių objektais, todėl jų statusas yra svarbus sprendžiant nuosavybės teisės klausimus. Teismas taip pat akcentavo, kad šalis, teigianti įgijusi daiktą kaip pagrindinio daikto priklausinį, turi įrodyti, kad daiktas yra pagrindinio daikto priklausinys.
Sprendžiant klausimą dėl bendrijos reikalaujamų mokėti mokesčių subjektų išlaidų išdalijimo proporcijos, LAT pasisakė, kad pagal proporcingumo principą, bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Galiausiai, LAT nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę gauti informaciją apie įmokas, skirtas bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti ir išsaugoti.
2025 m. kovo 28 d. Nr. e3K-3-55-933/2025
LAT išsprendė ginčą dėl to, ar pasibaigus terminuotai valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai ieškovas privalo savo lėšomis nugriauti žemės sklype esantį poilsio namelį, kurio atstatymas įvyko po to, kai administraciniai teismai panaikino teritorijoje galiojusį detalųjį planą. LAT konstatavo, kad ieškovas turi būti įpareigotas savo lėšomis pašalinti po teismo sprendimo panaikinti detalųjį planą atstatytą statinio dalį, nes tokia statyba neatitiko teisinio reglamentavimo, tačiau ieškovui turi būti kompensuota už tas poilsio namelio dalis (fragmentus), kurios buvo išlikusios iki administracinių teismų sprendimo, o šių statinio fragmentų pašalinimo išlaidas privalo padengti atsakovė (Nacionalinė žemės tarnyba). Teismas pažymėjo, kad galutinai panaikinus detalųjį planą, ieškovas nebegalėjo turėti teisėto lūkesčio pratęsti žemės nuomos ar gauti atlygį už pilnai atnaujintą namelio dalį, kuri buvo atstatyta neatsižvelgiant į teismų sprendimus dėl ginčo teritorijos planavimo dokumentų neatitikties aukštesnės galios teisės aktams.
2025 m. kovo 28 d. Nr. e3K-3-66-403/2025