LAT nutarčių apžvalga 2025 m. gruodžio 1 d. – gruodžio 5 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Šioje byloje LAT toliau plėtoja savo praktiką jau anksčiau išnagrinėtais teisės taikymo ir aiškinimo klausimais dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos parduoti ginčijamas bendrovės reikalavimo teises ir netiesioginio ieškinio instituto bankroto byloje paskirties. LAT priminė ir pakartojo, kad:
(i) bankroto proceso metu už bankrutuojančią bendrovę veikiantis kreditorių susirinkimas, turintis kompetenciją spręsti esminius su bankroto procesu ir jo vykdymu susijusius esminius klausimus, tokius kaip turto pardavimo būdas, jo kaina ir pan., išsprendžia ir bankrutuojančios bendrovės ginčijamų reikalavimų, įskaitant ir tuos reikalavimus, kurie ginčijami netiesioginio ieškinio pagrindu, pardavimo klausimą;
(ii) kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, veikia skolininko vardu, t. y. netiesioginis ieškinys iš tikrųjų yra skolininko ieškinys, pareikštas kreditoriaus prieš skolininko valią;
(iii) ginčijama reikalavimo teisė ir bet kokia tenkinus ieškinį gautina nauda priklauso būtent skolininkui, kurio interesais veikia netiesioginį ieškinį pateikęs kreditorius. Patenkinus netiesioginį ieškinį, juo reikalautos sumos priteisiamos ne kreditoriui, o skolininkui, t. y. bendrovei, ir šios priteistos sumos paskirstomos visiems kreditoriams JANĮ nustatyta tvarka. Todėl reikalavimo teisių pardavimas nepanaikina netiesioginio ieškinio instituto paskirties.
2025 m. gruodžio 2 d. Nr. e3K-3-175-933/2025
Byloje spręsta dėl bendrovės, kuri priklausė tarptautinei įmonių grupei, ir kuri buvo patronuojamoji įmonė, bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat dėl buvusio bendrovės vadovo atsakomybės už tyčinį bankrotą.
LAT išaiškino, kad net ir tuo atveju, kai kitoje valstybėje veikianti patronuojančioji bendrovė patiria finansinių sunkumų, kurie turi didelę reikšmę Lietuvoje veikiančioms patronuojamosioms bendrovėms, bendrovės veikla, taip pat ir jos vadovo veiksmai, vertinami pagal tai, kaip jie atitiko Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, taip pat ir esminį tokio juridinio asmens tikslą. Todėl bendrovė, siekianti tenkinti esminį savo kaip privataus juridinio asmens tikslą, tuomet, kai pati turi pradelstų įsiskolinimų savo kreditoriams, turi teisę ir pareigą reikalauti prievolių vykdymo, neatsižvelgdama į tai, jog įsiskolinimai susidarė įmonių grupės viduje, įskaitant ir atvejus, kai skolininkas pagal neįvykdytas prievoles yra patronuojančioji bendrovė, o jos vadovas turi veikti bendrovės ir jos kreditorių interesais ir imtis veiksmų skolai išieškoti.
2025 m. gruodžio 2 d. Nr. e3K-3-178-381/2025
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo materialiojo teisinio suinteresuotumo, kai bylos nagrinėjimo metu pasikeitė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (ŽŪPŽĮĮ) reguliavimas, kuris panaikino pirmumo teisę nusipirkti žemės sklypą su statiniais.
LAT nurodė, kad tai, jog bylos nagrinėjimo metu tokios pirmumo teisės ieškovas neturi (panaikinus tokią įstatyme nustatytą pirmumo teisę), šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, nes taikomos tos materialiosios teisės normos, kurios galiojo ginčijamų sandorių sudarymo metu.
2025 m. gruodžio 3 d. Nr. e3K-3-163-933/2025
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų tuo pagrindu, kad jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. LAT dar kartą savo praktikoje pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl globėjo nušalinimo, turi būti įsitikinta, kad vaikams globėjo šeimoje tikrai neužtikrinamos saugios ir harmoningos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, o nustačius atvejus, kai vaiko globėjas yra nepajėgus susitvarkyti su jam patikėtomis užduotimis, kyla pakankamas pagrindas atitinkamoms valstybės institucijoms spręsti vaiko globėjo pakeitimo klausimą.
2025 m. gruodžio 3 d. Nr. e3K-3-182-378/2025
Byloje spręsta dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį už žalą, patirtą dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų įvykio vietoje, kai pareigūnai neužtikrino tinkamo kūno kamerų naudojimo, ir dėl to tapo sudėtinga nustatyti asmenį, padariusį ieškovui sunkų sveikatos sužalojimą.
LAT išaiškino, kad tais atvejais, kai valstybės valdžios subjektas turi pareigą ir realią galimybę užtikrinti įrodymų rinkimą (fiksavimą, išsaugojimą), tačiau jis šios pareigos nevykdo, būtent valstybės valdžios subjektui, kilus ginčui, turi tekti neigiami su įrodymų nepakankamumu (neišsaugojimu) susiję teisiniai padariniai. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad būtent valstybė (jos atsakinga institucija) turi įrodyti, jog neteisėtus veiksmus, pasireiškusius smurtu prieš ieškovą, atliko ne policijos pareigūnas, o kitas asmuo (CPK 178 straipsnis). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas grindžiamas konstatuotu priežastiniu ryšiu – policijos pareigūnams užtikrinus tinkamą kamerų veikimą, būtų arba išvengta smūgio ieškovui (žala nebūtų kilusi), arba būtų galimybė nustatyti už smūgį atsakingą asmenį (žala ieškovui būtų atlyginta nustačius kaltą asmenį).
2025 m. gruodžio 4 d. Nr. e3K-3-186-381/2025
Viešųjų pirkimų byloje LAT išaiškino, kad pasiūlymui skiriama 0 ekonominio naudingumo balų, kai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus nustatytas kaip konkretus kiekybinis rodiklis (pavyzdžiui, energijos suvartojimo kiekis), o tiekėjas nepagrindžia, jog jo pasiūlymas užtikrins deklaruojamą rodiklį visa pasiūlyme nurodyta apimtimi. Tam įtakos neturi tai, kad rodiklis neįgyvendinamas tik iš dalies.
Be to, LAT pabrėžė, kad atsižvelgiant į konkurencinio dialogo procedūros specifiką, kai galutiniai sprendiniai paaiškėja tik dialogo metu, perkančiajai organizacijai taikomi mažesni reikalavimai dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų detalumo ir išsamumo.
2025 m. gruodžio 4 d. Nr. e3K-3-171-378/2025
LAT išaiškino, kad tiek vienasmeniško daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) valdymo atveju (kai pagal įstatus turi būti paskirtas tik bendrijos pirmininkas), tiek kolegialaus DNSB valdymo atveju (kai pagal įstatus turi būti sudaryta ir bendrijos valdyba), bendrijos pirmininkui negalint eiti savo pareigų, laikinai eiti šias pareigas atitinkamai vienas iš bendrijos narių arba valdybos narių skiriamas iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo. Įstatymų leidėjas DNSB laikinojo pirmininko įgaliojimų terminą apibrėžė ne konkrečiu laikotarpiu, o nurodydamas įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti.
LAT taip pat išaiškino, jog teisės aktuose nėra nuostatų, kad DNSB laikinojo pirmininko kompetencija yra siauresnė nei pirmininko, išrinkto įprastai kadencijai, bei suformavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: kai DNSB valdymo organų kadencija yra pasibaigusi ir yra paskirtas laikinasis pirmininkas, šis taip pat turi teisę šaukti narių visuotinį susirinkimą ir (ar) organizuoti balsavimą raštu dėl sprendimų visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimais priėmimo.
2025 m. gruodžio 4 d. Nr. e3K-3-180-933/2025