LAT nutarčių apžvalga 2025 m. gegužės 19 d. – gegužės 23 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 5 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudiko neįtraukimas kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą, kurioje sprendžiamas nukentėjusio asmens ir jo turto draudiko ginčas dėl draudimo išmokos dydžio sumažinimo pagrįstumo, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
LAT konstatavo, kad vien aplinkybė, jog draudikė, išmokėjusi draudimo išmoką, galės reikšti subrogacinį reikalavimą eismo įvykio kaltininkui ar jo civilinės atsakomybės draudikei, nereiškia, kad privalu šiuos asmenis įtraukti į bylą dėl turto draudiko ir apdraustojo ginčo, kai sprendžiamas draudimo išmokos sumažinimo pagrįstumas. LAT akcentavo, jog tokioje byloje nėra nustatinėjama, ar, kiek ir kokiomis sąlygomis už žalą atsakingas asmuo (ar jo draudikas) privalo atlyginti nukentėjusiajam nuostolius pagal delikto ar privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisykles – sprendžiamas tik apdraustojo ir jo turto draudiko tarpusavio santykių klausimas. Vadinasi, šio ginčo išsprendimas pats savaime tiesiogiai nepakeičia eismo įvykio kaltininko (ar jo draudiko) teisių ar pareigų, todėl jų neįtraukimas negali būti pripažintas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
2025 m. gegužės 20 d. Nr. e3K-3-76-1075/2025
Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo momento ir draudiko atgręžtinio reikalavimo teisės. Byloje draudimo bendrovė siekė iš fizinio asmens (draudėjo) prisiteisti sumą, kurią ji išmokėjo dėl jo kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui.
LAT išaiškino, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką pagal Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, o draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos – ir jo regreso teisė, atsiranda tik esant sudarytai ir eismo įvykio metu galiojančiai draudimo sutarčiai.
Šioje byloje LAT, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas draudimo įmoką sumokėjo po eismo įvykio ir jokių kitų veiksmų iki eismo įvykio, kurie patvirtintų jo valią sudaryti draudimo sutartį, neatliko, laikė, kad draudimo bendrovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, nes eismo įvykio metu draudimo sutartis dar nebuvo sudaryta ir draudimo apsauga negaliojo. LAT sprendė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta jau po eismo įvykio, kai atsakovas išreiškė savo valią – sumokėjo draudimo įmoką.
2025 m. gegužės 20 d. Nr. e3K-3-61-611/2025
LAT šioje byloje vertino, ar buvo pažeisti reikalavimai, draudžiantys diskriminaciją, kai naujoje darbovietėje, prie jos reorganizavimo būdu prijungus buvusią darbdavę, darbuotojai tam tikrą laiką gavo mažesnį atlyginimą nei kiti analogišką darbą dirbę asmenys.
LAT išaiškino, kad nevienodas darbuotojų darbo apmokėjimas po reorganizacijos, kai vieni darbuotojai laikinai gavo mažesnį darbo užmokestį, nelaikytinas diskriminacija, nes toks nevienodas traktavimas turėjo teisėtą tikslą – pagerinti darbuotojų finansines sąlygas ir suvienodinti darbo užmokestį. Taikytos priemonės buvo pagrįstai proporcingos: jos galiojo ribotą laiką, darbuotojai joms pritarė, buvo taikytos kompensacijos, o atlyginimų suvienodinimas anksčiau nebuvo įmanomas dėl finansavimo trūkumo. Todėl LAT konstatavo, kad nevienodas požiūris šiuo atveju buvo objektyviai pateisinamas ir nediskriminacinis.
2025 m. gegužės 21 d. Nr. 3K-3-93-1120/2025
Byloje išnagrinėtas ginčas dėl paramos davėjo teisės atšaukti suteiktą paramą pinigais, jei lėšos panaudotos ne pagal paramos davėjo nurodytą paskirtį.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad esminis aukos teisinių santykių elementas yra paramos naudojimas visuomenei naudingam tikslui (padovanotas turtas ar turtinė teisė yra skiriamas ne asmeniniams paramos gavėjo, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti). Įstatymas numato, kad jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisių perėmėjai turi teisę reikalauti teismo tvarka atšaukti auką.
Byloje buvo įvertinta tai, kad buvęs krepšinio klubo (paramos gavėjo) vadovas pasisavino krepšinio klubui suteiktą paramą, todėl ji nebuvo panaudota tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta – įgyvendinti krepšinio klubo (paramos gavėjo) uždavinius, tikslus bei funkcijas sporto srityje. Todėl kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinio teismo sprendimu krepšinio klubui (paramos gavėjui) suteikta parama buvo pagrįstai atšaukta ir parama priteista atgal paramos davėjoms.
2025 m. gegužės 22 d. Nr. e3K-3-105-684/2025
Byloje buvo nagrinėtas ginčas dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo procese, kai jį dalinant yra nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.
LAT pažymėjo, kad tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, įstatyme nustatytų kriterijų (leidžiančių tą daryti) buvimo ir nukrypimo masto nustatymo klausimas sprendžiamas kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste vertinant individualius sutuoktinio, vaikų ar kitus įstatymu saugotinus interesus.
Šioje byloje buvo konstatuotinas išskirtinis atvejis, leidžiantis taikyti įstatyme numatytą išimtį nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant atitinkamą turtą – būstą, priteisiant jį sutuoktinei, su kuria liko gyventi trys nepilnamečiai vaikai, paskiriant didesnę santuokos metu įgyto ginčo buto dalį ir apskaičiuojant sutuoktiniui iš sutuoktinės priteistinos kompensacijos dydį, tolygų 1/3 dalies ginčo turto vertei.
2025 m. gegužės 22 d. Nr. e3K-3-104-378/2025