LAT nutarčių apžvalga 2025 m. balandžio 14 – balandžio 18 d.
Šios savaitės LAT nutartį komentuoja WALLESS vyresnioji teisininkė Greta Kubiliūnaitė.
Jei moteris gyveno su partneriu, kuris buvo neišsiskyręs, ar ji gali pretenduoti į jo turtą po jo mirties? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atskleidžia, kokiomis sąlygomis tai įmanoma.
Byloje buvo nagrinėjama situacija, kai moteris ilgą laiką gyveno su partneriu, kurio santuoka su kita moterimi formaliai nebuvo nutraukta. Po partnerio mirties visą turtą paveldėjo teisėta sutuoktinė ir jų vaikai. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti nuosavybės teisę į pusę šio turto, argumentuodama, kad jis buvo įgytas bendro gyvenimo metu ir bendromis pastangomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad faktinis ilgalaikis kartu gyvenimas, bendro ūkio vedimas ir investicijos gali būti pagrindas nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teises, net jei viena iš šalių oficialiai liko susituokusi. Tačiau turtui, įgytam iki bendro gyvenimo pradžios, taikoma santuokinio turto prezumpcija, jei ji nėra tinkamai paneigta.
WALLESS vyresnioji teisininkė Greta Kubiliūnaitė pabrėžia: „Siekiant pripažinti teises į turtą, būtina nuosekliai įrodyti bendro gyvenimo faktą, laikotarpį ir turto kilmę. Ši nutartis – svarbus žingsnis siekiant didesnio aiškumo dėl kartu gyvenusių, bet nesusituokusių asmenų turto apsaugos“.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 5 bylas kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas sprendė ginčą, kuriame ieškovė prašė pripažinti jai bendrąją dalinę nuosavybę į turtą, kuris buvo įgytas ir sukurtas per ilgalaikį gyvenimą kartu su asmeniu (A.U.), su kuriuo ji gyveno ilgą nesusituokusi. A.U. bendro gyvenimo su Ieškovė metu buvo susituokęs (neišsiskyręs) su atsakove. Ginčas kilo dėl to, ar ieškovei gali būti pripažinta teisė į turtą, nepaisant to, kad turtas buvo registruotas atsakovės vardu.
LAT pripažino, kad tokiose situacijose ieškovė gali pagrįstai prašyti pripažinti teisę į bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas nurodė, kad dalį turto ieškovė ir A.U. įgijo jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu, o dėl dalies grąžino bylą nagrinėti pakartotinai. LAT nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo turi būti vertinamas turto įsigijimo laikas ir turto įsigijimo lėšų šaltiniai.
LAT taip pat priminė, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisės į turtą įgyjamos sutuoktiniams ilgą laiką gyvenant nutraukus bendrą šeiminį gyvenimą ir bendrą namų ūkio tvarkymą, bet nenutraukus santuokos įstatymų nustatyta tvarka, tokio turto nėra pagrindo laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
2025 m. balandžio 16 d. Nr. e3K-3-29-378/2025
LAT išnagrinėjo bylą pagal užsakovo ieškinį rangovui dėl užsakovo išlaidų šalinant rangovo atliktų darbų trūkumus priteisimo. LAT sprendė, kad faktinis atitinkamų išlaidų (pavyzdžiui, defektų šalinimo) patyrimas savaime nereiškia, jog šios išlaidos yra automatiškai pripažįstamos žala. Tiek įrodinėjant realią žalos atsiradimo tikimybę (būsimus nuostolius), tiek realios žalos atsiradimo faktą – būtina pagrįsti ir šios žalos dydį, t. y. kad atitinkamos išlaidos buvo (bus) būtinos ir pagrįstos. Žalą prašanti priteisti šalis, be kita ko, turi įrodyti priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas išnagrinėtoje byloje atsisakė dalį faktinių išlaidų pripažinti žala, nes rangovas savo lėšomis šalindamas defektus nusprendė keisti technologinius sprendinius ir tokiu būdu padidino bendrą išlaidų vertę.
2025 m. balandžio 17 d. Nr. e3K-3-67-701/2025
LAT išsprendė ginčą, kuriame ieškovas reikalavo netesybų iš atsakovų už preliminariosiose sutartyse nustatytų įsipareigojimų nevykdymą ir nepagrįstą vengimą sudaryti pagrindines kooperatinės bendrovės pajų pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovo teigimu, atsakovai, su juo sudarę preliminariąsias sutartis dėl pajų pardavimo, vėliau nesąžiningai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindines sutartis ir pardavė tuos pačius pajus kitam asmeniui už didesnę kainą. LAT pripažino, kad atsakovai, nesąžiningai vengdami sudaryti pagrindines sutartis ir pardavę pajus tretiesiems asmenims, pažeidė preliminariąsias sutartis bei sukėlė ieškovui nuostolių. Dėl to atsakovams kilo pareiga sumokėti nustatytas baudas (netesybas), kaip buvo numatyta preliminariosiose sutartyse.
2025 m. balandžio 17 d. Nr. e3K-3-77-684/2025
Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kai tėvai gyvena skyrium, taip pat dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas (vaiko tėvas) siekė, kad vaikas gyventų su juo, dėl įvairiai pasikeitusių aplinkybių, susijusių su motinos (atsakovės) elgesiu, darbo sąlygomis bei galimybe užtikrinti geresnes vaiko gyvenimo ir ugdymosi sąlygas. Teismai atsisakė keisti vaiko gyvenamąją vietą, nes vaikas jau yra gerai adaptavęsis mieste, kuriame gyvena, stabiliai lanko mokyklą, o motinai dirbant ir rūpinantis vaiku nėra naujų aplinkybių, galinčių kelti grėsmę vaiko interesams.
2025 m. balandžio 17 d. Nr. e3K-3-69-916/2025
LAT išsprendė ginčą tarp buvusių sutuoktinių dėl bendrosios dalinės nuosavybės (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) naudojimo tvarkos pakeitimo ir turto atidalijimo. Šalys po santuokos nutraukimo tapo bendraturčiais, kiekvienai iš jų priklauso po 1/2 dalį turto, tačiau praktikoje iškilo problemų, susijusių su realiu namo bei jo aplinkos naudojimu ir išlaikymu. Ieškovas siekė, kad būtų patvirtinta turtu tvarka, suformuojant du atskirus butus (rekonstruojant namą) bei paskirstant kitas patalpas ir statinius, o atsakovė priešieškiniu reikalavo atidalyti ieškovo turto dalį ir visą turtą priteisti jai, kompensuojant ieškovui pinigais.
Kasacinis teismas nurodė, kad turto atidalijimas natūra turi būti laikomas prioritetiniu būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Teismai gali priteisti kompensaciją tik tuo atveju, kai praktiškai neįmanoma atidalyti turto nesukeliant neproporcingos žalos ar jei dėl kitų svarbių aplinkybių toks būdas nebūtų racionalus. Teismas nurodė, kad tokiose bylose turi būti aiškinamasi, ar siūlomas padalijimo būdas natūra iš tikrųjų gali būti įgyvendintas, kokio masto rekonstrukcija reikalinga, ar yra įmanoma susitvarkyti inžinerines komunikacijas, kad naujai suformuotos patalpos galėtų būti naudojamos atskirai. Taip pat, turi būti aiškinamasi, ar galima pritaikyti mišrų atidalijimo būdą (pavyzdžiui, dalį patalpų atidalyti natūra, kitų statinių naudojimą ar išlaikymą reglamentuoti nustatant naudojimosi tvarką).
2025 m. balandžio 18 d. Nr. e3K-3-30-916/2025