LAT nutarčių apžvalga 2024 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 1 bylą, kurią trumpai aptariame žemiau:
Byloje buvo išspręstas ginčas, ar antstolis pagrįstai skyrė baudą bendrovės vadovui už nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės – bendrovės įpareigojimo nenaudoti kitam juridiniam asmeniui priklausančios įrangos – nevykdymą. Šiame kontekste kilo teisės normų, reglamentuojančių teismų sprendimų privalomumo principą bei prejudicinių faktų taikymo sąlygų aiškinimo klausimas.
Kasacinis teismas nesutiko su žemesnės instancijos teismų sprendimais, kad baudos skyrimo metu nebuvo jokio dokumento, aiškiai identifikuojančio įrangą ir nustatančio nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo faktą, terminą ir mastą. Darydami šią išvadą, teismai ignoravo aplinkybę, jog vykdomoji byla, kurioje priimtas skundžiamas patvarkymas, yra pradėta pagal įsiteisėjusias dvi teismų nutartis dėl baudos skyrimo, kuriose yra patvirtintas nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo faktas ir už tokį nevykdymą pritaikyta civilinė atsakomybė (bauda). Aplinkybė, kad antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose nurodyta, jog bendrovė savo veikloje naudoja tik dalį nutartyje nurodytų įrenginių, neturi teisinės reikšmės vertinant, ar nutartis yra vykdoma. Nutartimi teismai nenustatė jokių išlygų ar sąlygų (ribojimų) dėl įrangos turto naudojimo, todėl draudimas naudoti ginčo turtą yra besąlyginis.
Kasacinis teismas taip pat pakartojo savo praktiką, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Šiuo atveju bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai neteisėtai kvestionavo ankstesnėmis teismų nutartimis nustatytą aplinkybę, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdyta.
Be to, kasacinis teismas pagrįstais laikė kasacinio skundo argumentus, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami skundžiamas nutartis, be pagrindo nesivadovavo nustatytais prejudiciniais faktais. Apibendrinęs savo ankstesnę praktiką šiuo klausimu, teismas konstatavo, kad anksčiau nagrinėtoje byloje spręstas klausimas dėl antstolio patvarkymo teisėtumo yra susijęs su nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktu. Taigi šis faktas reikšmingas ir byloje dėl baudos skyrimo. Kadangi abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, aplinkybė, jog bendrovės vadovas nevykdė nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, laikytina prejudiciniu faktu byloje dėl baudos skyrimo.
Galiausiai, teismai nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje, kurioje vienas antstolio patvarkymas buvo pripažintas negaliojančiu, nustatytomis aplinkybėmis dėl vykdymo veiksmų neteisėtumo kaip prejudiciniais faktais. Iš visų antstolio surašytų sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktų vienintelis aktas buvo teismo panaikintas, nustačius neteisėtus antstolio veiksmus surašant šį konkretų aktą. Vieno akto panaikinimas nesukelia ir negali sukelti teisinių pasekmių kitiems anksčiau surašytiems aktams, kol pastarieji nėra nuginčyti.
2024 m. vasario 19 d. Nr. e3K-3-43-421/2024