LAT nutarčių apžvalga 2024 m. spalio 7 d. – spalio 11 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 5 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Perleidus reikalavimo teises pagal kredito sutartį, laikytina, jog buvo perleistos ir reikalavimo teisės pagal subordinacinį susitarimą, kuris yra laikytinas sudėtine kredito sutarties dalimi.
Byloje nustatyta, jog bankas iškėlė sąlygą dėl subordinacinio susitarimo sudarymo, bendrovei neįvykdžius kreditavimo sutarties nustatytu terminu ir siekiant ją pratęsti bei prašant padidinti kredito limitą. Subordinaciniu susitarimu bendrovės akcininkai įsipareigojo nereikalauti iš bendrovės grąžinti jų suteiktų paskolų iki to laiko, kol bendrovė neįvykdys bankui prisiimtų įsipareigojimų. Bendrovės valdyba sprendimu sutiko su tuo, kad kreditavimo sutarties terminas būtų pratęstas banko iškeltomis sąlygomis, nustatė įsipareigojimų įvykdymo prioritetą bankui, bet ne bendrovės akcininkams. Bendrovės akcininkas pažeidė subordinacinį susitarimą – bendrovės akcininkui išmokėta daugiau nei 250 tūkst. eurų.
Bankas reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kitai bendrovei (naujai kreditorei) reikalavimą į bendrovę. Byloje kilo klausimas, ar bankas reikalavimo perleidimo sutartimi naujai kreditorei perleido tinkamai apibrėžtą reikalavimo teisę, kai reikalavimo perleidimo sutartyje neįvardyti esminiai reikalavimo dalyką apibrėžiantys elementai, t. y. kokia prievolė perleidžiama, kas yra prievolės skolininkas ir iš kokios sutarties kyla prievolė, sudaranti perleidžiamą reikalavimą.
Analizuodamas susiklosčiusią situaciją, LAT priminė esmines reikalavimo teisės perleidimo taisykles.
Pirma, reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties.
Antra, reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi.
Trečia, cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimo perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu.
Nagrinėjamu atveju LAT priėjo prie išvados, jog subordinacinis susitarimas yra sudėtinė kredito sutarties dalis. Tai reiškia, jog, perleidus reikalavimo teises pagal kredito sutartį, buvo perleistos ir reikalavimo teisės pagal subordinacinį susitarimą.
Spręsdamas naujos kreditorės (ieškovės) reikalavimą, pareikštą bendrovės akcininkui (atsakovui), dėl daugiau nei 250 tūkst. eurų nuostolių atlyginimo (sutartinės atsakomybės taikymo), LAT pažymėjo, kad be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, turi būti nustatytas nuostolių dydis bei priežastinis ryšys tarp bendrovės akcininko (atsakovo) veiksmų ir naujai kreditorei (ieškovei) atsiradusių nuostolių. Kadangi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nevertino bendrovės akcininko (atsakovo) nurodytų aplinkybių, egzistavusių išmokant jam ginčo sumą, ir neanalizavo jų kredito sutarties vykdymo kontekste, kasacinės instancijos teismas nusprendė perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2024 m. spalio 8 d. Nr. e3K-3-173-378/2024
LAT byloje pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuotolinį darbą ir atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, aiškinimo ir taikymo. Teismas nurodė, kad darbdaviui, pasirinkusiam taikyti nuotolinio darbo organizavimo formą, tenka ir pareiga nustatyti tokio darbo organizavimo tvarką. Tokia tvarka, be kita ko, turėtų aptarti visus tokio darbo organizavimo ypatumus, bendravimo su darbuotoju būdus ir (ar) taisykles, darbo laiko apskaitos taisykles, darbo vietai keliamus reikalavimus ir kt. Nagrinėjamu atveju, nors darbdavys buvo patvirtinęs formalią nuotolinio darbo tvarką, faktiškai darbdavio taikoma praktika, vertinant darbuotojų prašymus dirbti nuotoliu, nebuvo nuosekli. Teismas išaiškino, jog tai, kad bendrovėje nebuvo aiškaus nuotolinio darbo reglamentavimo, iš esmės apribojo darbdavio teisę reikalauti iš darbuotojo rūpestingo ir atsakingo elgesio bei atitinkamai neleido taikyti jam griežčiausią atsakomybę (atleidimą) už tai, kad įvyko darbuotojo ir darbdavio nesusikalbėjimas dėl nuotolinio darbo.
2024 m. spalio 8 d. Nr. e3K-3-176-684/2024
LAT byloje priminė, kad teismai savo iniciatyva gali pripažinti sandorį niekiniu dėl to, kad jis tariamas, tik tada, kai yra pareikštas toks reikalavimas. LAT taip pat nurodė, kad šalys gali susitarti dėl nuosavybės teisės į kilnojamąjį daiktą pirkėjui perleidimo nuo sutarties pasirašymo dienos (net kai pats daiktas pardavėjo dar nebuvo faktiškai išreikalautas ir priimtas iš buvusio daikto savininko). Toks susitarimas pagrindžia teisėto nuosavybės teisės perėjimo momentą, todėl pirkėjas turi teisę reikalauti iš buvusio daikto savininko jam grąžinti šį daiktą.
2024 m. spalio 10 d. Nr. e3K-3-183-378/2024
Byloje LAT išnagrinėjo viešųjų pirkimų sutarties vykdymo metu kilusį ginčą. Tarp šalių jau buvo išnagrinėtas vienas ginčas, kurio metu buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė išmokėti sutartyje nustatyto dydžio avansą ir neteisėtai nutraukė sutartį. Šioje byloje tiekėjas reikalavo teismo nutraukti sutartį ir priteisti nuostolius, kurie susidarė dėl to, kad teismui grąžinus šalis į sutarties vykdymą perkančioji organizacija nebendradarbiavo ir nesitarė dėl tolesnio vykdymo. Perkančioji organizacija netenkino tiekėjo prašymo išmokėti avansą ir peržiūrėti sutarties kainą, kuri reikšmingai padidėjo pirmojo ginčo sprendimo metu. Perkančioji organizacija teigė, kad sutarties kainos padidėjimas yra tiekėjo rizika, prisiimta sudarant sutartį ir vėliau kreipiantis į teismą. LAT nesutiko su šiais perkančiosios organizacijos argumentais, nes tiekėjas sąžiningai naudojosi teisių gynimu ir jo ieškinys ankstesnėje byloje buvo pripažintas pagrįstu. Todėl teismas sprendė, kad perkančioji organizacija pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Tiekėjas kelis kartus bandė pasiekti šalių susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, todėl nepavykus to padaryti, turėjo teisę teisme prašyti nutraukti sutartį ir neprivalėjo prašyti teismo pakeisti sutarties sąlygas. LAT tenkino ieškinį ir priteisė tiekėjui nuostolių atlyginimą (negautą grynąjį pelną).
2024 m. spalio 10 d. Nr. e3K-3-167-421/2024
Kasacinis teismas nusprendė, kad asmuo yra atsakingas už nuostolius, kurie kilo užliejus kaimyninį butą. Teismas sprendė, kad radiatorių keitimas šildymo sezono metu šį darbą pavedant atlikti reikiamų atestatų neturinčiam asmeniui, vėlesnis sistemos, kaimynų neinformavimas apie situaciją, neužsandarintų šildymo sistemos vamzdžių palikimas yra pakankamos aplinkybės konstatuoti pareigos elgtis atidžiai, atsargiai ir rūpestingai pažeidimą ir atsakovo atsakomybę.
2024 m. spalio 10 d. Nr. e3K-3-184-684/2024