LAT nutarčių apžvalga 2024 m. spalio 14 d. – spalio 18 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS partnerė dr. Simona Drukteinienė.
Vienoje naujausių savo bylų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs hipotekos sandorį negaliojančiu, apgynė vartotojo interesus, tačiau kreditoriai pagrįstai liko sutrikę.
Daugiabučiame gyvenamajame name esančio buto hipotekos sandorį teismai pripažino negaliojančiu dėl to, kad nekilnojamojo turto pardavėjas pirma įsipareigojo parduoti šį butą pirkėjui, kuris pagal preliminariąją sutartį sumokėjo didžiąją dalį buto kainos pardavėjui, o paskui šį butą, neinformavęs kreditoriaus apie sudarytą preliminariąją sutartį ir gautą apmokėjimą, įkeitė kreditoriui. Kreditorius įrodinėjo, kad jis yra sąžiningas – nežinojo ir negalėjo žinoti apie sudarytą preliminariąją sutartį, nes faktus apie butą patikrino viešame registre, kuriame preliminarioji sutartis nebuvo registruota, rėmėsi skolininko pareiškimais ir patvirtinimais, jog preliminariųjų sutarčių nėra sudaryta, ir kliovėsi hipotekos sandorį sudariusiu notaru.
LAT nusprendė, kad šių kreditoriaus atliktų veiksmų nepakanka, ypač atsižvelgiant į tai, kad kreditorius yra kreditavimo srities profesionalas, o buto pirkėjas – vartotojas. Rūpestingas ir apdairus kreditorius turėjo tikrinti informaciją apie butą ir kitais būdais, pavyzdžiui, įsitikinti, ar faktiškai pastatytu butu niekas nesinaudoja, jo neįsirenginėja, jame negyvena, ir pan.
Susipažinus su nutartimi (jau ne pirma šioje srityje), kreditoriams kilo pagrįstas klausimas, ar iš tiesų iš jų reikalaujama atlikinėti detektyvo vaidmenį? Žinoma, problemą galima išspręsti teisinėmis priemonėmis, valstybei nusprendus, kad visos su nekilnojamuoju turtu susijusios preliminariosios sutartys privalo būti registruojamos nekilnojamojo turto registre, o neįregistruotos – negalioja. Tačiau tokie pakeitimai iškreiptų dabar galiojančią juridinių faktų registracijos reikšmės sampratą ir, itin svarbu, jų inicijavimas bei įgyvendinimas priklauso nuo pačios valstybės, ne kreditorių.
Kreditorius, siekdamas hipoteka užsitikrinti suteiktos paskolos ar kredito grąžinimą, turi pasidomėti ir įsitikinti, ar plėtotojo pasiūlytas įkeisti konkretus nekilnojamasis daiktas – butas, esantis objekte, kurio statybą kreditorius finansuoja, iš tikrųjų nėra parduotas kitiems asmenims.
Kreditoriui, siekiančiam įvykdyti nurodytą pareigą, nepakanka patikrinti viešo registro duomenis ir remtis paties skolininko, kaip įkaito davėjo, pareiškimais ir (ar) patvirtinimais. Tokią informaciją rūpestingas ir apdairus kreditorius gali objektyviai patikrinti ir kitais būdais (pavyzdžiui, patikrindamas, ar faktiškai pastatytu butu niekas nesinaudoja, jo neįsirenginėja, jame negyvena, ir pan.).
Būsto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis ir sutarties šalių tikslai (pirkėjas – fizinis asmuo – gyvenamąjį namą ar butą paprastai įsigyja ne su vartotojo verslu ar profesija susijusiu tikslu) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir šiai sutarčiai taikytinos pirkėjo (vartotojo) interesus apsaugančios įstatymų nuostatos. Esant tokiai situacijai prioritetas turi būti teikiamas būsto pirkėjo – vartotojo, kuris laikomas silpnesniąja šalimi sutartiniuose santykiuose su verslininku, teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugai.
2024 m. spalio 16 d. Nr. e3K-3-179-916/2024
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 5 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Bankrutuojant valstybės įmonei, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami bei bankroto proceso išlaidos dengiamos ir iš šios įmonės patikėjimo teise valdomo turto, išskyrus turtą, iš kurio negalima išieškoti įstatymų nustatyta tvarka.
2024 m. spalio 15 d. Nr. e3K-3-170-823/2024
Faktas, kad po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka likęs turtas ir turtinės teisės priklauso šio juridinio asmens dalyviui, turi būti nustatomas ginčo teisenos tvarka. Nuosavybės teisės pripažinimo klausimas yra teisės klausimas, kurio negalima išspręsti ypatingosios teisenos tvarka, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą.
2024 m. spalio 16 d. Nr. e3K-3-185-1120/2024
Daugiabučio namo gyventojai yra privaloma taikos sutartis, kuri buvo sudaryta bendrijos susirinkimo metu dėl bendrojo naudojimo patalpų, nors ši sutartis ir nebuvo patvirtinta teisme.
2024 m. spalio 17 d. Nr. e3K-3-186-421/2024
LAT išsprendė žalos, padarytos daugiabučiame gyvenamajame name esantį ieškovų butą užliejus iš atsakovės poilsio patalpos, esančios virš šio buto, atlyginimo klausimą. Atsakovė įrodinėjo, kad tikroji užliejimo priežastis – nekokybiškai įrengtos visiems daugiabučio namo savininkams priklausiančios balkono konstrukcijos. Teismas priminė, kad griežtoji atsakomybė daugiabučio namo buto savininkui pagal CK 6.266 straipsnį taikoma esant šiam sąlygų visetui: (i) žala padaroma dėl daugiabučio namo buto savininko asmeninės nuosavybės teise valdomo objekto; (ii) žalos atsiradimo priežastis yra konstrukciniai tokio objekto trūkumai (jiems nesant, atsakoma bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais); (iii) egzistuoja subjektas, kuriam padaryta žala (CK 6.266 straipsnio taikymui neturi reikšmės ar žala padaroma kitiems to paties daugiabučio namo kitų butų ir patalpų savininkams, ar tretiesiems asmenims).
Daugiabučio gyvenamojo namo balkono konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektas, priklausantis visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nesvarbu, kas naudojasi balkonais – vienas daugiabučio namo buto savininkas ar visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai – tai savaime nelemia balkonų konstrukcijų nuosavybės rūšies ir nepanaikina jų priskyrimo prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų. Byloje balkonų laikančiosios konstrukcijos buvo pripažintos bendro naudojimo objektu. Todėl atsakovė nėra atsakinga ieškovams už buto užliejimu padarytą žalą griežtąją atsakomybę numatančio CK 6.266 straipsnio pagrindu.
2024 m. spalio 17 d. Nr. e3K-3-190-1075/2024
Užsakovė įrodinėjo, kad rangovė pavėlavo pasiūti mokyklinės uniformos sijonus ir pristatyti juos ieškovei iki mokslo metų pradžios. Kadangi tokie sijonai yra sezoninė prekė, užsakovė negalėjo parduoti šių pavėluotai pristatytų sijonų ir patyrė nuostolių negautų pajamų forma. Savo nuostolius užsakovė įrodinėjo iki mokslo metų pradžios neparduotą sijonų kiekį (vienetais) padauginusi iš kiekvieno gaminio įprasto pelno. LAT konstatavo, kad, siekdama negautų pajamų atlyginimo, ieškovė visų pirma turėjo įrodyti žalos faktą – kad dėl terminio praleidimo ji negavo pelno ir nebegalės jo gauti, nes to modelio sijonai išimti iš apyvartos. Kadangi žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo užsakovę neįrodžius, jog ginčo sijonai išimti iš prekybos, todėl užsakovė neįrodė žalos fakto.
Užsakovės argumentai, jog ji patyrė nuostolių vien dėl to, kad sijonai nebuvo parduoti sezono metu (t. y. rugpjūčio mėnesį prieš prasidedant mokslo metams), bet gali būti parduoti vėliau, ir žalą sudaro būtent lėšų įšaldymo aplinkybė, yra nauji, todėl teismų nevertinti pagrįstai. Tokie užsakovės nuostoliai turėtų būti įrodinėjami kaip negautos pajamos, kurios būtų gaunamos, jei piniginės lėšos nebūtų įšaldytos tam tikram terminui.
2024 m. spalio 17 d. Nr. e3K-3-192-1120/2024