LAT nutarčių apžvalga 2024 m. rugsėjo 16 d. – 20 d.
Hipotekos skolininkas gali nuginčyti hipotekos sandorį, kai jis pats pateikė suklastotą teismo leidimą įkeisti šeimos turtą. Vis dėlto teismas turi įvertinti, ar yra pagrindas ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus teises, atsiradusias negaliojančio hipotekos sandorio pagrindu.
Hipotekos sandorio sudarymo metu skolininkė notaro biurui pateikė teismo leidimą įkeisti šeimos turtą. Po hipotekos sandorio sudarymo baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad skolininkės pateiktas teismo leidimas buvo suklastotas. Atsižvelgdama į pastarąją aplinkybę, skolininkė inicijavo civilinę bylą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
LAT patvirtino, kad hipotekos sandoris pripažintinas negaliojančiu, kadangi hipotekos sandorio sudarymo metu ieškovė (skolininkė) realiai neturėjo tokio sandorio sudarymui reikalingo dokumento – teismo leidimo įkeisti šeimos turtą.
Vis dėlto LAT nurodė, kad tuo atveju, kai hipotekos sandorio negaliojimo pagrindas yra susijęs su ieškovės atliktais nusikalstamais veiksmais (pastaroji aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje), ši aplinkybė negali būti ignoruojama sprendžiant klausimą dėl hipotekos sutarties negaliojimo teisinių pasekmių. Byloje turi būti vertinama, ar yra pagrindas ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus teises. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog galimi atvejai, kai, pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu, vis dėlto yra ginamos sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės. Siekdamas susiklosčiusios situacijos įvertinimo minėtu aspektu, LAT grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2024 m. rugsėjo 19 d. Nr. e3K-3-201-943/2024
Pirkėjas, perkantis vieną NT objektą kartu su kitais (su pirkėju susijusiais) pirkėjais, kurie perka ir kitus NT objektus, kai informaciją apie juos pateikė tas pats NT tarpininkas, atsako už tarpininkui mokėtiną komisinį atlygį, skaičiuotiną nuo visų sandorių sumos.
NT tarpininkė (ieškovė) sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su atsakove. Sutartis numatė 2 proc. dydžio komisinį atlygį, skaičiuojamą nuo sandorio kainos. Vykdant sutartį, ieškovė pateikė atsakovei informaciją apie du viešai nereklamuojamus žemės sklypus, parduodamus to paties pardavėjo. Atsakovė išreiškė norą įsigyti dalį sklypo (40 proc.), kitą dalį įsigyjant kitai įmonei. Derybų metu keitėsi potencialūs pirkėjai. Be to, paaiškėjo, kad atsakovė tiesiogiai pradėjo vesti derybas su pardavėju dėl antrojo sklypo įsigijimo (ši aplinkybė tapo žinoma ir ieškovei). Visos įmonės buvo susijusios, derybose jas atstovavo tie patys fiziniai asmenys.
Sudarius sandorius, atsakovė sumokėjo komisinį atlygį NT tarpininkei tik nuo atsakovės įsigyto sklypo dalies vertės. NT tarpininkė pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo – komisinio atlygio, skaičiuotino nuo visų sudarytų sandorių sumos vertės.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pozicija išsiskyrė. LAT palaikė pirmosios instancijos teismo poziciją, pagal kurią nurodytomis aplinkybėmis ieškovei susiformavo pagrįstas įsitikinimas, kad žemės sklypus įgyja su atsakove susiję asmenys (tarpininkavimo sutarties prasme). Ieškovei nekilo abejonių, kad atsakovė veikė kitų su ja susijusių asmenų vardu, dėl ko ieškovė neturėjo poreikio sudaryti atskirų tarpininkavimo susitarimų su kitais asmenims. Informacija apie žemės sklypų pardavimą nebuvo viešinama niekaip kitaip nei per ieškovę. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto sandoriai įvyko būtent dėl ieškovės suteiktų paslaugų. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė sutartyje numatytą konfidencialumo ir bendradarbiavimo pareigą.
2024 m. rugsėjo 19 d. Nr. e3K-3-168-684/2024
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 1 bylą:
Kilus ginčui dėl to, ar prievolė sumokėti perkamo daikto kainą yra įvykdyta, kainos apmokėjimo faktą turi įrodyti pirkėjas.
Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodinėjimo naštos dėl pirkėjo prievolės sumokėti kainą už perkamą daiktą tinkamo įvykdymo paskirstymo tarp sutarties šalių, nurodė, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi atskirai įrodinėtinos faktinės aplinkybės. Vien ta aplinkybė, jog pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė. Dėl to, kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas turi šią aplinkybę įrodyti. Pakvitavimas nėra vienintelis rašytinis įrodymas, kuris gali patvirtinti sutarties įvykdymo faktą, todėl pirkėjas, įrodinėdamas tokią aplinkybę, gali remtis visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
2024 m. rugsėjo 19 d. Nr. 3K-3-172-469/2024