LAT nutarčių apžvalga 2024 m. gegužės 27 d. – gegužės 31 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 2 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Teisėjų kolegija pasisakė dėl netiesioginio ieškinio sąlygų, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių ginčijimo po proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, kai kurių Advokatūros įstatymo normų aiškinimo ir taikymo.
Teismas priminė netiesioginio ieškinio sąlygas. Konstatavęs, kad jos nagrinėjamoje byloje netenkinamos, teismas darė išvadą, jog atitinkamų sutarčių ginčijimas galimas CK 1.80 (imperatyvioms normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas) ir 1.81 straipsniuose (viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio negaliojimas) nustatytais pagrindais. Išanalizavęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, kasacinis teismas šių sandorio negaliojimo pagrindų bylos aplinkybėmis nenustatė, todėl pripažino nepagrįstomis apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas.
Šioje nutartyje teismas apžvelgė kasacinę praktiką taikos sutarčių privalomumo, teisinės galios, negaliojimo ir kt. Klausimais.
Kasacinis teismas taip pat pasisakė advokato funkcijų, pareigos vengti interesų konflikto, veiklos garantijų klausimais.
2024 m. gegužės 28 d. Nr. e3K-3-74-381/2024
Byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo pastato statytojai ir savininkei, kuri dėl taisomų pastato defektų negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu.
Kasacinis teismas konstatavo, kad nuostoliai, atsiradę dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo, gali būti įrodinėjami ir kaip negautos pajamos dėl verslo pertraukimo, ir kitais būdais, pvz., reikalaujant kompensuoti nuomos vertę, kurią paprastai sudaro suma, už kurią įprastomis verslo sąlygomis būtų galima išnuomoti tokios pačios ar labai panašios paskirties nekilnojamąjį turtą defektų šalinimo laikotarpiu.
Ieškovė nuostolius įrodinėjo negautomis turto nuomos pajamomis, grindžiamomis ieškovės sudaryta nuomos sutartimi. LAT nurodė, kad bet kokios sąnaudos, susijusios su naudojimusi nekilnojamuoju turtu, gali būti reikšmingos apskaičiuojant negautą pelną (įskaitant turto nusidėvėjimą, amortizacinius atskaitymus, darbuotojų darbo sąnaudas nuomos sutarčiai administruoti ir kitas, susijusias su naudojimusi turtu, taip pat turto išlaikymo sąnaudas). Apskaičiuojant negautą pelną, visos šios sąnaudos turi būti atimamos iš negautų pajamų.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad realiais pripažintini yra tik nuostoliai, pagrįsti jų realumą patvirtinančiais rašytiniais įrodymais (tokiais kaip PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai) ar pan. Taikos sutartis, kurioje nedalyvauja atsakingas už žalą asmuo, pati savaime neįrodo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos fakto ir dydžio.
2024 m. gegužės 29 d. Nr. e3K-3-113-1075/2024