LAT nutarčių apžvalga 2023 m. vasario 6 d. – vasario 10 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS asocojuotoji partnerė Alina Makovska
Kokia kalba darbdavys turi teikti dokumentus darbuotojui užsieniečiui? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė bylą, kurioje lietuviškai nekalbantis baltarusis darbuotojas gaudavo atlyginimą grynais pinigais ir pasirašydavo lietuviškus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Vėliau darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir sakė, kad faktiškai negavo pinigų, o žiniaraščius pasirašė, nes tiesiog nesuprato, kas ten parašyta lietuvių kalba. Atsižvelgdami į visus bylos įrodymus, teismai padarė išvadą, kad darbdavys vis tik neįrodė, kad išmokėjo pinigus darbuotojui, o darbuotojo parašas žiniaraštyje nėra pakankamas įrodymas.
Alina Makovska pastebi, kad šioje byloje teismas rėmėsi DK 25 str. redakcija, kuri galiojo iki 2022-08-01. Naujoje redakcijoje nurodyta, kad dalis darbuotojui pateikiamos informacijos turi būti perduota lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis arba asmuo su negalia, – lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba. Todėl atsitikus analogiškai byloje situacijai dabar, gali būti, kad teismas vertintų, jog informacija apie darbo užmokestį turi būti pateikiama darbuotojui užsieniečiui ne tik lietuvių kalba, bet ir šiam darbuotojui suprantama kalba.
Alina taip pat primena, kad nuo 2022-08-01 įsigaliojo DK pakeitimai, kuriais darbdaviai yra įpareigojami teikti darbuotojams užsieniečiams dar daugiau dokumentų ne tik lietuvių kalba, bet ir ta kalba, kurią darbuotojai supranta – tai dokumentai, kurie gali reikšmingai paveikti darbo sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą, įvairūs pranešimai, prašymai ir sutikimai, kuriuos darbdavys teikia darbuotojui pagal DK, kitus įstatymus ar darbo sutartį.
Tad vis platesnį spektrą dokumentų darbdaviai turi teikti savo darbuotojams užsieniečiams ne tik lietuvių kalba, bet ir darbuotojams suprantama užsienio kalba.
LAT nutarčių apžvalga:
Jeigu darbuotojas nesupranta lietuvių kalbos, tik šia kalba įforminti žiniaraščiai, turintys patvirtinti atsiskaitymą su darbuotoju grynais pinigais, yra nepakankamas atsiskaitymo įrodymas.
Byloje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais. Darbdavys šį faktą įrodinėjo lietuvių kalba rengtais žiniaraščiais, kuriuose buvo darbuotojo (pinigų gavėjo) parašai. Įprastu atveju pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra laikomas pakankamu patvirtinimu apie pinigų gavimą. Vis dėlto, byloje buvo pagrindas nukrypti nuo šios taisyklės, kadangi darbuotojas, be kita ko, nesuprato lietuvių kalbos. Šių aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad vien tik žiniaraščiai yra nepakankami įrodymai darbo užmokesčio išmokėjimo faktui patvirtinti. Darbdavys turi pareigą tinkamai įforminti darbo užmokesčio išmokėjimą apskaitos dokumentais, o to neįvykdžius – prisiimti neigiamas pasekmes.
2023 m. vasario 9 d. Nr. e3K-3-7-701/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 8 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Buvęs bendrovės bankroto administratorius, nuspręsdamas tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą ir įdarbindamas dvi naujas darbuotojas, kai pirmajame kreditorių susirinkime kreditoriai nepriėmė sprendimo dėl ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, nenustatė darbuotojų, su kuriais gali būti sudarytos darbo sutartys, skaičiaus ir pareigybių, nesilaikė tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo. Tačiau konstatavus neteisėtus administratoriaus veiksmus, sprendžiant žalos klausimą, turi būti vertinama, ar tokių darbuotojų atliekamos funkcijos buvo pateisinamos, reikalingos bankroto proceso tikslams pasiekti bei efektyviai bankroto procesui administruoti, taip pat kokia buvo kreditorių susirinkimo pozicija dėl šių darbuotojų darbo. Įvertinęs minėtas aplinkybes, LAT sprendė, kad administratorius žalos bendrovei nepadarė. Įrodinėta žala galėjo būti pripažinta padaryta tik nustačius aplinkybes, patvirtinančias, kad bendrovei įdarbintų darbuotojų atliekamų funkcijų iš viso nereikėjo ir (ar) jų atliekamos funkcijos nebuvo susijusios su bankroto proceso administravimu.
2023 m. vasario 9 d. Nr. e3K-3-12-313/2023
Antstolio prašymu byloje buvo išaiškinta CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Kasacinis teismas, pakartojęs savo ankstesnę praktiką, byloje išaiškino, kad nagrinėjamu atveju projektas buvo remiamas išimtinai savivaldybės lėšomis; byloje nenustatyta, kad projektas būtų nurodytas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos tarptautinėse sutartyse, kad jis bent iš dalies būtų finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Todėl šiuo atveju CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti ribojimai negalėjo būti taikomi.
2023 m. vasario 9 d. Nr. 3K-3-16-611/2023
Byloje dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimo laikinai, kol advokatas dalyvauja teisiamojo statusu baudžiamojoje byloje, išbraukti advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo panaikinimo LAT išaiškino, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pažeidimas yra pagrindas panaikinti advokato teisinį statusą ir atimti teisę verstis advokato praktika. Tačiau aplinkybė, jog advokatas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, savaime nereiškia jo nepriekaištingos reputacijos praradimo. Teisė ir pareiga spręsti dėl laikino advokato išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal Advokatūros įstatymą suteikta Advokatų tarybai. Šioje byloje nagrinėjamo sprendimo motyvų nebuvimas sudaro pagrindą abejoti tinkamu Advokatūros diskrecijos įgyvendinimu, jos sprendimo suderinamumu su teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principais. Todėl LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2023 m. vasario 9 d. Nr. e3K-3-57-313/2023
Spręsdamas bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės už veiksmus (neveikimą), dėl kurių individualios įmonės savininko kreditorius neteko galimybės iš dalies patenkinti savo reikalavimo individualios įmonės bankroto procese, klausimą, LAT priminė ankstesnę savo praktiką. Įmonių bankroto įstatymo nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusios mažumos) ar skolininko teises. Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti. Todėl bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumo nepašalina tai, jog jis vykdė teismo tuo metu dar nepripažintus negaliojančiais bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus. Taigi, bankroto administratorius privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais bankrutuojančios įmonės kreditoriui padarytą žalą.
Kita vertus, kreditoriaus reikalavimo teisė į individualios įmonės savininką nėra pasibaigusi. Todėl žala yra kreditoriaus prarastos galimybės patenkinti savo reikalavimą individualios įmonės bankroto procese iš įmonės sukaupto turto vertė. Ši žala turėtų būti apskaičiuota kaip skirtumas tarp kreditoriaus bankroto procese negautos sumos ir atitinkamo dydžio kreditoriaus reikalavimo teisės į įmonės savininko turtą tikrosios vertės (kuri gali skirtis nuo nominalios reikalavimo teisės vertės).
2023 m. vasario 9 d. Nr. e3K-3-14-823/2023
Ieškovės pareiškė ieškinį Švedijos Karalystės įmonei, reikalaudamos atlyginti jų dėl sūnų mirties patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Byloje susiklostė kelios susijusių teisinių santykių grupės: žuvusius darbuotojus ir Lietuvoje įsteigtą bendrovę darbo sutarčių pagrindu siejo darbo teisiniai santykiai, pastaroji bendrovė ir Švedijos Karalystės įmonė buvo saistomos paslaugų teikimo sutarties, kuria susitarta dėl Lietuvos teisės taikymo. Ieškovių ir atsakovės – Švedijos Karalystės įmonės – nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Todėl ieškovių ir atsakovės santykiai kyla iš delikto. Remiantis Reglamentu „Roma II“, šiems teisiniams santykiams yra taikytina Švedijos teisė. Pareiga nustatyti delikto pagrindu taikytinos užsienio šalies teisės turinį tenka teismui. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai neanalizavo ir nevertino bylos išnagrinėjimui taikytinos Švedijos teisės turinio, todėl neatskleidė bylos esmės. Kadangi paslaugų sutartimi Švedijos Karalystės įmonė įsipareigojo aprūpinti paslaugos teikėją (trečiąjį asmenį – Lietuvos bendrovę) visais įrankiais, medžiagomis ir apgyvendinimu, toks atsakovės ir trečiojo asmens susitarimas kvalifikuotinas kaip susitarimas trečiųjų asmenų (Lietuvos bendrovės darbuotojų) naudai. LAT konstatavo, kad pirmos ir apeliacinės instancijos teismai neatskleidė bylos esmės, todėl teismų sprendimus panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme.
2023 m. vasario 9 d. Nr. e3K-3-8-403/2023
LAT konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas privalomo akcinės bendrovės akcijų pardavimo (angl. squeeze-out) klausimą, nepagrįstai nurodė, jog eksperto išvada bylose dėl priverstinio akcijų pardavimo yra tik vienas iš įrodymų, kurio nesant teismas gali išspręsti ginčą dėl privalomai išperkamų akcijų teisingos kainos nustatymo vertindamas kitus byloje esančius įrodymus. LAT praktikoje nurodyta, kad privalomo akcijų pardavimo metu nustatytos akcijų kainos teisingumo patikrinimas teisme gali būti atliktas tik pasitelkus ekspertus. Lietuvos banko suderintą privalomo akcijų pardavimo kainą užginčijus smulkiajam akcininkui, teismas be eksperto išvados negali pats nustatyti teisingos akcijų kainos. Tokiose bylose būtina speciali įrodinėjimo priemonė yra eksperto išvada, o ieškovui nevykdant pareigos sumokėti teismo nurodytą sumą ekspertų darbui apmokėti, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
2023 m. vasario 9 d. Nr. 3K-3-11-969/2023
Ieškovė ginčijo viešojo pirkimo rezultatus, įrodinėdama, kad dvi bendrovės, kurios užėmė pirmąją ir antrąją vietas pasiūlymų eilėje, yra ne tik teisiškai (dėl priklausymo tam pačiam ir vieninteliam akcininkui) susijusios, bet ir faktiškai susijungusios, išvien veikiančios, savęs konkurentėmis nebelaikančios bilietų platinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurių dalyvavimas pirkime iškraipė sąžiningos konkurencijos sąlygas. Todėl, ieškovės teigimu, perkančioji organizacija privalėjo pašalinti šias įmones iš pirkimo procedūrų.
LAT priminė savo praktiką dėl susijusių subjektų dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose atskirai – toks dalyvavimas yra teisėtas bei leistinas. Todėl tiekėjų pasiūlymo atmetimas remiantis vien jų sąsajos faktu ir netiriant bei nenustatant papildomų aplinkybių, siekiant nustatyti tokių tiekėjų galimą nesavarankiškumą, dalyvaujant viešojo pirkimo konkurse, negali būti pateisinamas. Kita vertus, ieškovui neturi būti perkeliama įrodinėjimo našta įrodyti Konkurencijos įstatymų nuostatų pažeidimą. Ieškovas pirmiausia turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurių visuma rodo apie neteisėtus ūkio subjektų veiksmus, o tokiais veiksmais įtariami subjektai ir perkančioji organizacija – už viešųjų pirkimų skaidrumą atsakingas subjektas – privalo teikti ieškovo reikalavimą paneigiančius argumentus.
Šiuo atveju perkančiosios organizacijos neatliktas įsitikinimas tiekėjų nepriklausomumu laikytinas neteisėtu, tačiau įvertinant, kad ginčo pirkimo procedūros yra pasibaigusios viešojo pirkimo sutarties sudarymu, perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimas neteisėtu vien dėl pirkimo procedūrų metu perkančiosios organizacijos padaryto procedūrinio pažeidimo nesudarytų prielaidų šio pažeidimo ištaisyti. Todėl nėra pagrindo pirkimo procedūrų pripažinti neskaidriomis.
2023 m. vasario 9 d. Nr. e3K-3-56-969/2023
Kasacinis teismas sprendė, kad, priešingai nei buvo teigiama kasaciniame skunde, skundžiamoje sprendimo dalyje apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ginčo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia ieškinyje nenurodytais sandorių negaliojimo pagrindais. LAT nurodė, kad ieškovui nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo. Teismo ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas nesaisto, o faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka vadovaudamasis teisės normomis.
2023 m. vasario 9 d. Nr. e3K-3-55-701/2023