LAT nutarčių apžvalga 2023 m. sausio 30 d. – vasario 3 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, jo funkcijai darbovietėje tapus pertekline, kasacinis teismas priminė, kad darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės yra galimas tik esant tam tikroms sąlygoms. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas buvo teisus, nusprendęs, kad darbdavys atleido darbuotoją neteisėtai: nors darbdavys informavo darbuotoją apie laisvas darbo vietas, tačiau nesudarė galimybės įspėjimo laikotarpiu išreikšti valios be konkurso būti perkeltam į laisvas konkursines pareigybes. Teismas konstatavo, kad darbuotojo reikalavimas grąžinti jį į buvusias pareigas netenkintas pagrįstai, kadangi pareigos buvo panaikintos, o kurios pareigybės darbdaviui yra reikalingos sprendžia pats darbdavys. Klausimą dėl darbuotojui priteistinų išmokų kasacinis teismas grąžino spręsti apeliacine tvarka.
2023 m. vasario 2 d. Nr. 3K-3-3-403/2023
Kasacinis teismas sprendė ginčą dėl ieškinio bei apeliacinio skundo ribų peržengimo ir siurprizinio teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės teigimu, ji, sudarydama nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, manė, kad be kita ko įsigyja metalinių konstrukcijų sandėlį (faktiškai – ant pamatų užkeltą įrengtą jūrinį konteinerį), nekilnojamojo turto registre įregistruotą kaip gelžbetonio statinį. Kadangi praėjus kuriam laikui po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sandėlio nuomininkas išsikraustydamas išsivežė sau priklausantį jūrinį konteinerį, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria ieškovei parduotas pastatas – sandėlis.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: iš dalies sumažino ieškovės įsigyto sandėlio kainą.
Kasacinis teismas pritarė atsakovės argumentams, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo ribas ir atsakovės atžvilgiu priėmė draudžiamą siurprizinį sprendimą. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti sandorio dalį dėl sandėlio pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito pirkėjo teisių gynimo būdo nei nurodė ieškovė.
Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
2023 m. vasario 2 d. Nr. e3K-3-9-381/2023
Ieškovė, kurios vardu yra registruotas grafinis prekių ženklas „GERI KATILAI.LT“ ir domenas gerikatilai.lt. ieškiniu prašė teismo uždrausti atsakovei savo veikloje naudoti domeną ir žymenį „geras katilas“. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė yra konkurentės, prekiaujančios iš esmės vienodomis prekėmis, todėl atsakovės naudojamas ginčo domenas klaidina pirkėjus ir kelia žalą ieškovei. LAT konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant ginčą dėl prekių ženklo ir domeno, teismas turi atsižvelgti į tai: a) ar ieškovės naudojamas žymuo yra įgijęs (turi) skiriamąjį požymį; b) ar yra visos būtinos sąlygos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui; c) ar uždraudimas atsakovei naudotis įregistruotu žymeniu būtų proporcinga ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių gynimo priemonė pagal Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį.
2023 m. vasario 2 d. Nr. e3K-3-2-969/2023
Bendrovės, kuri yra prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė, vadovas kreipėsi į teismą dėl rūmų viceprezidentų ir tarybos narių išrinkimo sprendimų panaikinimo, nes nebuvo atrinktas kandidatavimui į šias pareigas. Teismas išaiškino, kad įstatymas suteikia teisę kvestionuoti rūmų organų sprendimus tik rūmų nariui (bendrovei), bet ne rūmų nario vadovui. Kasacinis teismas taip pat pasisakė dėl teismo pareigos pasiūlyti netinkamą ieškovą pateikti tinkamu. Teismas nurodė, kad ginčo atveju bendrovei, kuri galėtų būti tinkama ieškovė, apie bylą buvo žinoma, ji nesiekė įstoti į procesą, bendrovės vadovas būtent save laikė tinkamu ieškovu. Todėl teismas sprendė, kad vien dėl formalaus bendrovės, kuriai apie procesą ir taip buvo žinoma, papildomas informavimas apie teisę įstoti į bylą grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų.
2023 m. vasario 2 d. Nr. e3K-3-4-421/2023
Viešųjų pirkimų byloje buvo sprendžiama dėl dviejų pirkimo sąlygų teisėtumo. Teismas sprendė, kad nustatytas pernelyg specifinis kvalifikacijos reikalavimas turėti patirties teikiant su pirkimo objektu susijusias paslaugas yra pernelyg ribojantis konkurenciją. Teismas atmetė perkančiosios organizacijos argumentą, kad toks reikalavimas yra pateisinamas siekiu sumažinti diegiamos sistemos veikimo klaidų riziką, nes toks argumentas tuomet galėtų būti naudojamas kiekviename pirkime. Teismas taip pat neteisėtu pripažino ir techninės specifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas yra atsakingas už prieigos prie gamintojos „Motorola Solutions“ gavimą ir naudojimą. Tokiu atveju, teismo vertinimu, pasiūlymo tinkamumo vertinimas priklausytų nuo atitikties pirkimo dokumentuose nepaskelbtiems kriterijams, o atitiktį jiems vertintų net ne perkančioji organizacija, bet trečiasis asmuo (šiuo atveju gamintoja „Motorola Solutions“).
2023 m. vasario 2 d. Nr. e3K-3-10-469/2023
Byloje kilo ginčas dėl komercinių patalpų nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį karantino laikotarpiu. Ieškovas byloje prašė iš atsakovo priteisti nesumokėtą nuomos mokestį, o atsakovas tvirtino, kad yra visiškai atsiskaitęs. Nuomininko teigimu, jis turi būti visiškai arba iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti visą nuomos mokestį, nes įvairiais laikotarpiais karantino metu negalėjo visai arba iš dalies naudotis patalpomis pagal paskirtį, kuriai patalpos buvo išnuomotos. Kasacinis teismas identifikavo, kad byloje buvo ginčas dėl vienos iš nenugalimos jėgos taikymo sąlygų – dėl to, ar sutartį buvo įmanoma įvykdyti. Teismas pakartojo, kad kaip nenugalimos jėgos sąlyga pripažįstamas ne tik objektyvus neįmanomumas, bet ir kitokios jo sampratos, tokios kaip sutarties tikslo žlugimas. Įvertinęs ginčo aplinkybes teismas konstatavo, kad nuomininkas patalpomis naudojosi pagal paskirtį visą karantino laikotarpį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovui nuomos sutarties tikslas buvo žlugęs Byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas, ar teismai gali spręsti dėl sutarties sąlygų modifikavimo CK 6.204 str. pagrindu, jei asmuo byloje remdamasis šiuo straipsniu prašo konstatuoti, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigas, tačiau reikalavimo dėl sutarčių sąlygų keitimo nėra pareiškęs. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai tokiu atveju neturi pagrindo keisti sutarties sąlygų, nes byloje nėra pareikšto tokio reikalavimo. Galiausiai, byloje buvo keliamas klausimas, ar nuomos mokestis turi būti mažinamas CK 6.487 straipsnio pagrindu ne dėl fizinių nuomojamo daikto trūkumų, o dėl kitų išorinių trikdžių naudotis daiktu – šiuo atveju, karantino metu taikomų ribojimų. Kasacinis teismas išaiškino, kad išoriniai veiksniai, šiuo atveju teisiniai suvaržymai, negali būti vertinami kaip nuomojamo daikto naudojimosi sąlygų ar jo būklės pablogėjimas CK 6.487 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.487 straipsnio 1 dalies teisė reikalauti sumažinti nuomos mokestį sietina su daikto fiziniais trūkumais. Tuo tarpu, teisė reikalauti sumažinti nuomos mokestį dėl kitų priežasčių, kaip pavyzdžiui, išoriniai veiklos ribojimai, gali būti įgyvendinama vadovaujantis CK 6.212 ar CK 6.204 straipsnių pagrindais. Toks aiškinimas, pasak teismo, atitinka CK 6 knygos normų sistemą.
2023 m. vasario 1 d. Nr. e3K-3-74-781/2023
Draudikas statybos darbų užsakovui išmokėjo žalos atlyginimą ir kreipėsi dėl atitinkamos sumos priteisimo iš rangovo. Kasacinis teismas nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl draudiko subrogacijos pagrindu perimto reikalavimo, neturėjo pagrindo vertinti, ar byloje įvykęs įvykis pagal draudiko ir draudėjo sudarytas draudimo sutarties sąlygas (draudimo taisykles) gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju). Aplinkybė, ar įvykis yra (ne)draudžiamasis, yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Rangovas nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į jį būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo. Teismas pažymėjo ir tai, kad tarp rangovo ir užsakovo jau buvo nagrinėtas ginčas dėl žalos atlyginimo, jame nustatyti prejudiciniai faktai. Šioje byloje prejudiciniai faktai tinkamai nebuvo vertinami, todėl byla grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pakartotinai. Galiausiai, teismas akcentavo, kad kasacinį skundą proceso pažeidimais (šiuo atveju dėl siurprizinio sprendimo) grindžiantis asmuo turi pagrįsti, kaip šis vertinimas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą. To nepadarius, vien procesinių normų pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą
2023 m. vasario 2 d. Nr. e3K-3-13-1075/2023