LAT nutarčių apžvalga 2023 m. lapkričio 6 d. – lapkričio 10 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS vyresnioji teisininkė Indrė Kupcikevičiūtė.
Antstoliui mokėtino atlygio dydis apskaičiuojamas remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija. Nors kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, antstoliui mokėtiną Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlygį sumažinti, iki šiol kildavo nemažai ginčų dėl atlygio antstoliui dydžio, kai vykdymo procese skolininkas su išieškotoju sudaro taikos sutartį.
LAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad suma, dėl kurios sumokėjimo šalys susitarė taikos sutartimi, negali būti prilyginama visai vykdymo procese išieškotai sumai, nuo kurios skaičiuojamas atlygis antstoliui. Jei vykdomoji byla baigiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį, antstolio priverstinio vykdymo procese išieškota suma, nuo kurios apskaičiuojamas atlygio antstoliui dydis, yra ta pinigų suma, kuri realiai buvo išieškota ir (ar) paties skolininko sumokėta išieškotojui iki taikos sutarties pasirašymo (patvirtinimo).
Ši LAT nutartis suteikia tikrai daugiau aiškumo dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų taikymo ir atlygio antstoliui apskaičiavimo, jei vykdomoji byla užbaigiama skolininkui ir išieškotojui pasiekus taikų susitarimą. Atlygis antstoliui bus skaičiuojamas tik nuo tos sumos, kuri išieškota iki taikos sutarties sudarymo. Tai leis šalims drąsiau sudaryti taikos sutartis ir vykdymo procese bei pagrįstai tikėtis proporcingai mažesnių vykdymo išlaidų.
Jei vykdomoji byla baigiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį, atlygis antstoliui apskaičiuojamas ne nuo visos iš skolininko išieškotinos sumos, o nuo tos, kuri priverstinio vykdymo metu buvo realiai išieškota ar paties skolininko sumokėta iki taikos sutarties sudarymo (patvirtinimo).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kaip turi būti apskaičiuojamas atlygio antstoliui dydis, jeigu, pasibaigus raginime įvykdyti vykdomąjį dokumentą nustatytam terminui, vykdymo procese skolininkas su išieškotoju sudaro taikos sutartį.
Apibendrindamas civilinėse byloje dėl antstolio teisės į atlygį ir atlygio dydžio suformuotą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad suma, dėl kurios šalys susitarė taikos sutartimi, negali būti prilyginama priverstinio vykdymo procese išieškotai sumai. Skola, dėl kurios sumokėjimo ateityje šalys susitarė taikos sutartimi, išieškotojui nebuvo sumokėta ir išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui dėl skolos sumokėjimo išliko. Todėl aiškinimas, kad visa suma, dėl kurios šalys susitarė taikos sutartimi, yra priverstinio vykdymo procese išieškota suma ir nuo jos turi būti skaičiuojamas atlygis antstoliui, reikštų, jog antstolis du kartus gali gauti atlygį už priverstinį tos pačios sumos išieškojimą.
Išanalizavusi Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir jose vartojamus skirtingus „išieškotinos sumos“, „išieškomos sumos“ terminus, LAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad jeigu vykdomoji byla baigiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį, sprendžiant dėl atlygio antstoliui dydžio, turi būti nustatyta priverstinio vykdymo procese išieškota suma. Todėl atlygis antstoliui apskaičiuojamas pagal sumos, kurią taikos sutartimi skolininkas įsipareigojo sumokėti išieškotojui iki taikos sutarties pasirašymo ir tokį įsipareigojimą realiai įvykdė, ir pagal skolos padengimo sutartį skolininko turto, perduoto išieškotojui nuosavybės teise už turtinę skolą, kainą.
2023 m. lapkričio 7 d. Nr. 3K-7-172-403/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje dėl valstybinės žemės nuomos kasacinis teismas sprendė, kad teisė nuomotis valstybinį žemės sklypą lengvatine tvarka yra garantuojama tiems valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams, kurie statinius naudoja pagal jų paskirtį ir vykdo pareigą tinkamai statinius prižiūrėti. Byloje nustačius, kad pastatų savininkas siekia pastatus ne rekonstruoti, o griauti ir statyti naujus, keičiant ir jų naudojimo paskirtį, LAT padarė išvadą, kad savininkas tinkamai nevykdo pareigos naudoti statinį pagal jo tiesioginę paskirtį ir jį prižiūrėti, todėl jis negali pasinaudoti lengvatine tvarka dėl valstybinės žemės sklypo nuomos.
2023 m. lapkričio 6 d. Nr. e3K-3-277-313/2023
Byloje išspręstas buto pardavėjo pagal preliminariąją sutartį civilinės atsakomybės už nepagrįstą atsisakymą (vengimą) sudaryti pagrindinę sutartį klausimas. LAT dar kartą priminė savo praktiką, jog teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys. Nustačius, kad pardavėjo pozicijos pasikeitimas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo buvo nekilnojamojo turto kainų rinkoje pokyčiai, sudarę jam prielaidas turtą parduoti kitam asmeniui brangiau, teismai laikė, kad pagrindinė sutartis nagrinėjamu atveju buvo nesudaryta būtent dėl pardavėjo nepagrįsto vengimo ją sudaryti. Iš pardavėjo priteisti pirkėjo patirti nuostoliai – pardavėjo gauta nauda jam pardavus ginčo butą kitam pirkėjui už didesnę kainą (pirkėjo prarastos galimybės piniginė vertė).
2023 m. lapkričio 7 d. Nr. e3K-3-267-823/2023
Byloje dėl nekilnojamojo turto įgijimo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį LAT pakartojo suformuotą praktiką, kad sprendžiant klausimą dėl turto pripažinimo įgytu nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Išvada, kad turtas priklauso valstybei ar savivaldybei ir todėl negali būti įgytas nuosavybėn įgyjamąja senatimi, daroma tik nustačius, kad turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo.
2023 m. lapkričio 7 d. Nr. 3K-3-270-916/2023
Kasacinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso pilnamečio vaiko išlaikymo byloje atnaujinimo, kai atsakovui, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, nebuvo žinoma apie prieš jį pradėtą teismo procesą Lietuvoje. Atsakovas teigė, kad teismui viešo paskelbimo būdu įteikus procesinius dokumentus, atsakovo galimybė apginti savo teisės buvo apribota. LAT konstatavo, kad bylą dėl išlaikymo nagrinėjęs teismas, pasirinkęs procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, nepagrįstai neatliko papildomų tiriamojo pobūdžio veiksmų, galėjusių padėti identifikuoti atsakovo gyvenamąją vietą, todėl nepagrįstai bylą išnagrinėjo atsakovui nežinant.
2023 m. lapkričio 7 d. Nr. e3K-3-285-378/2023
Kasacinis teismas konstatavo, kad kasacine tvarka neskundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutartys, kuriomis išnagrinėti skundai dėl kreditorių susirinkimo sprendimų bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka teisėtumo. Tokiu būdu užtikrinamas nemokumo proceso veiksmingumas ir efektyvumas.
2023 m. lapkričio 8 d. Nr. e3K-3-308-313/2023
Viešųjų pirkimų byloje ieškovas siekė užginčyti trečiojo asmens, savivaldybės kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės, galimybes dalyvauti konkurse, nurodydamas, kad (i) tai yra savivaldybės įmonė, turinti specialųjį teisnumą, ir (ii) trečiasis asmuo yra viešasis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslai neleidžia trečiajam asmeniui vykdyti funkcijų kitoje savivaldybėje, nei numatyta trečiojo asmens dokumentuose. Teismas pažymėjo, kad VPĮ nėra apribojimų dėl subjektų, kurie gali dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje – jie turi turėti teisinį teisnumą ir veiksnumą. Atsižvelgiant į trečiojo asmens įstatus bei teisinį reguliavimą Byloje konstatuota, kad trečiasis asmuo neturi specialiojo teisnumo ir galėjo dalyvauti pirkime ir teikti pirkime numatytas paslaugas atitinkamoje teritorijoje.
Šioje Byloje ieškovas taip pat siekė įrodyti, kad trečiojo asmens dalyvavimas pirkime nėra kaip lygiaverčio rinkos dalyvio, kadangi trečiasis asmuo yra sudaręs vidaus sandorį ir todėl negali dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose, kadangi toks dalyvavimas ribotų konkurenciją. Įvertinęs teisinį reguliavimą teismas konstatavo, kad VPĮ nenustato apribojimo ūkio subjektui būti tiekėju viešajame pirkime ir siūlyti viešojo pirkimo objektą vien dėl to, kad jis turi sudarytą vidaus sandorį. Tokie veiksmai taip pat nelaikytini savaime ribojančiais konkurenciją Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme ir (ar) pažeidžiančiais sąžiningos konkurencijos laisvę.
2023 lapkričio 8 d. Nr. e3K-3-312-969/2023
Teismas byloje dėl įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, išskyrė sąlygas, kurioms egzistuojant asmuo įgyja galimybę ne aukciono būdu įsigyti valstybinės žemės sklypą: (i) sklypas turi būti užstatytas asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais; (ii) turi būti naudojamas šiems eksploatuoti. Teismas pažymėjo, kad vien avarinės būklės pastato dalies įgijimas niekaip neįpareigoja NŽT sutikti išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypo dalį. NŽT įsakymas, kuriuo yra nustatytos valstybinės žemės sklypo dalys kiekvienam pastato bendraturčiui, nesukuria teisės ir (ar) pagrįstų teisėtų lūkesčių be aukciono įgyti šį valstybinės žemės sklypą ar jo dalį. Galiausiai išskirta, kad sprendžiant dėl valstybinės žemės pardavimo svarbus ne tik pastato eksploatacijos, bet ir ketinimo naudoti pastatą pagal tiesioginę paskirtį faktas. Ketinimas naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį turi būti realus, o ne imituojamas, vien teorinės galimybės egzistavimas neįrodo, kad pastatu bus siekiama naudotis. Tai gali būti įrodoma aktyviais savininko veiksmais – pavyzdžiui avarinės būklės pastato remontu. Reglamentavimo tikslų neatitiktų situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka įgyjamas ketinant ne eksploatuoti esamus statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, veiklą.
2023 m. lapkričio 9 d. Nr. e3K-3-283-969/2023