LAT nutarčių apžvalga 2023 m. lapkričio 13 d. – lapkričio 17 d.
LAT išsprendė klausimą, kaip turėtų būti kvalifikuota sutartis, pagal kurią nuomotojas įsipareigojo nuomininkui perduoti patalpas, įrengtas pagal nuomininko poreikius ir nurodymus, nuomininkui įsipareigojant atlyginti patalpų įrengimo išlaidas, jei jos viršys tam tikrą sutartyje nustatytą ribą.
Sprendžiant klausimą kokie požymiai leistų atskirti nuomos sutartis nuo mišrių sutarčių svarbu nustatyti, koks yra sudarytos sutarties tikslas – ar perduoti pagal nuomininko poreikius įrengtą negyvenamąją patalpą laikinai valdyti ir (ar) ja naudotis (nuomos sutarties dalykas), ar perduoti iš dalies įrengtą negyvenamąją patalpą laikinai valdyti ir (ar) ja naudotis (nuomos sutarties dalykas), o vėliau, atlikus statybos rangos darbus, perduoti ir darbų rezultatą (rangos sutarties dalykas).
Šiuo atveju įrengimo darbų rezultatas nuomininkui nebuvo perduotas kaip savarankiškas objektas, nes buvo perduotos tik jau įrengtos patalpos. Taigi, nebuvo nustatytas būtinasis rangos teisinių santykių požymis – susitarimas dėl darbo rezultato kaip savarankiško objekto perdavimo atsakovėms. LAT taip pat akcentavo, kad pagal rangos sutartį užsakovui tenka pareiga mokėti atlyginimą kitai sutarties šaliai už perduotą darbų rezultatą, todėl sutartis atitinkamai turi atspindėti šią užsakovo pareigą. Šiuo atveju, nuomos sutartyje buvo numatyta, jog patalpų įrengimui nuomotoja skirs ne daugiau nei tam tikrą sumą, o darbų perviršį nuomininkė kompensuos nuomotojai. Tokia sutarties sąlygos struktūra, kai joje kalbama apie tai, kad nuomotojas skirs tam tikras sumas ir nuomininkas jas kompensuos, nurodo ne užsakovo kaip rangos sutarties šalies mokamą kainą už perduotą darbų rezultatą, bet nuomos objekto įrengimo išlaidų pasidalijimą tarp nuomotojo ir nuomininko.
2023 m. lapkričio 13 d. Nr. e3K-3-286-1075/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 12 bylų, kurias trumpai aptariame žemiau:
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, sąrašas. Draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (ar transporto priemonės vairuotojas suvokė ir ar galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos).
2023 m. lapkričio 13 d. Nr. e3K-3-282-403/2023
Jei dalyvaudamas viešojo pirkimo procedūroje tiekėjas yra reorganizuojamas atskyrimo būdu, perkančioji organizacija turėtų kreiptis į tiekėją, siekdama išsiaiškinti, ar atlikti struktūriniai persitvarkymai turėjo įtakos tiekėjo atitikčiai kvalifikacijos reikalavimams, ar dėl atliktų struktūrinių persitvarkymų keičiasi pasiūlymo turinys. Be to, tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlymo pateikimo metu reorganizavimo procesas jau yra prasidėjęs, tiekėjas privalo šią informaciją atskleisti perkančiajai organizacijai kartu pagrįsdamas, kad ir po restruktūrizavimo užbaigimo pateiktas pasiūlymas atitiks pirkimo sąlygas. Dėl įvykusių tiekėjo struktūrinių pokyčių tokiam tiekėjui gali būti leidžiama pirkimo procedūrose pasitelkti naują subjektą, atsiradusį po tiekėjo reorganizavimo atskyrimo būdu, jeigu iš esmės nepasikeičia pirminis tiekėjo pasiūlymas taip, kad pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas pakeičiamas į pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą.
2023 m. lapkričio 13 d. Nr. e3K-3-317-378/2023
LAT byloje dėl vežėjo atsakomybės pasisakė dėl siurprizinio teismo sprendimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingą aplinkybę, kad atsakovei priklausantis vilkikas prieš nustatant krovinio vagystės faktą, buvo saugomas ne atsakovei priklausančioje stovėjimo aikštelėje, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kadangi šioje byloje nebuvo kilęs ginčas dėl faktinės aplinkybės, kokioje aikštelėje buvo saugomas vilkikas. Kadangi apeliacinis teismas neinformavo apie tokį sprendimą byloje dalyvaujančių asmenų ir neužtikrino jiems galimybės pateikti savo pozicijas šiuo klausimu, šioje byloje priimtas sprendimas yra siurprizinis. Apeliacinės instancijos teismas ne tik vertino šalių byloje neįrodinėtas aplinkybes, bet ir rėmėsi jomis spręsdamas bylai esminę reikšmę turintį klausimą ir remdamasis byloje nustatyta siurprizine ir šalims netikėta aplinkybe pagrindė savo apsisprendimą dėl atsakovės veiksmų kvalifikavimo ir atmetė atsakovės apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai galėjo nulemti neteisingą ginčo išnagrinėjimą ir yra esminiai. Todėl byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
2023 m. lapkričio 13 d. Nr. e3K-3-284-611
Byloje išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinimo. LAT dar kartą pakartojo savo praktiką, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti susijusios su konkrečia byla ir realiai patirtos.
2023 m. lapkričio 14 d. Nr. e3K-3-289-1120/2023
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti statinių, pastatytų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje nesilaikant nustatyto minimalaus atstumo iki vandens telkinio, teisinę registraciją. Atsakovai – statinių savininkai – kasaciniame skunde nurodė, kad toks VTPSI ieškinio reikalavimas yra netinkamas, kadangi tenkinus ieškinį būtų panaikinta statinių teisinė registracija, tačiau statiniai liktų stovėti, todėl viešasis interesas realiai nebūtų apgintas. LAT konstatavo, kad remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, panaikinus statinių registraciją Nekilnojamojo turto registre, VTPSI įgyja teisę (ir pareigą) pati surašyti administracinius aktus dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Todėl deklaracijos apie statybos užbaigimą bei jos pagrindu atliktos teisinės registracijos panaikinimas yra būtina teisinė procedūra prieš VTPSI atliekant savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus. Taigi VTPSI pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas yra tinkamas.
2023 m. lapkričio 14 d. Nr. e3K-3-287-1120/2023
Byloje kreditorė atsisakė pasirašyti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, nes šis fizinis asmuo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu nuo kreditorių ir administratorės nuslėpė turtą – mažosios bendrijos dalis.
LAT konstatavo, kad bankrutuojančio fizinio asmens turimų juridinio asmens dalyvio teisių vertė ir jos pokytis turi būti apskaičiuojami bankroto procese. Jei apie tokį turtą bankrutuojantis asmuo nepraneša bankroto administratoriui (net jei ši informacija yra viešai prieinama), konstatuotina, kad asmuo tokį turtą nuslėpė nuo kreditorių. Informaciją apie turimų juridinio asmens dalių teigiamą vertės pokytį, jei šis viršija FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą dydį atitinkamu laikotarpiu, bankrutuojantis asmuo bankroto administratoriui turėtų pateikti iki parengiant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kad būtų galima pakoreguoti kreditoriams išmokėtinų lėšų dydį.
2023 m. lapkričio 14 d. Nr. 3K-3-279-969/2023
LAT pasisakė dėl antstolio teisės pakeisti išieškotoją iki vykdymo proceso pradžios, kai antstoliui vykdomąjį dokumentą pateikia išieškotojas (kreditorius), perėmęs iš pirminio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolininką. Teisių, kylančių iš notaro išduoto vykdomojo dokumento, perleidimas kitam asmeniui nėra ribojamas priverstinio vykdymo pradėjimu pagal išduotą vykdomąjį dokumentą skolininko atžvilgiu. Antstolis, nustatęs, kad su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikti dokumentai patvirtina teisių perėjimą asmeniui, pateikusiam vykdomąjį įrašą, turi priimti patvarkymą dėl teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) ir, įvertinęs sąlygas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus.
2023 m. lapkričio 14 d. Nr. 3K-3-295-611/2023
LAT nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti laikoma savarankišku kasacijos objektu, todėl kasacinį procesą nutraukė.
2023 m. lapkričio 15 d. Nr. e3K-3-299-313/2023
Byloje ieškovas ginčijo tolesnio informacijos apie baudžiamąją bylą skleidimo interneto naujienų portale, praėjus daugiau kaip 10 metų, teisėtumą.
Kasacinis teismas, remdamasis naujausia EŽTT jurisprudencija konstatavo, kad ieškovo teisė būti pamirštam nepažeista, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina teisines sąlygas, kai teisę būti pamirštam ir šios teisės gynimą nusveria visuomenės interesas žinoti informaciją ir žiniasklaidos teisė bei pareiga skleisti informaciją. Šio visuomenės intereso nepaneigia aplinkybės, kad praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pirminio informacijos paskleidimo ir suėjo ieškovo teistumo terminas. Žiniasklaidos pareiga teikti informaciją visuomenei, visuomenės teisė būti informuotai kaip vertybės nusveria ieškovo teisę į privatų gyvenimą bei nulemia ieškovo teisės į privatų gyvenimą ribojimą. Publikacijų tolesnis skelbimas atitinka teisės į privatų gyvenimą suvaržymo proporcingumo kriterijų. Tuo tarpu ieškovo prašoma teisių gynimo priemonė nėra proporcinga.
2023 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-296-1075/2023
LAT pakartojo savo praktiką, kad apie tai, ar tyčinio bankroto byloje nustatyta faktinė aplinkybė laikytina prejudicine byloje dėl žalos atlyginimo, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tyčinio bankroto byloje įrodinėtus tyčinio bankroto nustatymo pagrindus ir byloje dėl tyčinio bankroto priimtų teismo procesinių sprendimų turinį, be kita ko, į tai, ar nurodyta aplinkybė buvo teismo nustatyta kaip turinti esminę reikšmę sprendžiant dėl bendrovės tyčinio bankroto, ar buvo tik paminėta kaip šalutinė aplinkybė, neturinti esminės reikšmės teismo išvadoms. Šioje byloje LAT pažymėjo, kad kitoje byloje, kurioje bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, padaryta išvada dėl dividendų išmokėjimo teisėtumo yra ne prejudicinis faktas, o teisinis vertinimas ir neturi prejudicinės galios sprendžiant byloje ginčą dėl atsakovo, kaip bendrovės vienintelio akcininko, civilinės atsakomybės, grindžiamos neteisėtu dividendų skyrimu ir išmokėjimu. Teismas priteisė nuostolių atlyginimą, padaręs išvadą, kad atsakovas, kaip vienintelis akcininkas, žinodamas, jog jo bendrovė turi neįvykdytų prievolių kreditoriams, kurių įvykdymo buvo reikalaujama kitoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu, ir nuspręsdamas išsimokėti dividendus, pažeidė ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą draudimą bei nulėmė žalos bendrovei padarymą.
2023 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-292-403/2023
Teismo nutartis, kuria ieškinys su tarptautiniu elementu pripažįstamas teismingu Lietuvos Respublikos teismams, gali būti apeliacijos objektu ir atitinkamai gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Priešingas aiškinimas, t. y. kad tokia nutartis galėtų būti skundžiama tik kartu su galutiniu teismo sprendimu, byloje jau atlikus visus CPK nustatytus procesinius bylos nagrinėjimo veiksmus, reikštų proceso ekonomiškumo principo pažeidimą, nes nepagrįstai pradėtas ir užbaigtas teisminis procesas turėtų būti vėl iš naujo pradedamas kitoje valstybėje, o tai lemtų papildomas laiko sąnaudas ir didesnes bylinėjimosi išlaidas, galėtų kilti ieškinio senaties taikymo klausimas ir pan.
2023 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-288-969/2023
Spręsdamas šalių ginčą dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus ir pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų, kasacinis teismas pažymėjo, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, bet daikto trūkumai turi būti aptarti su pirkėju. Nei pirkimo–pardavimo sutartyje, nei žodžiu nebuvo aptarti parduodamo automobilio defektai, dėl kurių automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, todėl už parduotą kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą kyla pardavėjo atsakomybė. Tačiau pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas jo teisių pažeidimo mastui ir neturi lemti neproporcingos pardavėjo atsakomybės, pavyzdžiui, kai pardavėjo atsakomybės apimtis viršija parduoto naudoto daikto kainą. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovo argumentų dėl ieškovės pasirinkto netinkamo pirkėjo teisių gynimo būdo, nesprendė dėl alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
2023 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-297-378/2023