LAT nutarčių apžvalga 2023 m. kovo 13 d. – kovo 17 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS vyresnysis teisininkas Danielius Matonis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo naują teisės aiškinimo taisyklę dėl nekilnojamojo turto, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem bankrutuojantiems fiziniams asmenims, kompleksiškumo pardavimo galimybės.
Bankrutuojančio asmens turto pardavimo procese neretai kyla iššūkių. Vienas jų – turtas, kurį siekiama realizuoti priklauso ne tik skolininkui, bet ir kitam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kaip rodo praktika, vientiso turto pardavinėjimas atskiromis dalimis daugeliu atvejų gali sumažinti parduodamo turto (dalies) kainą ir paklausą. Tačiau po naujojo LAT išaiškinimo tokių situacijų turėtų mažėti.
Fizinių asmenų bankroto įstatymas reglamentuoja tik turto pardavimo situacijas, kai turtas bendrai priklauso bankrutuojančiam asmeniui ir kitiems nebankrutuojantiems asmenims. Todėl LAT pateikė išaiškinimą, aktualų tiems atvejams, kai turtas bendrai priklauso keliems bankrutuojantiems asmenims. LAT išaiškino, kad:
- Teismas gali leisti kaip vieną turtinį vienetą parduoti keliems bankrutuojantiems fiziniams asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą;
- Turto pardavimas vykdomas viename bankroto procese – to bendraturčio, kurio bankroto administratoriui išduotas leidimas parduoti visą turtą, bankroto procese;
- Teisę balsuoti turi tik vieno bankrutuojančio asmens kreditoriai – bankrutuojančio bendraturčio kreditoriai, kurių reikalavimai tame bankroto procese, kuriame vykdomas turto pardavimas, nėra patvirtinti, neturi teisės balsuoti priimant sprendimus dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Tačiau balso teisės neturintys kreditoriai turi suinteresuotumą ir savo teises gali ginti dalyvaudami teismo procese, kuriame sprendžiama dėl leidimo parduoti visą turtą išdavimo;
- Bendraturčių bankroto administratoriai turi pareigą bendradarbiauti, siekdami užtikrinti tiek pačių bendraturčių, tiek visų jų kreditorių teises ir teisėtus interesus vykdant bendro turto pardavimą. Ši pareiga apima bankroto administratorių keitimąsi informacija bendro turto pardavimo klausimais, galimybės kito bendraturčio bankroto administratoriui pateikti su jo atstovaujamais kreditoriais suderintus su turto pardavimu susijusius pasiūlymus suteikimą, sudarymą sąlygų kitam bendraturčiui iki varžytynių paskelbimo dienos surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Bendradarbiavimo pareigą turi ne tik už turto pardavimą atsakingas administratorius, bet ir antrasis administratorius.
LAT nutarčių apžvalga:
Byloje išnagrinėtas klausimas, kurio bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procese turi būti priimtas sprendimas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, kai pardavinėjamas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas.
Bankrutuojantis pareiškėjas prašė panaikinti jo buvusios sutuoktinės, kuriai taip pat iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo nutarimą dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Pareiškėjo teigimu, tokius sprendimus gali priimti tik abiejų bendraturčių kreditoriai bendrai. Kasacinis teismas, atmesdamas pareiškėjo poziciją, suformulavo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismas leidžia kaip vieną turtinį vienetą parduoti keliems bankrutuojantiems fiziniams asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, turto pardavimas vykdomas to bendraturčio, kurio bankroto administratoriui išduotas leidimas parduoti visą turtą, bankroto procese. Kito bankrutuojančio bendraturčio kreditoriai neturi teisės balsuoti priimant sprendimus dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Abiejų bendraturčių bankroto administratoriai turi pareigą bendradarbiauti.
2023 m. kovo 16 d. Nr. e3K-3-98-823/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 1 bylą, kurią trumpai aptariame žemiau:
Byloje buvo išspręstas klausimas dėl teismo teisės peržiūrėti juridinio asmens (individualios įmonės) kreditorių susirinkimo sprendimus ir įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą. LAT išaiškino, jog nustačius, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba priimamais sprendimais yra pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas gali pats nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Ginčo atveju nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įpareigojo nemokumo administratorių neparduoti įmonės savininkui priklausančio nekilnojamojo turto, kadangi jame gyvena nepilnametis. LAT pripažino, kad toks kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, taip pat nustatė turto pardavimo tvarką ir kainas. Nutartyje konstatuota ir tai, kad pagal bendrą taisyklę bankrutuojančio juridinio asmens turtas parduodamas iš varžytynių, nebent kitokiu pardavimo būdu geriau patenkinami kreditorių interesai. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad privalomojo mokesčio už turto varžytynių paskelbimą sumokėjimas laikytinas nemokumo administratoriaus veikloje kylančia rizika. Todėl tais atvejais, kai bankrutuojantis juridinis asmuo neturi lėšų šio mokesčio sumokėjimui, mokestį turi sumokėti pats administratorius. Vėliau, turtą realizavus varžytynėse, išlaidos administratoriui atlyginamos iš kainos, sumokėtos už realizuotą turtą.
2023 m. kovo 16 d. Nr. e3K-3-99-381/2023