LAT nutarčių apžvalga 2023 m. gegužės 22 d. – gegužės 26 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Actio Pauliana byloje buvo įrodinėjama, kad įmonė, būdama nemoki, galimai neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą. Ginčo sutartyje buvo šalių patvirtinimas, kad už perleidžiamą turtą buvo atsiskaityta iki sutarties sudarymo. Ginčas kilo dėl to, jog pinigų perleidimo faktas nebuvo pakankamai užfiksuotas. Teismas nurodė, kad nepakanka sutartyje įtraukto šalių patvirtinimo, jog pagal sutartį atsiskaityta. Svarbu yra tai, ar atsiskaityta buvo notaro akivaizdoje ar jam dalyvaujant. Šalių patvirtinimas, kad pagal sutartį atsiskaityta, nereiškia, kad notaras tą atsiskaitymą matė, todėl atsiskaitymo faktą sutarties šalys turi įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis nei pačia notarine sutartimi. Kasos išlaidų orderis taip pat nėra absoliutus įrodymas, patvirtinantis, kad pinigai buvo išmokėti. Toks dokumentas tik sukuria prezumpciją, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau kita šalis turi galimybę šią prezumpciją paneigti.
2023 m. gegužės 23 d. Nr. e3K-3-161-1075/2023
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas numato, kad teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, kad šis draudimas nėra taikomas nutarčiai, kuria bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata nėra patvirtinama ir klausimas grąžinamas iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui. Dėl tokių nutarčių gali būti teikiamas atskirasis skundas.
2023 m. gegužės 23 d. Nr. e3K-3-166-781/2023
Darbuotojai, įdarbinti Lietuvos įmonės, komandiruoti į užsienį atlikti apdailos darbų, be pagrindo atsisakė dirbti ir nutraukė komandiruotę. Darbdaviui (rangovui) vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, teko samdyti brangesnę darbo jėgą. Byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar darbo jėgos kainos skirtumas gali būti laikomas darbdavio nuostoliais, priteistinais iš darbo pareigas pažeidusių darbuotojų. Teismas konstatavo, kad rangos santykiai siejo užsakovą ir darbdavį. Darbuotojai nebuvo šios sutarties šalimi ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų pagal ją. Susiklosčiusios aplinkybės vertintinos kaip darbdavio veiklos rizika. Darbuotojai negalėjo numatyti, kad jų neteisėti veiksmai (atsisakymas dirbti komandiruotės metu) lems tokio pobūdžio padarinius. Veiklos organizavimas yra darbdavio rizika ir darbuotojams negali būti perkeliama atsakomybė dėl galimo darbų neatlikimo nustatytais terminais ar dėl šių darbų atlikimo kainos padidėjimo.
2023 m. gegužės 24 d. Nr. e3K-3-151-611/2023