LAT nutarčių apžvalga 2023 m. birželio 19 d. – birželio 23 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 6 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Teismas sprendė klausimą dėl asmens padarytų investicijų (įnašo) pagal jungtinės veiklos sutartį grąžinimo (restitucijos), kai jungtinės veiklos sutartis teismo pripažinta negaliojančia. LAT nurodė, kad jungtinės veiklos sutartyje nurodytas piniginis įvertinimas neįrodo faktinio ir realaus atlikto įnašo dydžio. Todėl asmuo, siekdamas susigrąžinti savo įnašą restitucijos pagrindu, turi įrodyti faktinį atlikto įnašo dydį, t. y. tokį, kuris susideda iš faktinių išlaidų, faktinių darbo sąnaudų ir savo pačios žinių bei patirties vertės. Asmeniui neįrodžius, kad iki jungtinės veiklos sutarties pasirašymo atlikti paruošiamieji darbai sudarė jos įnašą pagal jungtinės veiklos sutartį, tokių darbų išlaidos negali būti grąžinamos restitucijos pagrindu, tačiau dėl to patirti nuostoliai galėtų būti atlyginami taikant civilinę atsakomybę.
Be to, LAT nustatė, kad įrodymų tyrimo taisyklės yra pažeidžiamos, jei teismas į bylą priima įrodymus, nenurodo, kad jie pateikti su trūkumais, o vėliau atmeta reikalavimus dėl tokių įrodymų trūkumų.
2023 m. birželio 21 d. Nr. e3K-3-200-1075/2023
Išnagrinėtas ginčas dėl užsakovo, pripažinto vartotoju, teisių gynimo būdų esant rangos darbų trūkumų. Užsakovui atsisakant sumokėti už atliktus darbus, rangovas kreipėsi į teismą dėl atliktų darbų kainos priteisimo. Užsakovas priešieškiniu reikalavo sumažinti netinkamai atliktų darbų kainą ir atlyginti būsimas trūkumų šalinimo išlaidas.
Pakartodamas formuojamą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad rangos darbų kainos sumažinimas ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas, kaip savarankiški teisių gynimo būdai, negali būti taikomi kartu.
Sprendžiant dėl tinkamiausio užsakovo teisių gynimo būdo turi būti atsižvelgiama į tai, kokiame darbų vykdymo etape yra nustatomi trūkumai, t. y. ar kai darbai pagal sutartį yra atlikti ir yra priimamas jų rezultatas (arba jau po jų priėmimo), ar darbų atlikimo metu. Rangos darbų kaina paprastai mažinama tais atvejais, kai užsakovas priima darbų rezultatą, tačiau dėl netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad užsakovas gali reikalauti ne tik faktiškai patirtų, bet ir būsimų išlaidų atlyginimo trūkumams pašalinti tais atvejais, kai įrodomas tokių išlaidų būtinumas ir pagrįstumas.
2023 m. birželio 21 d. Nr. 3K-3-164-378/2023
Atsižvelgiant į netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo pasirinktus teisių gynimo būdus, jo reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų ir reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomi skirtingi ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna neigiamą pardavėjo atsakymą į pretenziją dėl daikto trūkumų pašalinimo, o ne nuo daikto kokybės garantijos termino pabaigos.
Garantijos pagal įstatymą atveju, pirkėjui tenka našta įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo. Esant sutartinei garantijai, pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, o pardavėjui tenka našta įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui, dėl netinkamo jų naudojimo, trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
2023 m. birželio 21 d. Nr. e3K-3-154-403/2023
Kasacinis teismas išnagrinėjo bylą dėl kelių Rusijos Federacijos teismo priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Teismo sprendimo pripažinimo siekiantis asmuo turi pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui buvo bent kartą įteiktas šaukimas į teismą. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, kad reikalavimas tinkamai informuoti apie vykstantį procesą negali būti vertinamas pernelyg formaliai, turi būti atsižvelgiama į jo tikslą ir paskirtį. Bylos dokumentai turi būti įteikiami tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Todėl teismas, nustatęs, kad asmuo buvo neinformuotas (informuotas netinkamai) apie teismo procesą užsienio valstybėje, gali netaikyti atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindo tuo atveju, jeigu yra įrodymų, jog asmens pasyvumą procese lėmė ne informacijos gavimas, bet jo paties nerūpestingas elgesys.
2023 m. birželio 21 d. Nr. e3K-3-156-943/2023
Kasacinėje byloje ginčas kilo dėl draudimo sutarties sąlygų, draudikui atsisakius išmokėti draudimo išmoką draudėjui, vykdančiam gelžbetonio konstrukcijų gamybą. Draudėjui pagaminus produkciją savo klientui, klientas nustatė šios produkcijos trūkumus, dėl kurių kilo grėsmė statinio stabilumui, ir pareikalavo draudėjo atlyginti dėl to atsiradusią žalą. Draudėjui paprašysiu draudiko išmokėti draudimo išmoką už šį epizodą, draudikas nurodė, kad sutartimi apdrausta ne draudėjo civilinė atsakomybė, o civilinė atsakomybė dėl trečiajam asmeniui priklausančio daikto, kurį tas trečiasis asmuo atskiriamai arba neatskiriamai susiejo su daiktu, įgytu tiesiogiai iš draudėjo arba per kitus asmenis, sugadinimo ar sunaikinimo.
Kasacinis teismas, nurodė, kad sutarties sąlygos, leidžiančios draudikui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės tikslų. Todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, turi būti aiškiai apibrėžta, kiek įmanoma sukonkretinta. Draudikas turi siūlyti draudėjui sudaryti draudimo sutartį tik atsižvelgiant į individualią situaciją ir draudėjo lūkesčius. Be to, vien standartinės sąlygos perkėlimas į draudimo polisą savaime nereiškia, kad sąlyga laikytina individualia. Ribojanti draudžiamosios atsakomybės apimtį sutarties sąlyga yra esminė. Dėl jos šalys turi aiškiai susitarti ir kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
2023 m. birželio 22 d. Nr. e3K-3-188-381/2023
Ieškovo naudai 2000 m. (t. y. galiojant 1964 m CK) buvo priteista 44 767,13 EUR suma (skola, delspinigiai, bylinėjimosi išlaidos), tačiau atsakovas šį teismo sprendimą visiškai įvykdė tik 2019 m. Atsakovui baigus mokėti priteistą sumą, Ieškovas kreipėsi į teismą reikalaudamas iš Atsakovo papildomai priteisti 5 % dydžio kompensuojamąsias palūkanas už 5 metų laikotarpį.
Kasacinis teismas nurodė, kad esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Kadangi atsakovas ilgą laiką nesumokėjo teismo sprendimu priteistos sumos, naudojosi ieškovo pinigais, ieškovas įgijo naują teisę – reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas – naują pareigą – už tęstinį piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą sumokėti įstatymo nustatytas kompensuojamąsias palūkanas (laikomas minimaliais kreditoriaus nuostoliais), skaičiuojamas už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki prievolės visiško įvykdymo, atsižvelgiant į 5 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
2023 m. birželio 22 d. Nr. e3K-3-190-378/2023
LAT konstatavo, kad teisė įteisinti savavališką statybą, taip pat ir teisė ją įteisinti be bendraturčių sutikimo, gali būti įgyvendinama tik per nustatytą terminą. Kai teismo nustatytas ir pratęstas terminas jau yra pasibaigęs, asmuo nebeturi teisės savavališką statybą įteisinti. Todėl ir tuo atveju, kai siekiama įgyti teisę atlikti savavališkos statybos įteisinimo darbus be bendraturčių sutikimo, turi būti nustatyta, ar tokia teisė įgyvendinama per teismo nustatytą terminą teismo sprendimui įvykdyti. Tik nustačius, kad toks terminas yra nepasibaigęs, gali būti vertinama, ar toks bendraturčių atsisakymas yra pagrįstas. Statytojo teisė įteisinti savavališką statybą negali būti neribota laiko atžvilgiu.
2023 m. birželio 23 d. Nr. 3K-3-191-943/2023