LAT nutarčių apžvalga 2023 m. balandžio 24 d. – balandžio 28 d.
Byloje kilo sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencijos pagrindų sampratos klausimas bei pasisakyta dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tyrimo akto įrodomosios reikšmės
Byloje išnagrinėta situacija dėl ieškovės elektros įrenginių sugadinimo. Ieškovė pareiškė ieškinį dviem atsakovėm. Ieškovė įrodinėjo, kad su atsakove ESO ji yra sudariusi elektros energijos persiuntimo sutartį bei elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Avarija įvyko atsakovės LITGRID tinkluose, kurie yra sujungti su ESO tinklais. Kadangi ieškovės ir ESO tinklai taip pat yra sujungti, LITGRID tinkluose atsiradus viršįtampiui, jis per ESO tinklus pasiekė ieškovės įrenginius ir juos sugadino. Tačiau jei būtų suveikusios ieškovės įrengtos apsaugos, avarija iš viso nebūtų įvykusi.
Visų pirma, LAT nusprendė, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įvykusios avarijos tyrimo aktas turi būti pripažintas oficialiuoju rašytiniu įrodymu.
Antra, kasacinis teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai nustatė dvi žalos atsiradimo priežastis, tik jas skirtingai teisiškai kvalifikavo. Pirminė priežastis yra viršįtampis LITGRID tinkluose. Antrinė – nepakankamai efektyvios apsaugos ieškovės tinkluose.
LAT pripažino, kad, nustačius šias aplinkybes, žemesnės instancijos teismai pagrįstai atmetė reikalavimą ESO atžvilgiu. Kadangi avarija kilo LITGRID tinkle, o jos ir ieškovės nesieja sutartiniai santykiai, LITGRID turi atsakyti ieškovei pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Teismas atmetė LITGRID teiginį, kad ieškinį ieškovė galėtų reikšti tik savo sutarties šaliai – ESO. LAT išaiškinimu, atsakomybės pagrindų konkurencijos klausimas byloje nekilo. Šiuo atveju neegzistuoja sutarčių grandinės situacija, nes LITGRID neveikė kaip ESO pasitelktas asmuo pastarajai vykdant sutartinius įsipareigojimus ieškovei. Todėl laikytina, kad LITGRID padarė savarankišką deliktą.
Trečia, kasacinio teismo sprendimu, ieškovės neveikimas kvalifikuotinas dideliu neatsargumu CK 6.282 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl teisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti ieškovei priteistiną žalos atlyginimą 50 proc.
Ketvirta, LITGRID argumentas, kad ieškovės negautos pajamos atlygintinos tik esant skolininko tyčiai, nepagrįstas. Tokio ribojimo Lietuvos teisė nenumato.
2023 m. balandžio 28 d. Nr. e3K-3-39-969/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 18 bylų, kurias trumpai aptariame žemiau:
Administraciniu aktu gali būti nustatytas servitutas neapibrėžtam asmenų ratui. Sistemiškai aiškinant bylai aktualų galiojusį reglamentavimą, administraciniu aktu galėjo būti nustatomi servitutai tarnaujančiaisiais tampantiems sklypams, kurie administraciniame akte galėjo būti nenurodyti arba nurodyti nebaigtiniu sąrašu. Tai galėjo įvykti tuo atveju, jei teritorijoms turėjo būti suformuoti, tačiau dar nebuvo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Be to, asmenų, turinčių teisę naudotis tarnaujančiu daiktu, apibrėžimas sietinas ne su servituto turinio, o su viešpataujančiojo daikto nustatymu. Tais atvejais, kai administraciniu aktu nustatyto kelio servituto turinys nėra nurodytas pačiame administraciniame akte, apie jo turinį sprendžiama pagal tiesiogiai susijusius teritorijų planavimo dokumentus, kurie privalo būti parengti.
2023 m. balandžio 25 d. Nr. e3K-3-128-403/2023
Byloje spręstas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių sutartinėms prievolėms taikytiną teisę, kreditoriaus reikalavimo tenkinimą ir savininko teises į turtą likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl reikalavimo užtikrinimo perleidžiant reikalavimo teises ir pasirinko taikyti Šveicarijos teisę. Tačiau jei skolininkui bankroto byla iškelta Lietuvoje, JANĮ reglamentuoja, kokia eilės tvarka ir iš kokio turto tenkinami kreditoriaus reikalavimai. Tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikacija leidžia atsakyti į klausimą, ar asmuo yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, ar bankrutuojančios įmonės valdomo turto savininkas. Pastaruoju atveju asmuo nėra bankrutuojančios įmonės kreditorius, nes bankroto procese nėra taikomas draudimas tretiesiems asmenims susigrąžinti nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo. Toks asmuo galėtų būti įtraukiamas kaip kreditorius į bankroto bylą tik tuomet, jeigu būtų nustatyta, kad bankrutuojantis asmuo neišsaugojo svetimo turto ir neturi objektyvios galimybės grąžinti turto.
2023 m. balandžio 25 d. Nr. e3k-3-134-611/2023
Byloje kilo ginčo dėl vykdomojo rašto išdavimo, pareiškėjai (vaiko motinai) teigiant, kad vaiko tėvas neįvykdė įsipareigojimo pagal teismo patvirtintą nepilnamečio vaiko tėvų sutartį dėl vaiko išlaikymo. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta keitėsi (buvo nustatyta su motina, paskui – su tėvu), o vienu metu vaiko tėvai vedė bendrą ūkį, aplinkybės, ar vaiko tėvas teikė išlaikymą, ar jo neteikė, buvo painios. LAT nurodė, kad žemesnės instancijos teismai nagrinėjamoje byloje nenustatė, ar tėvas vykdė prievoles pagal teismo patvirtintą sutartį. Todėl nėra galimybės spręsti, ar yra teisinės prielaidos išduoti vykdomąjį raštą. Skundžiamos teismų nutartys panaikintos ir klausimas dėl byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
2023 m. balandžio 25 d. Nr. 3k-3-124-916/2023
Į civilinės bylos procesą įstojęs bankrutavusio ieškovo procesinių teisių perėmėjas, neturintis bankrutuojančio asmens statuso, neturi pareigos sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, kuris buvo teismo priimtas nagrinėti iki įvykusio procesinių teisių perėmimo.
2023 m. balandžio 25 d. Nr. e3k-3-121-823/2023
Pardavėjo (aukciono organizatoriaus) reikalavimui atlyginti nuostolius, patirtus dėl aukcioną laimėjusio pirkėjo įsipareigojimo sumokėti daikto kainą nevykdymo, taikytinas sutrumpintas 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminas.
Kadangi įstatymas imperatyviai numato, jog sutartį pažeidusi šalis privalo nukentėjusiai šaliai sumokėti kainų skirtumą dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, šalims nebūtina to aptarti sutartyje – nukentėjusi šalis gali įgyvendinti atitinkamą reikalavimo teisę.
2023 m. balandžio 25 d. Nr. e3k-3-126-378/2023
Byloje spręsta dėl galimybės vienam iš buvusių sutuoktinių pareikšti reikalavimą kitam buvusiam sutuoktiniui dėl asmeninės prievolės vykdymo, kai santuoka jau nutraukta ir teismas procesiniu sprendimu patvirtino susitarimą dėl santuokos nutraukimo padarinių. LAT nurodė, kad sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi. Todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, padalijimo. Teismo sprendimas sutuoktinių turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.
2023 m. balandžio 25 d. Nr. e3k-3-132-378/2023
Spręsdamas Izraelio teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje bylą, LAT priminė, kad turi būti išsiaiškinti prašomo pripažinti sprendimo priėmimo pagrindai ir motyvai. Šią bylą Lietuvos apeliacinis teismas sprendė neturėdamas viso sprendimų teksto, remdamasis jų santraukomis. Tokiu atveju nėra galimybės visapusiškai patikrinti, ar tenkinamas kriterijus „Lietuvos teismai būtų priėmę tokį patį sprendimą“.Todėl LAT Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.
2023 m. balandžio 25 d. Nr. e3K-3-127-916/2023
Byloje buvo sprendžiama dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis pareiškėjų būstas, išsaugojimo. Teismas išskyrė tris sąlygas, kurias nustačius galima konstatuoti, kad bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę išsaugoti gyvenamąjį būstą bankroto proceso metu: (i) pareiškėjas ir hipotekos kreditorius yra sudarę susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo; (ii) įkeistas turtas yra vienintelis gyvenamasis būstas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti; (iii) kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju. Nustatęs, kad visos sąlygos tenkinamos, teismas turi įvertinti, ar susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostata, leidžianti teismui netvirtinti mokumo atkūrimo plano, nustatant terminą plano trūkumams ištaisyti, yra skirta užtikrinti, jog fizinio asmens bankroto byla nebūtų nutraukiama dėl neesminių, procedūrinių trūkumų, susijusių su mokumo atkūrimo plano rengimu ir tvirtinimu. Nustačius pažeidimus, kurie gali būti pašalinti, mokumo atkūrimo planą gali būti atsisakyta tvirtinti tik tada, kai nustatyti trūkumai nepašalinami per teismo nustatytą terminą.
Galiausiai, LAT išaiškino, kad kuomet yra iškelta susijusių asmenų bankroto byla ir yra konstatuojami bankroto bylos nutraukimo pagrindai, susiję tik su vienu iš bankrutuojančių asmenų, bankroto byla kitam asmeniui (asmenims) teismo negali būti nutraukiama nenustačius savarankiškų šio asmens (asmenų) bankroto bylos nutraukimo pagrindų.
2023 m. balandžio 25 d. Nr. e3k-3-130-823/2023
Spręsdamas klausimą, ar paveldima buvusio TSRS prezidento, vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Rusijos Federacijos piliečio M. G. įrodinėjama turtinė prievolė atlyginti neturtinę žalą, LAT nusprendė, kad byla žemesnės instancijos teismuose buvo išnagrinėta neatskleidus jos esmės. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nutraukti bylą priėmė ginčo santykių iš viso teisiškai nekvalifikavęs. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišsprendė taikytinos teisės klausimo ir todėl nepagrįstai netaikė Rusijos Federacijos teisės. Byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2023 m. balandžio 25 d. Nr. e3k-3-135-469/2023
Tuo atveju, kai sutartyje nustatytas laidavimas ir įkeitimas kaip prievolės grąžinti paskolą užtikrinimo būdai, kreditorius, prieš nukreipdamas išieškojimą į laiduotojų turtą, neprivalo pirmiau išsiieškoti iš hipoteka įkeisto turto. Prievolių užtikrinimo priemonės sutartyje yra numatomos kreditoriaus labui, todėl, jei kitaip nenustatyta sutartyje, kreditorius gali laisvai pasirinkti, kada ir kuria iš jų pasinaudoti. Atvejis, kai kreditorius pasirenka pasinaudoti tik vienu iš kelių sutartyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų, nelaikytinas neteisėtu veiksmu, nors ir sukelia skolininkui ar laiduotojui papildomų išlaidų ar sunkumų, palyginti su alternatyviu prievolių užtikrinimo būdų panaudojimu.
2023 m. balandžio 26 d. Nr. e3K-3-125-1120/2023
Nemokumo byloje tvirtinant užsienio valiuta išreikštą kreditoriaus reikalavimą, jis turi būti konvertuojamas į eurus pagal teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną esantį užsienio valiutos ir euro kursą. LAT taip pat nurodė, kad pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų.
2023 m. balandžio 27 d. Nr. e3K-3-137-611/2023
Byloje kilo klausimas dėl deliktinės atsakomybės už turto sugadinimą taikymo, kai žalą, rangovei bei subrangovei vykdant rangos sutartimi prisiimtas pareigas, patyrė trečiasis asmuo, ne užsakovas. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusysis pareiškė tik rangovei. Pastaroji įrodinėjo, kad žalą savo veiksmais sukėlė subrangovė, todėl tik ji turėtų atsakyti nukentėjusiajam. LAT išaiškino, kad šiuo atveju rangovė reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Todėl rangovei ir subrangovei turėtų kilti solidarioji deliktinė atsakomybė. Kadangi nukentėjusysis gali pasirinkti, kuriam iš solidariųjų bendraskolių reikšti ieškinį, žemesnės instancijos teismų sprendimai žalos atlyginimą priteisti iš atsakove patrauktos rangovės, yra teisėti.
2023 m. balandžio 27 d. Nr. e3K-3-139-403/2023
Išsprendęs klausimą dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalyto buvusių sutuoktinių, nes santuokos nutraukimo metu šis turtas nebuvo teisės aktuose nustatyta tvarka suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir įregistruotas viešame registre, LAT pakartojo savo praktiką – paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, visų pirma, turi būti vertinama galimybė šį klausimą išspręsti pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu. Tik jei dėl objektyvių priežasčių šios galimybės nėra įmanoma realizuoti, turto padalijimo klausimas gali būti sprendžiamas atskiroje byloje. Pastarasis atvejis yra bendrosios taisyklės, pagal kurią santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, išimtis.
Aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl tam tikro santuokoje įgyto turto padalijimo, nepaneigia vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą šio turto dalį ir nesukuria kitam sutuoktiniui teisės į visą nepadalytą turtą. Nors nutraukus santuoką bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Jų turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, bet daiktinės teisės normos.
2023 m. balandžio 27 d. Nr. e3K-3-142-943/2023
Byloje dėl antstolio teisės įpareigoti skolininką išviešinti viešajame registre nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, LAT pripažino, kad antstolė tokios teisės neturėjo. Kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne iš konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir išviešinti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, visų pirma turėjo spręsti dėl galimybių nukreipti išieškojimą į skolininko turimas paveldėjimo teises. Jei antstolė padarytų išvadą, jog išieškojimas iš skolininko turtinių (paveldėjimo) teisių nebūtų efektyvus, ji turėtų pasiūlyti išieškotojui pažeistas teises ginti pareiškiant teisme ieškinį dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu.
2023 m. balandžio 27 d. Nr. 3K-3-138-1075/2023
Teismas pakartojo suformuotą taisyklę, kaip turi būti atribojami atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos teisiniai santykiai. Rangos ir paslaugų sutartys atskiriamos pagal sutarties dalyką: rangos sutartis sudaroma dėl tam tikro darbo rezultato, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Vien tai, jog pagal Statybos įstatymą kasimo darbai yra priskiriami statybos darbams, automatiškai nereiškia teisinių santykių kvalifikavimo kaip statybos rangos. Vertinant reikia atsižvelgti į susitarimo dalyką bei vykdymo pobūdį. Teismas šioje byloje taip pat pakartojo, kad griežtosios civilinės atsakomybės atveju yra galimas mišrios kaltės instituto taikymas – vien tai, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsakovui taikoma be kaltės, nepaneigia paties ieškovo kaltės įtakos civilinės atsakomybės prievolei.
2023 m. balandžio 27 d. Nr. e3K-3-144-684/2023
Vertindamas prievolę stabdyti vykdomąją bylą, kai skolininko kilmės teisme yra ginčijamas Europos vykdomojo rašto išdavimas, Teismas kreipėsi į ESTT. Prejudiciniame sprendime ESTT išaiškino, kad vykstantis teismo procesas, kurį kilmės valstybėje narėje inicijavo skolininkas, siekdamas užginčyti Europos vykdomuoju raštu pripažintą teismo sprendimą arba prašyti ištaisyti ar panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, yra išankstinė sąlyga tam, kad vykdančiosios valstybės narės teismas arba kompetentinga institucija pradėtų nagrinėti klausimą, ar yra nepaprastų aplinkybių, jog galėtų sustabdyti šio vykdomojo rašto vykdymą. Tačiau nepaprasta aplinkybe nelaikytinas tik kreipimasis į kilmės valstybės teismą, ginčijant Europos vykdomojo rašto pažymėjimo teisėtumą. Todėl nesant pažymėjimo, kuris patvirtintų Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdytinumo sustabdymą ar jo apribojimą ar išdavimą, vykdomoji byla neturi būti stabdoma.
2023 m. balandžio 27 d. Nr. 3K-3-194-701/2023
Antstolis teisėtai atsisakė priimti vieno iš tėvų pateiktą jam išduotą vykdomąjį dokumentą vykdyti, kai vaikas, kurio naudai išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas, jau yra sulaukęs pilnametystės. Tėvo teisė uzufrukto teise atstovauti nepilnamečiam vaikui pasibaigė pastarajam sulaukus pilnametystės ir įgijus visišką civilinį procesinį veiksnumą. Faktas, jog teismas išdavė vykdomąjį dokumentą konkrečiam asmeniui, neatleidžia antstolio nuo pareigos vertinti, ar šis asmuo turi teisę pateikti vykdomąjį dokumentą priverstinai vykdyti.
2023 m. balandžio 27 d. Nr. 3K-3-148-313/2023
Nutartis neišviešinta. Apžvalgoje bus aptarta vėliau.
2023 m. balandžio 27 d. Nr.3K-3-141-969/2023