LAT nutarčių apžvalga 2023 m. vasario 27 d. – kovo 3 d.
INVEGOS suteikta portfelinė garantija nėra individuali garantija CK 6.90 straipsnio prasme. Portfelinė garantija yra rizikos valdymo instrumentas, skirtas nuostolių, kuriuos gali patirti kreditorius (bankas), daliniam padengimui.
Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija pakeitė anksčiau formuotą portfelinių garantijų išmokų teisės aiškinimo praktiką. 2021-12-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-684/2021 kasacinis teismas laikėsi pozicijos, kad INVEGOS portfelinė garantija laikoma prievolės užtikrinimo priemone CK 6.90 straipsnio prasme. Aptaręs portfelinės garantijos esmę, šioje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad portfelinės garantijos sumą išmokėjusi INVEGA niekada neįgyja atgręžtinio reikalavimo dėl išmokėtų sumų į skolininką pagal kredito sutartį. Todėl portfelinės garantijos esmė ir šios išmokos pasekmės negali būti prilygintos individualiai garantijai, reglamentuojamai CK 6.90 straipsnio.
Portfelinė garantija yra rizikos valdymo instrumentas. Jo esmė yra nuostolių, kuriuos gali patirti kreditorius (bankas), dalinis padengimas, o ne individualios prievolės užtikrinimas. Kreditorius, kuriam INVEGA išmokėjo portfelinės garantijos išmoką, atlikęs išieškojimą iš skolininko turto, turi grąžinti išmokos lėšas INVEGAI. Portfelinės garantijos išmokėjimas kreditoriui nedaro poveikio skolininko prievolių pagal kredito sutartį laidavimui ir kitoms prievolių užtikrinimo priemonėms.
Įvertinus šiuos išaiškinimus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išmokėta portfelinės garantijos suma mažinti kreditoriaus finansinio reikalavimo skolininkui bankroto byloje. Todėl kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
2023 m. kovo 2d. Nr. e3K-7-76-313/2023
Bendrovės paskelbtas daikto pardavimo aukcionas jau po pasiūlymų pateikimo bendrovės buvo nutrauktas teisėtai, nes šis aukcionas, įvertinus parduodamo objekto ypatumus bei specifinę aukciono organizavimo ir vykdymo tvarką, yra specialus.
Uždaroji akcinė bendrovė, paskelbusi pastato (kanalizacijos perpumpavimo stoties) pardavimo viešą aukcioną, turėjo teisę nutraukti aukcioną ir po pasiūlymų pateikimo bei atsiimti daiktą iš aukciono, nes paskelbtas aukcionas laikytinas specialiu. Remiantis ankstesne kasacinio teismo praktika, aukcionas specialiu gali būti kvalifikuojamas pagal pardavimo aukciono būdu objektą, specifinę ar specialią aukciono organizavimo ir vedimo tvarką ar pagal kitas reikšmingas aplinkybes.
Šiuo atveju aukcioną specialiu leidžia kvalifikuoti parduodamo objekto ypatumai bei specifinė aukciono organizavimo ir vykdymo tvarka. Kanalizacijos perpumpavimo stočiai yra priskirtas valstybinės žemės sklypas, kuriam taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šis žemės sklypas yra priskirtas pajūrio juostai, todėl priklauso Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise ir negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn. Vykdant tokį aukcioną, turėtų dalyvauti atitinkama žemės sklypą patikėjimo teise valdanti valstybės institucija, kuri nustatytų valstybinės žemės sklypo perdavimo aukciono laimėtojui pagrindą ir su aukciono laimėtoju sudarytų sandorį, susijusį su valstybinio žemės sklypo naudojimu. Įvertinus tai, bendrovė turėjo teisę atsiimti pastatą iš aukciono. Todėl dviejų fizinių asmenų pareikšti reikalavimai, kuriais ginčytas aukciono nutraukimas ir reikalauta įpareigoti bendrovę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, apeliacinės instancijos teismo atmesti pagrįstai.
2023 m. kovo 2d. Nr.e3K-3-18-684/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 8 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Viešąjį interesą ginantis prokuroras kasaciniu skundu nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Prokuroro teigimu, jis byloje buvo bendraieškis, veikęs ieškovės – savivaldybės – interesais ir gynęs visuomenės pažeistas teises. Be to, teismai byloje konstatavo ir ieškovės savivaldybės administracijos kaltę, todėl Generalinei prokuratūrai neturi būti perkeliama dėl savivaldybės administracijos kaltų veiksmų kylanti pareiga atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis teismas sutiko su šiais argumentais ir sprendė, kad byloje yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Bylinėjimosi išlaidų dalį, kurią lėmė savivaldybės administracijos netinkamas procesinis elgesys, turi atlyginti savivaldybės administracija. Kasacinis teismas šioje byloje peržengė kasacinio skundo ribas ir perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
2023 m. kovo 2d. Nr. e3K-3-52-403/2023
Išnagrinėjęs bylą dėl buvusių sutuoktinių susitarimo, kuriuo jie po teismo sprendimo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, aptarė turto pardavimo tvarką ir galutinį atsiskaitymą, kasacinis teismas nusprendė, kad sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą privalu aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Jos teisėtumą įvertina teismas. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis teismo sprendimas yra galutinis. Sutarties nuostatos gali būti keičiamos ar koreguojamos tik išimtiniais atvejais ir tik kreipiantis į teismą, nagrinėjusį santuokos nutraukimo bylą.
2023 m. kovo 2d. Nr. e3K-3-81-781/2023
Kasacinis teismas išnagrinėjo bylą, kurioje vieno buto savininkai pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei, dvibučiame name siekusiai įsteigti grupinio gyvenimo namus suaugusioms moterims su proto ir (ar) psichikos negalia. Ieškovai teigė, kad dėl to pablogėtų jų gyvenimo sąlygos, būtų nesaugu, pasunkėtų buto pardavimo galimybės. Žemesnių instancijų teismai ieškinį tenkino. Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, sprendę, jog psichikos sutrikimus turinčių asmenų elgesys yra neprognozuojamas, ir tai viešai žinoma, netinkamai ir nekorektiškai apibūdino šią socialinę grupę. Tačiau galutinis bylos išnagrinėjimo rezultatas buvo pagrįstas kitomis įrodytomis aplinkybėmis, t. y. atsižvelgta į planuojamos vykdyti veiklos organizavimo galimybes: apgyvendintų asmenų ir personalo skaičių, šalims priklausančio gyvenamojo ploto išsidėstymą, stebėjimo kamerų įrengimą, vandens ir nuotekų tinklus, turto nuvertėjimą. Taip pat įvertintas faktas, kad atsakovė, pasirinkusi patalpas veiklai, nepakeitė patalpų paskirties ir negavo ieškovų sutikimo. Todėl kasacinis teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai neatitiko pusiausvyros principo užtikrinimo, ir paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.
2023 m. kovo 2 d. Nr. e3K-3-87-781/2023
Kasacinis teismas nagrinėjo bylą dėl paskolos sutarties sudarymo ir ieškovo pareigos įrodyti šį faktą, kai rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas (atsakovės tėvas) nurodė, kad paskolino pinigus dukrai ir jos sutuoktiniui, kad šie nusipirktų žemės sklypą ir pastatytų gyvenamąjį namą, o jį pardavę – grąžintų skolą, pelną pasilikdami sau. Atsakovai įrodinėjo, kad ieškovas pinigus dovanojo.
Kasacinis teismas priminė, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Tačiau mokėjimas yra tiesioginis rašytinis įrodymas, patvirtinantis pinigų gavimo faktą. Šis įrodymas kartu su kitais įrodymais aplinkybėmis (elektroninis susirašinėjimas, paaiškinimai, liudytojų parodymai, lėšų panaudojimas lentelėmis-ataskaitomis) leido teismui padaryti išvadą, kad tarp ginčo šalių egzistavo paskolos santykiai.
2023 m. kovo 2 d. Nr. e3K-3-79-1120/2023
Byloje dėl nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį bei atleidimo nuo sutarties vykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) COVID-19 pandemijos metu kasacinis teismas priminė, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime nėra laikomos nenugalima jėga ar aplinkybėmis, iš esmės suvaržiusiomis sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Abstraktaus pobūdžio nuomininkės argumentai nepagrindžia, kad ji negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų pandemijos metu.
Kasacinis teismas taip pat atmetė nuomininkės argumentus dėl nuomotojos nebendradarbiavimo, nuomininkei atsakovei siekiant gauti dalinę nuomos mokesčio kompensaciją. Nustatyta, kad nuomotoja sutiko mažinti nuomininkės civilinę atsakomybę dėl praleistų mokėjimų, o nuomininkės siekis gauti papildomą nuolaidą ilgą laiką nevykdant sutartinių prievolių, negali būti vertinamas įpareigojantis nuomotoją bendradarbiauti nuomininkės pageidaujamu būdu.
2023 m. kovo 2 d. Nr. e3K-3-80-469/2023
Byloje dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kasacinis teismas konstatavo, kad gindamas viešąjį interesą – nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai veikė aktyviai ir išėjo iš apeliacinio skundo ribų. Spręsdamas klausimą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau tai nėra lemiantis kriterijus. Jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai. Atmesdamas atsakovo argumentus, susijusius su valstybės teikiama parama vaikui, kasacinis teismas taip pat nurodė, kad kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas vaiko atžvilgiu visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu.
2023 m. kovo 2 d. Nr. e3K-3-83-421/2023
Kasacinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl rangovo (baldų gamintojo) reikalavimo taikyti ieškinio senatį užsakovo vartotojo reikalavimams nemokamai pašalinti atliktų darbų trūkumus. Šalių ginčas pirmiausiai buvo išnagrinėtas Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, kuri nurodė rangovui neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus. Nesutikdamas su sprendimu, rangovas kreipėsi į teismą, prašydamas ginčą spręsti iš esmės, ir, be kita ko, užsakovo reikalavimus atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Byloje kilo klausimas, ar teismas gali taikyti ieškinio senaties terminą, jei teisme ieškinio forma nėra pareikšti reikalavimai dėl įpareigojimo pašalinti darbų trūkumus, o ginčas teismui perduotas rangovo iniciatyva, rangovui nesutinkant su Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimu. Kasacinis teismas išaiškino, kad asmens (šiuo atveju – rangovo) gynybos nuo pareiškiamų reikalavimų priemonės negali būti susiaurintos dėl to, kad kita ginčo šalis pasirinko vieną iš įstatyme įtvirtintų alternatyvių ginčo sprendimo būdų. Jei vartotojas kreipiasi į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, rangovas gali gintis nuo vartotojo reikalavimų perkeldamas ginčo nagrinėjimą į teismą ir gali prašyti reikalavimų atžvilgiu taikyti ieškinio senatį.
2023 m. kovo 2 d. Nr. e3K-3-82-823/2023
Byloje dėl įmonės vadovui paskirtos 2 500 EUR baudos už teismo nutarties nevykdymą. kasacinis teismas nurodė, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Siekiant konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Tuo atveju, jei asmuo turi ne procesinę teisę, o procesinę pareigą, jis neturi kuo piktnaudžiauti. Nagrinėjamoje byloje įmonės vadovas neturėjo pasirinkimo laisvės, o turėjo pareigą vykdyti teismo nutartį. Todėl nebuvo pagrindo jo veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimą procesine teise. Kasacinis tenkino įmonės vadovo prašymą panaikinti paskirtą baudą už teismo nutarties nevykdymą.
2023 m. kovo 3 d. Nr. e3K-3-15-421/2023