LAT nutarčių apžvalga 2023 m. spalio 9 d. – spalio 13 d.
Kasacinis teismas sprendė dar vieną bylą dėl nuostolių atlyginimo po to, kai buvo neįvykdyta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje ieškovas prašė priteisti kainų skirtumą tarp kainos, už kurią ieškovas turėjo įsigyti turtą pagal preliminarią sutartį, ir kainos, kurią ieškovas sumokėjo įsigydamas turtą iš trečiojo asmens po to, kai pardavėjas su juo atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.
Teismas dar kartą patvirtino, kad preliminariosios sutarties neįvykdymo atveju nukentėjusi šalis gali prašyti atlyginti prarastos galimybės piniginę vertę, pavyzdžiui, apskaičiuotą kaip kainų skirtumas. Tačiau šį kartą teismas ypatingai akcentavo tai, kad sprendžiant dėl tokių nuostolių atlyginimo ieškovas privalo įrodyti, jog jis dar iki preliminariosios sutarties sudarymo turėjo realią, o ne hipotetinę galimybę sudaryti sandorį su konkrečiu trečiuoju asmeniu, bet jo nesudarė. Teismas taip pat akcentavo ir tai, jog svarbu įvertinti, kokiomis sąlygomis ginčo turtą pardavėjas (pagal preliminarią sutartį) galiausiai pardavė. Šios bylos atveju, teismas nustatė, kad turtas buvo parduotas žemesne kaina nei turėjo būti parduotas ieškovui. Teismas sprendė, jog iš pardavėjo negali būti priteistas kainų skirtumas, nes tai reikštų baudinių nuostolių priteisimą bei ieškovo (pirkėjo) pastatymą į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei preliminarioji sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Kasacinis teismas rėmėsi ankstesne praktika, pagal kurią ieškovas (nukentėjusi šalis dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo) turi būti grąžinamas į pradinę padėtį iki preliminariosios sutarties sudarymo, o ne į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei preliminarioji sutartis būtų tinkamai įvykdyta.
2023 m. spalio 12 d. Nr. e3K-3-260-421/2023
Kasacinis teismas vertino santykį tarp antstolio reikalavimų privalomumo ir advokato profesinės paslapties.
Antstolis patvarkymu priėmė vykdyti teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo turtas. Antstolis iš Generalinės prokuratūros gavo informaciją, kad jos depozitinėje sąskaitoje yra advokatų profesinės bendrijos už atsakovą įmokėtas užstatas. Antstolis skirtingu metu priėmė du patvarkymus, kuriais įpareigojo advokatų profesinę bendriją pateikti informaciją apie šių lėšų (užstato) kilmę, tačiau ji tai padaryti atsisakė, grįsdama atsisakymą advokato profesine paslaptimi. Pirmosios instancijos teismas šios advokatų profesinės bendrijos vadovei skyrė baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.
Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, turėjo vertinti, ar teisinės aplinkybės, susijusios su advokato pareiga neatskleisti profesinės paslapties, gali būti laikomos svarbia priežastimi, dėl kurios objektyviai antstolio iš advokatų profesinės bendrijos reikalaujama pateikti informacija negalėjo būti jam pateikta. Teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino argumentų, susijusių su advokato pareiga neatskleisti profesinės paslapties, iš esmės nepasisakė, ar antstolio reikalaujama pateikti informacija gali būti laikoma advokato profesine paslaptimi pagal Advokatūros įstatymą. Todėl byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
2023 m. spalio 11 d. Nr. e3K-3-259-378/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 6 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
LAT išnagrinėjo bylą dėl draudiko pareigos sumokėti draudimo išmoką pagal avansinio mokėjimo laidavimo draudimo raštą, kai rangovas avansinį mokėjimą panaudojo ne pagal paskirtį ir jo negrąžino užsakovui. LAT pažymėjo, kad laidavimo draudimas – tai nuostolių draudimas, todėl draudiko pareiga sumokėti draudimo išmoką gali kilti tik tada, kai naudos gavėjas patyrė žalos, o draudimo išmokos dydis negali šios žalos viršyti. Byloje nustačius, kad ieškovė žalos nepatyrė, padaryta išvada, kad ieškovė neįgijo teisės į draudimo išmokos priteisimą.
2023 m. spalio 11 d. Nr. 3K-3-244-823/2023
Santuokos nutraukimo byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, LAT išaiškino, jog tais atvejais, kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui už abu tėvus, jo reikalavimas dėl turėtų išlaidų atlyginimo nebereiškia vaiko interesų gynimo ir neteikia pagrindo teismui būti aktyviam. Tačiau atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne jai, kaip atlyginimą už vaikui jos vienos teikto išlaikymo dalį, o kaip ieškovo išlaikymo įsiskolinimą, kurio neteko šalių nepilnametė duktė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė siekė apginti ne savo, o nepilnametės dukters pažeistas teises, LAT konstatavo, kad teismas turėjo būti aktyvus ir atsakovės atsiliepime į ieškinį suformuluotą reikalavimą laikyti priešieškiniu arba nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
2023 m. spalio 11 d. Nr. e3K-3-249-378/2023
Vertindamas, ar gyvūnų kapaviečių buvimas savivaldybės valdomame gyvūnų kapinėms skirtame žemės sklype prie ribos su ieškovės žemės sklypu pažeidžia ieškovės teisę naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, teismas nurodė, kad turi būti vadovaujamasi Žemės įstatymu ir Teritorijų planavimo įstatymu, o ieškovės žemės sklypui esant skirtam pramonės ir sandėliavimo objektams, ieškovė neturi teisės sklype statyti gyvenamosios, poilsio ar švietimo paskirties pastatų, todėl gyvūnų kapinių buvimas šalia ieškovės sklypo ieškovės teisių nepažeidžia.
2023 m. spalio 11 d. Nr. e3K-3-255-403/2023
Ieškovė – valstybinės žemės patikėtinė – reikalavo atsakovės nuosavybės teise valdomus, neišnykusius objektus – statinius, sunaikinti ir išregistruoti iš viešo registro. LAT pakartojo nuosekliai formuojamą praktiką, kad kol nuosavybės teise valdomas statinys nėra išnykęs, tol jo savininko teisės yra ginamos ir užtikrinamos vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principais. Kasacinis teismas sutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad byloje egzistuoja viešasis interesas dėl valstybinės žemės naudojimo. Visgi, susidūrus dviem priešpriešiniams interesams, šis konfliktas turėtų būti sprendžiamas nepažeidžiant proporcingumo principo, reikalaujančio pagrįsto proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo. LAT konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrindė esant visuomenės poreikį nugriauti atsakovės pastatus, nenagrinėjo tinkamo atlyginimo už pastatų sunaikinimą ir kitų esminių klausimų. Todėl byla grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.
2023 m. spalio 11 d. Nr. e3K-3-160-916/2023
Išnagrinėjęs bylą dėl žalos, atsiradusios už neteisėtų teismo veiksmų, tęsiant asmens suėmimą, atlyginimą suimtajam, kasacinis teismas konstatavo, jog apeliacinis teismas tokio pobūdžio bylose teismai turi vertinti pareigūnų ir teismo veiksmų teisėtumą atsižvelgiant į tirtos nusikalstamos veikos aplinkybes, baudžiamojo proceso metu surinktų įrodymų visumą, atitinkamų tyrimo veiksmų atlikimo procesinį poreikį ir galimybes atsižvelgiant į konkrečią procesinę situaciją, galimų gauti duomenų potencialią įrodomąją reikšmę, tyrimo veiksmų neatlikimo ar pavėluoto atlikimo procesinius padarinius ir kt. Kadangi apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, byla perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2023 m. spalio 11 d. Nr. e3K-3-258-916/2023
Byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovai, kurių dukra buvo atskira nuo tėvų, patyrė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (Tarnyba) diskriminaciją negalios pagrindu. LAT konstatavo, kad atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją reglamentuojantį teisinį reguliavimą bei į tai, kad ieškovai objektyviai negalėjo pasirūpinti dukterimi, Tarnyba turėjo pareigą spręsti vaiko paėmimo iš tėvų klausimą, o situacijai iš esmės nepasikeitus – ir vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą. Tarnybos priimti sprendimai buvo sietini ne su negalia, o sveikatos nulemtais objektyviais tėvų patirtais sunkumais, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovai buvo diskriminuojami negalios pagrindu.
2023 m. spalio 11 d. Nr. e3k-3-246-421/2023